„Jeigu žmogus susivokia, kad vyksta panikos ataka, tai jau yra labai stiprus dalykas. Taip pat gali padėti bendras simptomų žinojimas. Jeigu aš žinau, ypač, kai žmogus jau yra anksčiau patyręs panikos ataką, tai iškart gali palengvinti situaciją, nes aš žinau, kad tai nėra mirtina, nesitęs ilgą laiką – tas žinojimas, supratimas, sau pasakymas „gerai, čia laikinas dalykas, aš galiu su tuo susitvarkyti, tai praeis“ labai daug gali duoti“, – pataria „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas.
Sau padėti panikos atakos metu taip pat galime sureguliavę kvėpavimą. Vienas iš efektyvių būdų – kvėpavimas į maišelį. Tai naudinga todėl, nes išsiskyręs anglies dioksidas turi raminantį poveikį. Taip pat gerą įtaką gali padaryti „įsižeminimas“, suvokimas, kur šiuo metu esu. Visgi, svarbu prisiminti, kad panikos ataka trunka labai trumpą laiką, taigi žmogus gali net nesuspėti susivokti, kas šiuo metu vyksta.
„Kai pirmą kartą jas žmonės išgyvena, yra labai sudėtinga jas atpažinti – neaišku, kas čia su manimi vyksta, net žinant visą informaciją. Bet jeigu tai yra pasikartojantys dalykai, žmonės dažnai atpažįsta, kas iššaukia panikos atakas arba kaip aš jaučiuosi prieš joms prasidedant ir tuo metu galima ir kvėpuoti, ir į kažką atsiremti, su kažkuo pasikalbėti, kad jos neužpultų taip intensyviai“, – paaiškina M. Kriščiūnas.
