Pilietinę pareigą atlikęs Julius pasakė, ką galvoja apie privalomąją tarnybą ir ką joje keistų: nepasitenkinimo būtų kur kas mažiau

Pilietiškumas – tai tema, apie kurią kalbėti reikia vis dažniau. Sakoma, kad Lietuvoje vis plačiau pasireiškia politinė apatija arba visiškas žmonių nesupratimas apie jų politines ir pilietines pareigas. Dažniausiai šioje srityje kritikuojamas jaunimas, kuris į pilietiškumo veiklas neįsitraukia arba tai daro vangiai. Tačiau dvidešimt vienerių metų alytiškio Juliaus Janulevičiaus gyvenimo istorija ir pasiekimai įrodo, jog abejingi savo šalies gerovei yra ne visi.

Nutarė kartu su draugais

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos tarptautinių reikalų koordinatoriui, krašto apsaugos savanorių pajėgų kariui savanoriui bei Lietuvos moksleivių sąjungos revizijos nariui Juliui Janulevičiui pilietiškumo tema nesvetima. Savo gyvenime vaikinas užsiima įvairiomis veiklomis, kuriomis prisideda prie pilietinio aktyvumo ir Lietuvos gerovės siekimo skatinimo.

Privalomoji karo tarnyba – vienas iš Juliaus pilietinį sąmoningumą įrodančių pavyzdžių. Savanoriškai šį sprendimą priėmęs vaikinas atviravo, kad tam įtakos turėjo ir jo draugai, kurie kartu su J. Janulevičiumi žengė šį svarbų žingsnį.

„Sprendimą atlikti devynių mėnesių tarnybą priėmėme kartu su draugais – tiesiog dvyliktoje klasėje sugalvojome, kad einame ir darome, bus mums kaip papildomi metai po mokyklos nuveikti kažką smagaus ir tuo pačiu prasmingo. Na, tai buvo savarankiškas sprendimas, bet labai daug įtakos turėjo ir draugai“, – dalijosi vaikinas.

Privalomosios karo tarnybos metu įgytų įgūdžių J. Janulevičius neapleido. Karo Ukrainoje pradžia lėmė dar vieną svarbų jo gyvenimo žingsnį – vaikinas prisijungė prie krašto apsaugos savanorių pajėgų.

„Dar iki prasidedant karui Ukrainoje su draugais galvojome, kad galbūt reikėtų grįžti į tarnybą, į kariuomenę – norėjosi išlaikyti tuos įgūdžius. Aš šiek tiek dvejojau, tačiau, kai prasidėjo karas, supratau, kad turiu eiti ir daryti“, – pasakojo jis.

Pasirinkimą lėmė suvokimas apie skaudžią realybę

„Nors dažnai sako, kad tie, kas dabar tarnauja pajėgose, eis į taip vadinamą frontą ir tikriausiai iš ten negrįš, manau, kad jei ne aš, ne tie žmonės, kurie dabar atlieka savo tarnybą – tai kas daugiau? Jeigu ne mes patys, niekas už mus neapgins mūsų šeimų, neapgins mūsų istorijos ir papročių“, – mintimis dalijosi J. Janulevičius.

Neretai privalomąją karo tarnybą jaunuoliai renkasi atlikti iškart po mokyklos baigimo, kad vėliau nesulauktų šaukimo studijų metais ar pradėjus sėkmingą karjerą, ir tik dalis ją atlieka jausdami pareigą savo valstybei. Vis tik J. Janulevičius atviravo, kad savo pareigą jis suprato anksti ir karo tarnybos išvengti neketino.

„Mano gyvenime visada buvo labai daug patriotiškumo. Aš ir Šaulių sąjungai priklausau nuo 2013 metų“, – teigė jis.

Beveik 10 metų Šaulių sąjungai priklausantis J. Janulevičius teigia, kad prisijungti prie jos įkvėpė vaikystėje matyti pavyzdžiai.

„Kai prisijungiau, buvau gal penktokas. Mūsų šeimoje labai gajos patriotizmo sampratos. Na, tai nėra kažkoks ultra nacionalizmas ar panašiai, – yra tiesiog meilė Lietuvai, meilė šaliai, kuri tave užaugino, meilė istorijai ir papročiams. Visa tai mane supo vaikystėje“, – pasakoja vaikinas.

Anot Juliaus, dar būdamas vaikas jis suvokė, kad tokios veiklos skatina jo prasmingą saviraišką.

„Aš visada romantizavau mūsų partizanus, laisvės kovotojus ir supratau, kad ne veltui per sausio 13, žiūrint apie šį įvykį susuktus filmus, kažkaip sudrėkdavo akys“, – teigė jis.

Ką keistų karinėje tarnyboje

Vis dažniau diskutuojama apie tai, ar yra teisinga kviesti jaunuolius atlikti privalomąją karo tarnybą, nepaliekant jiems savanoriško apsisprendimo. J. Janulevičius pasidalijo, kaip į tokias diskusijas reaguoja jis.

„Dabartinėje situacijoje, kai turime Baltarusiją, Rusiją, kurios neslepia grobuoniškų užsienio politikos tikslų, aš asmeniškai esu už tai, kad būtų privalomas šaukimas visiems vaikinams iš karto po mokyklos ir, manau, tai būtų vienas iš geriausių sprendimų“, – teigė Julius.

Anot jo, tokiu atveju būtų išvengiama ne tik nelygybės tarp pačių vaikinų, bet ir kylančio nepasitenkinimo.

„Pirmus metus būtų kažkiek nepasitenkinimo, o po to tai tiesiog išsivystytų kaip natūrali įprasta praktika. Kaip dabar žinoma, kad mokykloje mokysiesi iki dvyliktos klasės, taip būtų įprasta, kad po mokyklos eisi tarnauti, o po to jau galėsi daryti tai, kas tau patinka“, – mintimis dalijosi J. Janulevičius.

Buvo iškelta ir tokia idėja, kad į privalomąją karo tarnybą reikėtų šaukti ir moteris. J. Janulevičiaus teigimu, tai – utopiškas pasiūlymas ir tam šiuo metu būtinybės jis nemato.

„Lietuvos valstybės pajėgumai nėra tokie dideli, kad galėtų priimti dar ir merginas tarnauti, bet, manau, jas tikrai reikėtų kažkiek įtraukti. Manau, visų pirma, reikėtų sukurti daugiau galimybių ir vaikinams, ir merginoms atlikti savo tarnybą, tai yra, ne tik eiti į vadinamus šauktinius, bet ir rasti alternatyvų būdą tarnauti savo valstybei. Esu už tai, kad merginos būtų įtrauktos, bet, manau, visų pirma, turėtų būti šaukiami vaikinai, visi vaikinai, ir tada galbūt laipsniškai po truputį judama prie merginų šaukimo“, – teigė jis.

Žinutė nenorintiems tarnauti tėvynei

J. Janulevičius pasidalijo, kokią įtaką jam ir jo požiūriui padarė devyni mėnesiai savanoriškos tarnybos.

„Aš manau, kad tai yra vienas iš geriausių dalykų, kuriuos gali padaryti savo gyvenime, nes tai suteikia galimybę pažinti save, supranti, kas yra kas, į vietas susidėlioti viską, kas yra tavo mintyse“, – teigė vaikinas.

Anot Juliaus, privalomoji karo tarnyba jam buvo puiki gyvenimo mokykla, kurioje teko susipažinti su pačiu savimi, savo galimybėmis, poreikiais bei įgauti disciplinos ir savarankiškumo.

„Aš manau, kad tai yra vienas iš geriausių būdų išeiti į savarankišką gyvenimą, nes jeigu to nebūtų, tikriausiai būtum labiau priklausomas nuo savo tėvų, kas nėra blogai, bet, manau, vis tiek smagiau yra pačiam priimti sprendimus, gebėti save išlaikyti ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – teigė jis.

Nors J. Janulevičiaus mintys skamba įkvepiančiai, tačiau daugelis apie privalomąją karo tarnybą mąsto ne taip optimistiškai bei įžvelgia joje daug minusų. Juliaus teigimu, reikėtų keisti ne tik vaikinų mąstymo būdą, tačiau ir tobulinti patį tarnybos modelį.

„Aš manau, kad žmonės nenori eiti tarnauti, nes jie tai suvokia kaip jiems primestą dalyką. Jeigu mes sugebėtume kažkiek pagerinti pilietiškumo pamokas, jei galėtume patobulinti mūsų karo tarnybos atlikimo eigą, tai yra įtraukti daugiau alternatyvios tarnybos, kai žmonės galėtų savo duoklę tėvynei atiduoti kitais darbais, ne tik su ginklu rankoje, manau, tuomet ir pats jaunuolių noras būtų didesnis ir tai būtų kur kas geriau veikianti krašto apsaugos sistema“, – teigė jis.

Karo tarnybos vengiantiems vaikinams Julius skyrė svarbią žinutę.

„Tai nebus kažkoks jums primestas dalykas. Tai bus dalykas, kuris jums patiems padės. Manau, yra labai svarbu atliekant tarnybą negalvoti, kad tai darai dėl kažko kito. Svarbiausia, kad galvotum, jog atlieki tai dėl savęs paties, kad kažkokius tikslus susikuri sau ir tada tarnybą atlikti kur kas lengviau“, – teigė jis.