Gimtadienio dieną – ypatinga tradicija
Šiuo metu šalies sostinėje gyvenanti ir studijuojanti Milda Bartašytė nuo pat gimimo žinojo, kad gegužės 1-oji yra ne tik jos gimimo diena, bet ir ypatinga proga visai valstybei. Nors su šeima šią dieną švenčia savo gimtadienį, mergina teigia, kad kiekvienais metais prisimena ir Lietuvos įstojimą į ES. Šios dienos svarbą ir unikalią šventinę nuotaiką sukurti padėjo dar 2004-aisiais metais užgimusi tradicija:
„Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos Kultūros ministras Šarūnas Birutis mums, vaikams, gimusiems tą dieną, ilgą laiką organizavo gimtadienius, kurių metų galėjome ne tik susipažinti vieni su kitais, bet ir prisiminti kokia didi diena tai yra mūsų valstybei. Esu dėkinga jam už šią iniciatyvą, tradicijos puoselėjimą ir priminimą, kokią svarbią dieną esame gimę.“
Šį neeilinį gimtadienio minėjimą su džiugesiu prisimena ir iš Šiaulių kilęs Bernardas Blekaitis. 10 metų savo gimtadienį jis šventė, kaip pats įvardija, kartu su kitais „euriukais“. Gimtadienio šventės vykdavo įvairiose erdvėse: Keistuolių teatre, Vilniaus televizijos bokšte, Lietuvos kultūros ministerijoje, Valdovų rūmuose.
„Visada laukdavau šių švenčių, prisimindamas didelius tortus su Europos Sąjungos vėliava. Ir dabar per savo gimtadienius su tėvais prisimenam šią istorinę datą“,– pripažįsta jaunuolis.
Po beveik 20 metų susitiko filmo premjeroje
Nors šiuo metu kalbinti pašnekovai vieni su kitais ryšį palaiko rečiau, nei tai pavykdavo padaryti esant jaunesnio amžiaus, tačiau kai kuriuos iš jų bendros šventės taip suartino, kad draugystės metus jie jau skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. M. Bartašytė dėl šių užsimezgusių draugysčių labai džiaugiasi ir su bendraamžiais ryšį palaiko iki šių dienų.
„Taip, žinau ir dėl to labai džiaugiuosi. Turiu keletą su kuriais visada miela ir malonu bendrauti“, – pripažįsta ji.
Apie ilgametę draugystę sutiko papasakoti ir B. Blekaitis. Nors su tuo pačiu metu gimusiu Žilvinu bendravimas tęsėsi ne vienerius metus, vaikinas atskleidžia, kad šiuo metu ryšys yra nutrūkęs:
„Su šiauliečiu Žilvinu lankiau kelis metus Šiaulių miesto berniukų dainavimo mokyklą „Dagilėlis“, bet Žilvinas jos nebelankė ir mūsų keliai išsiskyrė, tik mamos pasišnekėdavo. Na, o šias metais per filmo premjerą susitikau su keletu jaunuolių gimusių šią dieną.“
Filmo, apie kurį užsiminė jaunuolis, premjera, tapo galimybe susitikti ir prisiminti vieni kitus – tai „Kino Pavasaryje“ pasirodžiusio režisieriaus Arūno Matelio inicijuotas filmas „Karta.EU“ (Generation.EU).
Tai išskirtinis filmas, sukurtas artimiau susipažinti su pirmąją, europietiškoje kultūroje užaugusia, jaunuolių karta. Jo kūrimo procesas užtruko beveik 20 metų!
Eimantas Belickas filme kuria pirmosios Europos Sąjungos kartos Lietuvoje paveikslą. 2004-aisiais mums stojant į ES, kamera fiksavo pirmuosius čia gimstančius „europiečius“, vėliau juos lydėjo ir sekė jų gyvenimus, o šiemet šiems jaunuoliams – jau 20 metų, anksčiau buvo rašoma Delfi.
„Man buvo įdomu pažiūrėti, ar šita karta jau yra laisva, ar ji išsilaisvino iš tėvų įtakos, ar dingo mus kamavusios postsovietinės baimės ir ar išvis užtenka vienos kartos išsilaisvinti“, – pasakojo E. Belickas.
B. Blekaitis taip pat tapo vienu iš filme pasirodžiusių žmonių.
„Džiugu, kad yra sukurtas filmas, kuriame esu nufilmuotas ir aš“, – priduria jis.
Narystę ES suvokia kaip svarbią galimybę
Šie žmonės buvo pirmieji, kurie užaugo Lietuvai jau būnant ES, ir tai jiems tarsi tapo savaime suprantamu dalyku – kitokio gyvenimo jie tiesiog nėra matę.
„Aš jau turėjau laimę gimti Lietuvoje, kuri yra Europos Sąjungos dalis, tad toks gyvenimas yra mano realybė. Aš negyvenau ir neprisimenu kitokios Lietuvos, ji man visada buvo laisva, tarptautinė valstybė, kuri yra bendrijos dalis. Tik iš tėvų ir senelių pasakojimų galiu sužinoti, koks gyvenimas buvo anksčiau, bet mano prisiminimai yra tik tokios Lietuvos. Įstojimas į Europos Sąjungą man leidžia gyventi laisvai, gyventi taip, kaip noriu“, – teigia M. Bartašytė.
Privalumų būti Europos Sąjungos dalimi mato ir kiti kalbinti „euriukai“. Pagrindiniais privalumais jie įvardija galimybę laisvai keliauti po visą Europą, studijuoti užsienio valstybių universitetuose, pasirenkant perspektyvias studijų programas.
„Man smagu, kad nesame varžomi keliauti po kitas ES šalis. Turiu daug draugų, kurie išvyko studijuoti į užsienį, labai džiaugiuosi dėl jų, pati nusprendžiau pasilikti Lietuvoje ir neplanuoju išvykti, bet jei taip išeitų, vien tai, kad esame ES dalimi, suteikia privilegijų karjeros siekti svetur“, – džiaugiasi 20-metė Gabija Poškevičiūtė.
Nors visi studijuoja Lietuvoje, tačiau neatmeta galimybės pasinaudoti mainų programomis ir aplankyti kitas ES šalis.
„Studijas pasirinkau Lietuvoje, bet esu dar mokykloje dalyvavęs programose „Erasmus+“ , dainavimo mokykloje daug koncertuodavome Europos šalyse, patinka keliauti. Manau, kad ir studijuojant dalyvausiu „Erasmus+“ programose“, – sako B. Blekaitis.
Jam antrina ir M. Bartaškytė, kuri studijoms pasirinko tarptautinį universitetą:
„Esu laiminga, turėdama galimybę gyventi Vilniuje ir šalies sostinėje studijuoti tarptautiniame universitete, turėti draugus ir dėstytojus iš kitų užsienio šalių. Smagu žinoti, kad turiu galimybę išvykti į mainus, ar rinktis užsienio universitetus savo studijoms.“
Jaučiasi saugūs
Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis dar labiau suvokė narysčių Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) bei ES svarbą. Nors saugumo klausimas dažniausiai siejamas su NATO, tačiau B. Blekaitis įvardijo, kad narystė ES karo atveju jam taip pat leido pasijusti saugiau.
Demokratija – viena iš bendrų ES vertybių
Šiandien, švęsdami narystės ES 20 metų sukaktį, sunkiai galime įsivaizduoti ateitį būnant ne šios organizacijos dalimi. Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, padedančios pagrindą tvirtai, solidariai, vertybėmis grįstai valstybių bei visos Europos piliečių bendruomenei, rašoma oficialiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje. Viena iš pagrindinių ES sąjungos vertybių, kuri puoselėjama ne tik organizacijoje, bet ir mūsų valstybėje – demokratija. Apie ją pasikalbėjome ir su pirmosios ES kartos Lietuvoje atstovais. Visi jie sutinka, kad Lietuvos narystė ES padėjo stiprinti šalies demokratiją.
„Tapome pilnavertė didelės sąjungos nare, todėl atsirado daugiau politiškai svarbių klausimų. Yra renkami atstovai į ES institucijas, todėl atsirado galimybė Lietuvai būti išgirstai Europos mastu. Vien dėl įstojimo į ES mes tapome labiau demokratiški, nes atsirado dar viena proga švęsti demokratiją. Ši proga būna kas penkerius metus, kai renkame atstovus į Europos Parlamentą“, – teigė G. Poškevičiūtė.
Jau visai netrukus, šių metų birželio 6-9 dienomis, turėsime galimybę išrinkti naujus Lietuvos atstovus Europos Parlamente.
Lietuvai linki glaudžių santykių su kitomis ES narėmis
Jaunuoliai Lietuvai linki dar daug metų išlikti ES dalimi bei puoselėti glaudžius santykius su šalimis narėmis, tuo pačiu nepamirštant puoselėti savo ilgamečių papročių bei tradicijų.
„Ateityje (Delfi – linkiu) taip pat palaikyti draugiškus santykius su ES šalimis, pritraukti į Lietuvą kuo daugiau investuotojų, tikslingai, protingai, sąžiningai panaudoti gaunamas paramos lėšas, bendradarbiauti su ES šalimis, bet neužmiršti ir lietuviškų tradicijų, savo kalbos, nesusvetimėti ir būti atsakingais piliečiais“, – linkėjo B. Blekaitis.
M. Bartašytė Lietuvos narystę ES mato šviesią ir ilgą bei linki nepamiršti tuo dažniau pasidžiaugti.
„Linkėčiau eiti išvien, nepamiršti, koks džiaugsmas mūsų mažai šaliai turėti stiprų užnugarį ir visada turėti stiprų balsą, kuris gintų šalies ir jos žmonių interesus bei būtų girdimas ES ir pasaulio mastu.“