Mergaitės taip nedaro

Kardinaliai pakeisti profesiją ir įsidarbinti front-end programuotoja I. Vaičiakauskaitei-Lukošei prireikė vos metų. Naujoje DELFI TV laidoje „Mergaitės taip nedaro“ ji sutiko pasidalinti savo asmenine patirtimi, ko galima pasiekti per tokį trumpą laiką, kaip pasirinkti teisingus mokymosi šaltinius ir greitai rasti gerai apmokamą darbą.

„Programavimas nereikalauja išskirtinio intelekto. Tikrai nereikia būti genijumi. Reikia tiesiog daug ir sunkiai dirbti. Ir tikrai pavyks visiems, kas gebėjo baigti mokyklą“, – įsitikinusi pašnekovė.

Mokykloje matematikos nemėgo

Paklausta, kodėl nusprendė atsisakyti karjeros valstybės tarnyboje, I. Vaičiakauskaitė-Lukošė juokėsi, kad turbūt tam tikru gyvenimo etapu ją tiesiog ištiko krizė. Pasiekusi užsibrėžtą karjeros tikslą, ji staiga pajuto tuštumą ir suprato, kad vis dėlto nebenori dirbti to paties darbo dar dešimtmetį, užsienyje auginti vaikus.

„Vaikystėje neturėjau svajonių profesijos. Matematikos aš, iš tikrųjų, nemėgau. Man tai buvo vienas sudėtingiausių dalykų. Nors turėjau puikią mokytoją, bet dar labai ilgai baigusi mokyklą sapnuodavau nemalonius sapnus būtent apie matematikos pamokas“, – paradoksą įžvelgė programuotoja.


Kaip pasirinkti teisingus mokymosi šaltinius?

Todėl savo kelią į programavimą ji nusprendė pradėti nuo pačių pagrindų ir savarankiškai ėmė mokytis universalioje mokymosi programoje „Khan Academy“, kaip pati sako, labiau skirtoje moksleiviams. Vertingo turinio vėliau atrado ir platformose „Udemy“, „Youtube“.

„Labai svarbu nepasiklysti resursų gausoje. Nebūtinai reikia pirkti kažką brangiausio, ir nebūtinai tai bus geriausia. Galima tiesiog naudotis nemokamais šaltiniais. Tačiau labai svarbu laikytis savo krypties. Tarkime, jei žmogus apsisprendžia mokytis konkrečios programavimo kalbos, aš siūlyčiau nesimėtyti ir rinktis kursus, kurie skirti būtent tai programavimo kalbai ar sričiai“, – patarė I. Vaičiakauskaitė-Lukošė.

Dvejojantiems, ar programuotojo darbas skirtas jiems, pašnekovė pasiūlė įvertinti turimas laiko sąnaudas ir motyvaciją: „Mokytis užima labai daug laiko. Reikia būti pasiryžus to laiko skirti. Tikrai pasitaikys nesėkmių, kliūčių, svarbu nemesti. Pabandžius, jei nepavyksta, kas dažnai būna net patyrusiems programuotojams, tiesiog nemesti ir toliau mokytis“.

Uždirbti pradėjo jau praktikos metu

Jau pirmosios praktikos IT įmonėje metu I. Vaičiakauskaitei-Lukošei buvo mokamas atlyginimas. Paklausta, ar tiesa tai, ką girdime apie pasakiškas technologijų srityje dirbantiems specialistams suteikiamas sąlygas, ji tik šyptelėjo – skųstis tikrai nebuvo kuo.

„Praktikos metu jaučiausi taip, tarsi aš turėčiau mokėti įmonei, nes labai daug išmokau. Jaučiausi skolinga už tai, ką jie man suteikė“, – pripažino programuotoja.

Nors po praktikos jai buvo pasiūlyta darbo vieta toje pačioje įmonėje, čia ji ilgai neužsibuvo. Nusprendusi, kad nori dirbti su naujesnėmis technologijomis, I. Vaičiakauskaitė-Lukošė leidosi į naujo darbo paieškas.

Tiesa, ne visos patirtys buvo malonios ir sėkmingos. Pavyzdžiui, atvykusią į pokalbį dėl darbo banke, jauną programuotoją pasitiko 6 vyrai, kai kurie jų pokalbio metu taip ir nepratarė nė žodžio. Būsimos IT specialistės buvo prašoma algoritmus rašyti ranka, tušinuku ant lapelio, potencialūs kolegos merginą visą laiką stebėjo.

„Buvo klausiama ne techninių dalykų, bet labiau nuomonės, o tuomet mano nuomonei iš karto prieštaraujama“, – nemalonią patirtį prisiminė I. Vaičiakauskaitė-Lukošė.

Patarė, kaip patraukti darbdavių dėmesį

Siekiant patraukti IT srities darbdavių dėmesį, I. Vaičiakauskaitė-Lukošė pataria, visų pirma, išnaudoti socialinį profesinių ryšių tinklą „LinkedIn“ – skirti laiko čia aiškiai aprašyti savo tikslus, išbandytas technologijas, taip pat – „GitHub“ platformą, kur galima patogiai talpinti asmeninius projektus.

„Juos labai svarbu aiškiai aprašyti, aiškiai ir tvarkingai pateikti. Neturi būti jų daug, 3-4, bet jie turi būti labai gerai aprašyti ir veikiantys, be abejo“, – patarė ji.

Pasidomėjus, koks Lietuvoje vyrauja požiūris į moteris programuotojas, pašnekovė patikino, kad oficialioje darbo aplinkoje dažniausia žiūrima labai teigiamai. Įmonių vadovai yra suinteresuoti samdyti kuo įvairesnę patirtį turinčius darbuotojus, nes tikima, kad tai užtikrina aukštesnę galutinio produkto kokybę. Vis dėlto su diskriminacija dėl savo lyties IT srityje jai asmeniškai teko susidurti socialiniuose tinkluose.

„Vienoje grupėje buvo užduotas klausimas, į kurį aš jaučiausi kompetentinga atsakyti, kadangi su tuo dirbau. Atsakiau, ką geriausia būtų daryti tokiu atveju, bet tuomet sekė komentaras, tiesiog GIF formato įrašas, pašiepiantis mano komentarą, nors nebuvo jokių kontraargumentų, paneigiančių faktą, kurį parašiau“, – pasakojo I. Vaičiakauskaitė-Lukošė.

Jos teigimu, dėl tokių patirčių moterys programuotojos neretai turi mažiau pasitikėjimo savimi, tai tampa kliūtimi ir prašyti didesnio atlygio. Vis dėlto esą galima būtų išskirti, kad moterys darbo aplinkoje labiau linkusios bendradarbiauti, kreiptis pagalbos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)