Kokią naudą sveikatai teikia kasdienis pasivaikščiojimas?
Vaikščiojimas žmogui yra gyvybiškai svarbus, tai yra natūrali prigimtinė žmogaus judėjimo forma. Kasdienis pasivaikščiojimas teikia išties be galo daug įvairiapusės naudos žmogaus organizmui. Kasdienis pasivaikščiojimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį, mažina nuovargį, prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, mažina cukraus kiekį kraujyje. Taip pat labai svarbu paminėti, kad vaikščiojimas gerina ir psichinę sveikatą – mažina psichologinę įtampą, nerimą ir skatina endorfinų – „laimės hormonų“ – gamybą.
Kiek žingsnių vidutiniškai reikėtų nueiti per dieną? Galbūt yra žingsnių skaičius, kuris jau yra žalingas sveikatai?
Remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, suaugusiems optimalu per dieną nueiti 8000 žingsnių, kad išlikti sveiku. Norint gauti didžiausią naudą, vaikščioti reikėtų ne iš lėto, o rinktis intensyvesnį ėjimą.
Viena vilnietė, dayvaujanti žingsnių iššūkyje, per dieną kartais nueina ir 50-60 tūkst. žingsnių, ar tai nėra per daug?
Nueiti 50-60 tūkst. žingsnių nėra per daug, jeigu kūnas tam yra pasirengęs. Be abejo, kiekvienas atvejis yra individualus, bet jeigu žmogaus raumenynas tinkamai ištreniruotas, sąnariai mobilūs, stuburas mankštinamas ir sveikas, tad toks žingsnių kiekis tikrai nebaisus.
Koks variantas yra tinkamesnis žmogaus sveikatai: ar intensyvus ėjimas ir nepertraukiamas žingsnių rinkimas vienu metu, ar vaikščiojimas kelis kartus dienoje, žingsnių skaičių padalinant į keletą dalių?
Iš tikrųjų vieno teisingo atsakymo nėra. Geresnis variantas yra tas, kuris yra pačiam žmogui malonesnis ir labiau tinkamas pagal dienotvarkę. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją (PSO), žmogui būtina judėti bent 300 minučių per savaitę, t.y. tik 5 valandos. Pavyzdžiui, vieną valandą per dieną galima išskirstyti ir 3 kartus po 20 min., ir 2 kartus po 30 min., ir judėti nepertraukiamai.
Ar vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų sumažinti žingsnių skaičių, ar amžius tam neturi įtakos?
Amžius nėra riba judėti, jeigu žmogus jaučiasi gerai, širdis yra sveika, nevargina įvairūs skausmai, nėra ūmių susirgimų. Vis dėlto fizinį krūvį reikėtų pradėti pamažu, laipsniškai didinant, o ne staiga imtis intensyvių treniruočių, ypač jeigu prieš tai buvote fiziškai pasyvūs. Dar svarbu paminėti, jog vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu ne tik vaikščioti, bet ir stiprinti raumenis – atlikti raumenų jėgos pratimus, kad sumažėtų griuvimo rizika, kad apsisaugoti nuo su amžiumi susijusio raumenų masės, jėgos ir kaulų tankio sumažėjimo.
Norint, kad vaikščiojimas būtų efektyviausias, Beatričė Šimukauskienė dalijasi keliais svarbiais patarimais:
- Vaikštant yra be galo svarbu aktyvuoti pilvo ir sėdmenų raumenis. Toks ėjimas bus efektyviausias, nedarys žalos kūnui. Įdarbinus minėtus raumenis neskaudės nugaros ir jausitės puikiai net ir eidami ilgus atstumus. Man tenka dirbti su žygeiviais, kurie per dieną nueina ir 50 ir 70 kilometrų ir mums išmokus įdarbinti minėtus raumenis, ėjimas tampa kur kas malonesnis.
- Pati vaikščiodama pastebiu, jog ypač vyresnio amžiaus žmonės pasivaikščiojimams pasirenka neteisingą avalynę, kuri labai stipriai apspaudžia pėdą, yra siauru priekiu. Noriu priminti, jog vaikščiojant labai svarbu avėti tinkamus batus, kurie būtų plačiu priekiu, nespaustų pirštų, pėda būtų kuo natūralesnėje savo padėtyje.
- Vaikštant būtų efektyvu įdarbinti ir savo pečių juostą, rankas. Einant reikėtų atlikti aktyvius mostus rankomis. Tam gali pagelbėti šiaurietiško ėjimo lazdos.
