Dabar informacinių atakų suaktyvėjimo laikas
Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Nerijus Maliukevičius, šiandien Lietuva išgyvena išties neramų laikotarpį.
„Dabar mes galime stebėti informacinių atakų suaktyvėjimą. Apie tai šneka ir mūsų žvalgybos institucijos savo metinėje grėsmių vertinimo ataskaitoje. Yra teigiama, kad šių atakų kiekis didėja ir jų agresyvumas auga. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad autoritariniai kaimynai iš Rytų – Rusija, Baltarusija, o reikėtų neužmiršti ir Kinijos – bando išnaudoti rinkimų laikotarpį pas mus, nes tai yra tinkamas kontekstas tam tikro dezinformacinio chaoso kėlimui“, – kalbėjo jis.
Be to, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad atakos iš kibernetinio lauko šiandien jau persikelia ir į realų gyvenimą.
„Mes matome, kad pačios atakos tampa agresyvesnės ir fiziškai. Čia galime kalbėti ir apie mūsų paminklų partizanams išniekinimą dažais, kas vyko ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse – tai buvo koordinuoti išpuoliai. Galime kalbėti ir apie išpuolius prieš Rusijos opozicijos atstovus Lietuvoje. Visa tai rodo, kad Kremlius ar Lukašenkos režimas yra pasiryžę naudoti informacinio karo priemones pas mus ir tą jie daro vis aktyviau“, – teigė N. Maliukevičius.
Politologas paaiškino, ko apskritai yra siekiama įvairiomis informacinėmis atakomis ir dezinformacijos skleidimu.
„Tradiciškai, įsivaizduojama, kad propaganda yra siekiama pakeisti viešąją nuomonę, pakeisti viešąją opiniją. Šiuo atveju, tokiomis informacinėmis atakomis yra siekiama sukelti savotišką informacinį sąmyšį, sukurti mums įvairių papildomų problemų, kad mes savo dėmesį nukreiptume nuo paramos Ukrainos kovai prieš Rusijos agresiją. Tai yra toks tikslingas bandymas mus įmurkdyti į vidinį chaosą, į vidinius susipriešinimas ir įvairias informacines įtampas, tam, kad Kremlius galėtų toliau netrukdomai vykdyti savo agresiją prieš Ukrainą“, – teigė N. Maliukevičius.
Nerimą kelia ir tai, kad informacinių atakų strategijos nuolat tobulinamos.
„Man atrodo, svarbiausia problema šiais laikais yra tai, kad Kremlius naudoja vis modernesnes technologijas, socialinius tinklus ir naudoja juos siekdamas radikalizuoti tam tikras žmonių grupes, kad jie pradėtų vykdyti kažkokias fizines atakas ar, tarkime, kokius nors grafičius paišytų, ar tai pačiais dažais išpuolius organizuotų ir panašiai. Sakyčiau, čia yra tokia savotiška evoliucija informacinio karo strategijoje, kai būtent naujomis technologijomis yra bandoma pasiekti naujas auditorijas“, – teigė politologas.
Į informacinių atakų pinkles gali pakliūti ir jaunoji visuomenės dalis
Kalbėdamas apie naujas ir informacinių atakų iniciatoriams svarbias auditorijas, politologas N. Maliukevičius atkreipė dėmesį būtent į Lietuvos jaunimą. Anot jo, ne kas kitas, o būtent jaunuoliai visas šiuolaikines technologijas supranta ir valdo kone geriausiai, tačiau tai jiems atveria ir galimybes užkibti ant sukčių kabliuko.
„Šiuo atveju, jaunimas yra labiausiai įvaldęs tas visas šiuolaikines technologijas, tad žiniasklaidos raštingumo reikia ne tik bandant suprasti propagandą ar dezinformaciją spaudoje ir televizijoje, bet lygiai taip pat to reikia ir socialiniuose tinkluose“, – pabrėžė politologas.
Jis paaiškino, kuo įvairios megalingos naujienos ir klaidinga informacija skiriasi nuo realių, tikrų ir patikimų žinių.
„Paprastai, melagienos būna prisotintos kažkokios emocijos – ar baimės, ar kažkokios dar emocijos. Tai atsispindi visur, pavyzdžiui, kokios nors nuotraukos parinkime, antraštės sugalvojime ar panašiai. Kartais netgi įvairios nuorodos nuveda į kokius nors virusais užkrėstus puslapius – čia dar ir kibernetinių atakų iššūkiai atsiranda. Labai svarbu nepulti emociškai spaudinėti, nepagalvojus platinti nepatikrintos informacijos. Čia yra tokie baziniai principai“, – vardijo N. Maliukevičius.
Politologas pridūrė ir dar kelis ne mažiau svarbius dalykus.
„Reikia tikrinti informaciją, tikrinti šaltinius, pasižiūrėti, ar tai yra kažkoks negirdėtas šaltinis, ar tai yra kažkokia žiniasklaidos priemonė, kuri turi pasitikėjimo kreditą ir panašiai“, – tvirtino jis.
Beje, ignoruoti melagingų naujienų ar dezinformacijos, pasak N. Maliukevičiaus, taip pat nevertėtų.
„Pačiuose socialiniuose tinkluose yra tam tikri principai, jų vartojimo taisyklės, kurios draudžia, pavyzdžiui, skleisti melą, smurto propagandą ir panašiai, taigi, jeigu žmogus mato tokius atvejus – visų pirma, jis gali pranešti apie tai pačiam socialiniam tinklui. Yra elementarūs reportinimo įrankiai ir tokius dalykus eliminuoti turi patys tinklai. Kita problema – jie ne visada laiku ir tinkamai sureaguoja, tad labai svarbu ir asmeniniai jauno žmogaus įgūdžiai, bandant suprasti, kaip yra kuriama dezinformacija ir manipuliacijos, tam, kad jis jas atpažintų ir neužkibtų ant to kabliuko“, – teigė N. Maliukevičius.
Klaidinanti informacija būna nukreipta į plačią auditoriją
Reikšmingais patarimais ir įžvalgomis taip pat pasidalijo Delfi „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė. Pasak jos, su kiekvieno naujo socialinio tinklo ar kitokios informacijos dalijimosi platformos atsiradimu – melagienų ir propagandos tik daugėja.
„Tai – ilgalaikė problema, su kuria kovojant reikia pasitelkti kompleksiškas priemones“, – teigė A. Meidutė.
Ir nors įvairios klaidinančios žinutės ar sąmokslo teorijos yra platinamos nuolatos, „Melo detektoriaus“ redaktorės pastebėjimu, jų ypač padaugėja vykstant itin reikšmingiems ar neįprastiems įvykiams.
„Pavyzdžiui, stebėjome didžiulę dezinformacijos ir misinformacijos bangą sveikatos tema COVID-19 pandemijos metu. Prasidėjus 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą, visuomenės dėmesys nukrypo į įvykius karo zonoje, o tuo netruko pasinaudoti ir dezinformacijos skleidėjai bei propagandistai, siekiantys paveikti visuomenės nuotaikas ar užsidirbti sau populiarumo taškų. Praeitų metų rudenį įsiplieskęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose, be abejo, sukėlė didžiulį srautą klaidingos informacijos šia tema. Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės“, – vardijo A. Meidutė.
Beje, anot pašnekovės, dažniausiai dezinformacijos skleidėjai nesitaiko į konkrečią amžiaus grupę ir stengiasi pasiekti kuo daugiau vartotojų.
„Tokių naratyvų plitimui pasitarnauja socialinių tinklų algoritmai, tarsi uždarantys vartotoją į jo nuosavą informacinį burbulą. Taigi, jei peržiūrėjai kelias melagingas žinutes, domėjaisi kontraversiška tema, kurią nesudėtinga išnaudoti klaidinančios informacijos skleidimui – tikėtina, kad socialiniai tinklai tau pasiūlys ir daugiau panašių žinučių“, – atkreipė dėmesį A. Meidutė.
Pasak jos, dėl šios priežasties faktų tikrintojų algoritmai yra tiesiog siaubingi.
„Kadangi dirbame su dezinformacija ir dažnai intuityviai pastebime netikras naujienas, dažno iš mūsų sraute galima aptikti vis daugiau ir daugiau melagienų, ir keisčiausių sąmokslo teorijų, nes algoritmas reaguoja, siūlo daugiau turinio, kurį, jis mano, mums patinka vartoti. Šiuolaikinis informacijos vartotojas privalo suprasti, kaip veikia algoritmai ir nebijoti išeiti iš siūlomo turinio srauto, atsiverti naujienų portalus, savo srities ekspertų oficialias socialinių tinklų anketas ir informacijos verčiau paieškoti ten“, – teigė „Melo detektoriaus“ redaktorė.
Melagingos naujienos ir manipuliacijos gali slėptis visur
Rodos, socialiniai tinklai, kurie yra tapę kiekvieno mūsų kasdienės rutinos dalimi – mums jau gerai pažįstami, tačiau tam tikri pavyzdžiai rodo, kad net ir atidžiausi bei kritiškiausi vartotojai nėra apsaugoti nuo įvairių galimų kenkėjų. Dėl šios priežasties, kalbėti apie saugumą internete – be galo svarbu. Savo patarimais, kaip atpažinti melagingas naujienas ir kaip patikrinti jų tikrumą, pasidalijo A. Meidutė.
„Dažniausiai, norint atskirti melagingas naujienas nuo patikimos informacijos, pakanka turėti gerus teksto suvokimo, pastabumo ir kritinio mąstymo įgūdžius. Auksinė taisyklė – jei šaltinis mums nepažįstamas, neturintis puikios reputacijos dėl skelbiamos informacijos patikimumo, arba, jei tai mokslinis darbas, kuris nėra recenzuotas – jau reikėtų atlikti bent minimalią patikrą pačiam, prieš dalinantis šia informacija. Tai galėtų būti paprasčiausia tos pačios informacijos paieška kituose šaltiniuose. Šią techniką dar vadiname šoniniu skaitymu (angl. lateral reading)“, – pasakojo pašnekovė.
Atidumo vertėtų neprarasti ir internete stebint įvairius atvaizdus.
„Jei kalbame apie atvaizdų patikrą, tuomet nesunkiai galima pasinaudoti naršyklės funkcija „Atvirkštinė vaizdų paieška“ (angl. „Reverse Image Search“). Ji gali padėti atrasti daugiau to paties vaizdo kopijų internete, kurios suteiks papildomos informacijos – ar šis vaizdas jau buvo publikuotas anksčiau, kokiame kontekste, kas jo autorius? Ši funkcija puikiai veikia ir analizuojant vaizdo įrašus. Tereikia pasidaryti norimo patikrinti vaizdo įrašo kadro, geriausia, pirmo arba to, kuriame yra aiškių detalių, padedančių identifikuoti įrašą, ekrano nuotrauką ir pasinaudoti atvirkštinės vaizdų paieškos funkcija“, – aiškino A. Meidutė.
Be to, pasak pašnekovės, svarbu suprasti, kad melagingos naujienos ir įvairios manipuliacijos gali slėptis visur.
„Net ir, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose užsakyta reklama gali būti melaginga. Be abejo, vaizdo įrašuose „TikTok“ ar bet kuriame kitame socialiniame tinkle taip pat gali būti klaidingos informacijos. Dezinformacija dažnai yra konstruojama pasitelkiant 90 proc. tiesos ir 10 proc. melo, bet tas 10 proc. ir yra esminė dalis, priverčianti abejoti, padaryti klaidingas išvadas“, – teigė A. Meidutė.
Ar melagienas reikia ignoruoti?
Melagienas ignoruoti ar apie jas kam nors pranešti – štai, koks klausimas. Į jį, be abejo, atsakymą turėjo pati „Melo detektoriaus“ redaktorė A. Meidutė.
„Visada raginame skaitytojus, kurie internete pastebi įtartiną informaciją ir įtaria, kad ji gali būti melaginga, siųsti nuorodas mums į „Melo detektorių“ elektroniniu paštu melo.detektorius@delfi.lt. Mūsų komanda stengiasi kuo operatyviau reaguoti į užklausas ir įvertinusi atsiųstą informaciją pranešti, ar ją galima patikrinti, ar ne“, – prašymu pasidalijo ji.
Pašnekovė paaiškino, kaip veikia „Melo detektoriaus“ sistema.
„Pastebėję sparčiai plintančius klaidingus naratyvus, kurie gali daryti poveikį visuomenei, juos išanalizuojame „Melo detektoriaus“ rubrikoje. Jei žinutė pastebėta socialiniame tinkle, pavyzdžiui, „Meta“, visada galima rinktis opciją „Pranešti“ (angl. „Report“) ir nurodyti priežastį, kodėl į šią žinutę reikėtų atkreipti dėmesį. Kadangi esame „Meta“ faktų patikros partneriai, glaudžiai bendradarbiaujame su šia organizacija, siekdami užkardyti melagingos informacijos plitimą“, – teigė A. Meidutė.
Tiesa, paklausta, ar įmanoma melagingų naujienų ir internete plintančios dezinformacijos srautus apskritai sustabdyti, A. Meidutė pateikė ne itin optimistišką atsakymą.
„Džinas iš butelio jau paleistas, todėl nemanau, kad tai įmanoma. Net ir dirbtinio intelekto pasitelkimas kovai su netikromis naujienomis nebūtų panacėja, nes lygiai taip pat jį galima išnaudoti įtikinamoms melagienoms kurti. Viskas, ką galime padaryti, tai mokyti interneto vartotojus skaityti tekstus ir vartoti vaizdinę ir garsinę informaciją sąmoningai ir kritiškai“, – tvirtino ji.
„Melo detektoriaus“ redaktorė taip pat paaiškino, kokiais būdais galime tą padaryti.
„Tai galima padaryti aiškinant manipuliacijų mechanizmus, kalbant apie esminius melagienų naratyvus, suteikiant įrankių ir žinių savarankiškai informacijos patikrai arba supažindinant su faktų tikrintojų atliekamu darbu ir raginant ieškoti jau profesionalių žurnalistų patikrintos informacijos. Nustebtumėte, kiek daug įvairiausių klaidingų teiginių yra patikrinama vos per kelias minutes nuo jų paplitimo“, – teigė A. Meidutė.
