Kaip teigia psichologė G. Buinickaitė, Z karta nuo praėjusių kartų labai skiriasi savo gebėjimu kalbėti apie savo jausmus, emocijas. Kartos, buvusios iki Z kartos, turėjo pasirinkimą arba jausmų „nejausti“, arba apie tai garsiai nekalbėti.
„Nepyk, nesidžiauk, neliūdėk, nes mama taip sakė, arba tėtis“, – apie ankstesnių kartų požiūrį kalba psichologė.
Jos teigimu, tėvai taip kalbėjo dėl to, nes lygiai tokį patį suvokimą gavo iš savo tėvų. Taip pat psichologė pridūrė, kad turėtume nustoti kaltinti savo tėvus, nes jie mus auklėja taip, kaip jiems pavyksta geriausiai.
Didžiausias atotrūkis tarp šių kartų atsirado tuomet, kai tėvai vaikus ėmė mokyti reikšti savo emocijas, patys nežinodami kaip tai padaryti.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją