Nerimą apibūdinti vienu sakiniu – sudėtinga. Psichologai ir psichoterapeutai išskiria ne vieną skirtingą apibrėžimą, tačiau pagrindinis nerimo skiriamasis bruožas – neapibrėžtumas.
„Mūsų emocijas paveikia neapibrėžtos situacijos: galbūt mes kontrolės kažkur neturime, galbūt mūsų ateitis neapibrėžta. Nerimas būtent su tuo ir susijęs – tai tokia emocinė būsena, kurioje yra mažai konkretumo“, – pabrėžia psichologas.
Kuo abstraktesnė yra situacija, ateitis, būsena, tuo nerimas gali labiau pasireikšti.
Simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka
Atpažinti, kad stresas ar baimė jau peraugo į nerimą gali padėti keli pagrindiniai simptomai. Vienas iš jų – kylančios mintys.
„Kai nerimas atsiranda, mūsų mintys viena kitą veja, labai sunku už kažkurios vienos užsikabinti, jų yra labai kritinė masė, kuri mums jau sukelia nepatogumą“, – paaiškina M. Kriščiūnas.
Didelį minčių antplūdį taip pat gali lydėti pakitusi emocinė būsena – gali atsirasti bendras irzlumas ir panašūs neigiami pakitimai. Nors nerimas yra emocinė būsena, tačiau jį dažnai lydi ir fiziniai simptomai: pakitęs kvėpavimo dažnis, dirglumas, miego sutrikimai. Pasikeisti gali ir kasdienis elgesys:
„Gal mes kažką nerimaudami atidėliojame, kažko per daug, kažko per mažai darome – tai yra tokia kombinacija dalykų, pagal kuriuos galime atpažinti nerimą.“
