„Nerimas labai dažnai susijęs su mūsų fiziologija ir dažnai galime atpažinti, kad kai žmonės nerimauja, tai pasireiškia per kvėpavimą, jaučiami dažnesni širdies dūžiai, bendras virpėjimas, niežėjimas atsiranda ir to manau, kad neverta ignoruoti. Fizinis bendras aktyvumas, tolygus kvėpavimas gali mums padėti nusiraminti“, – pataria psichologas.
Daugelis psichologų ir psichoterapeutų taip pat pataria atlikti „įsižeminimą“ ir patikrinti savo pojūčius: ką aš dabar matau, užuodžiu, ką galiu paliesti? Kadangi nerimas susijęs su neapibrėžtumu, pojūčiai gali padėti sukonkretinti situaciją. Taip pat labai svarbų vaidmenį atlieka ir socialinė žmogaus gyvenimo dalis – kuo konkretesnis pasikalbėjimas apie save, savo jausmus su draugais, artimaisiais.
„Svarbu yra save pažinti ir eksperimentuoti. Iš praktikos galiu pasakyti, kad vieniems žmonėms padeda skaitymas, kitiems – minčių rašymas, muzikos klausymas, filmų žiūrėjimas. Tai yra kažkiek susiję su savęs pažinimu, bet jeigu yra intensyvesnis nerimas šiuo metu man kylantis, svarbu nepamiršti savo kūno, kalbėtis, jeigu galima, apie tai ir tokiose situacijose šiek tiek gali palengvėti“, – sako M. Kriščiūnas.
Visgi, jeigu savęs nuraminimo būdų nepakanka, svarbu nedelsti ir kreiptis pas specialistus. Dėl nerimo iškilusius sunkumus išspręsti gali padėti įvairių krypčių psichoterapeutai, kartais gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas.
