Dėstytojai, priešingai nei mokytojai, nelinkę spausti ar pamokslauti
Trečio kurso studentė Laura (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) neabejoja, kad, išgirdus žodį „egzaminas“, nė vienam studentui nekyla teigiamos asociacijos. Pasak jos, nors ir ne visada egzaminai būna labai sudėtingi ar 100 procentų lemiantys galutinį dalyko įvertinimą, vis dėlto, nerimas jauną žmogų, keliaujant link egzaminų ar atsiskaitymų, lydi visada. Tiesa, mergina pripažįsta, kad mokymasis universitete jai kelia daug mažiau nerimo ir streso nei jo teko patirti dar besimokant mokykloje.
„Mokykloje atsiskaitymai, namų darbai lydi nuolatos. Mokytojai prie viso to kelia ir papildomą stresą, net tuo atveju, kai tavo mokymosi rezultatai yra puikūs – visada ras prie ko prikibti, net jei vos kartą ne iki galo atliksi namų darbus. Universitete mokymosi rezultatų ir atliktų darbų niekas nepriima asmeniškai. Dėstytojai įvertina tavo darbą, lankomumą ir viskas tuo pasibaigia“, – dalijosi Laura.
Jos nuomone, mokantis universitete, viskas daug aiškiau ir paprasčiau.
„Retas dėstytojas ima spausti ar pamokslauti, o ir atsiskaitymai dažniausiai vyksta vieną kartą per semestrą arba yra pridedami tarpiniai atsiskaitymai, apie kuriuos komunikuojama iš anksto. Universitete viskas aišku, o mokykloje tu gali tikėtis bet ko“, – įžvalgomis dalijosi studentė.
Vis dėlto, pasibaigus sunkiems metams mokykloje, ne viskas iškart tampa aišku ir paprasta. Neretai studentai skundžiasi didelėmis informacijos apimtimis, darbų gausa, o kartais ir tiesiog per greitu tempu ar nepatogiu, jų lūkesčių neatitinkančiu studijų grafiku. Tiesa, dažnas studentas šalia studijų dar renkasi ir dirbti, tad, tokiu atveju, atsakomybių jo gyvenime tik daugėja, o, kaip teigė trečio kurso studentė Laura, dėstytojai į tai atsižvelgia tikrai ne visada.
„Deja, tačiau iki šiol ne visi dėstytojai geba prisitaikyti ir padėti studentams. Paskaitos nuotoliu, kai gyvenome įtemptu pandemijos laikotarpiu, buvo puiki priemonė jose dalyvauti kiekvienam. Šiuo metu dauguma studentų yra dirbantys, o gyvenant dideliame mieste daug laiko trunka atvažiuoti iki universiteto, ypač, jei tvarkaraščiai sudėlioti taip, kad per dieną gali būti vos viena paskaita arba 1-3 valandų tarpai tarp jų“, – teigė mergina.
Pasak jos, kartais nerimą kelia ir dėstytojų požiūris į kitus dalykus.
„Dalis dėstytojų į informacines sistemas nekelia jokios informacijos, iš kurios būtų galima mokytis, skaidres gali pamatyti tik tie, kurie atvyksta į auditorijas. Manau, šiuo atveju reikėtų daugiau supratimo, kad studentai į paskaitas, dažniausiai, tikrai neina ne šiaip sau. Jie bando suderinti studijas, darbą, dažnai turi ir daugiau veiklų, tad tikrai susikonspektuoti paskaitos medžiagą namuose kartais gali būti patogiau“, – dalijosi Laura.
Mokykloje galėjome jaustis saugesni
Lauros mintims antrino ir studentė Gerda (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas), teigianti, kad, nors mokykloje streso kupinų dienų buvo kur kas daugiau, tačiau tam tikrais momentais metai universitete atrodo tiesiog nepakeliamai sunkūs. Anot jos, nors mokykloje teko jausti tam tikrą spaudimą siekti tik geriausių rezultatų ir išlaikyti tam tikrą lygį, kas neretai kėlė stresą, vis dėlto, dabar tam tikrų dalykų tenka pasiilgti.
„Mano manymu, mokykloje galėjome jaustis saugesni. Omenyje aš tikrai neturiu fizinio saugumo, o labiau kalbu apie jaunų žmonių emocijas. Besimokydama mokykloje, aš visada jaučiau, kad, vaizdingai tariant, nenuklysiu nuo kelio, nes žinosiu, ko turiu siekti, o, jeigu tai ir pasimirš – visada šalia bus mokytojai ir tėvai, kurie primins, kaip elgtis yra teisinga. Žinoma, tada, o, ypač, paauglystėje. Tai gal kiek ir erzino, tačiau, kai jau esi studentas, tenka suprasti, kad viskas – tavo rankose, o, deja, ne visada pats supranti, ką turi veikti ir kaip elgtis“, – atviravo mergina.
Kaip teigė Gerda, galima sakyti, kad studentiškas gyvenimas – tai puikus žingsnis į tikrąjį suaugusiųjų pasaulį.
„Tau tenka suprasti, kad tik tu pats esi atsakingas už tai, ko ir kiek išmoksi. Dėstytojams tikrai nesvarbu, ar studijų krūvis tau pakeliamas, ar tu nejauti įtampos, ar turėsi pakankamai laiko susisisteminti visą turimą informaciją ir, galų gale, iš kur ją gausi, jeigu nesilankysi paskaitoje, kad ir kokių rimtų ar pateisinamų priežasčių tam turėsi. Tai – realybė ir aš tikrai nesu linkusi dėl jos kažko kaltinti. Man atrodo, tai yra puikios pamokos, prieš žengiant tvirtus žingsnius į suaugusiųjų gyvenimą. Man pačiai jau teko suvokti ir išmokti daug dalykų, o, tikiu, suprasti dar teks daug daugiau“, – teigė Gerda.
Pasak studentės, dažniausiai, nerimas ir įtampa stiprėja būtent besiruošiant atsiskaitymams.
„Ko gero, nieko naujo nepasakysiu – egzaminai ir atsiskaitymai man kelia nemažai streso. Kadangi visada esu linkusi ieškoti priežasčių ir atsakymų, dažnai svarstau, kodėl mano emocijoms tokią didelę įtaką daro šie dalykai ir ar galiu kaip nors tą pakeisti? Vis dėlto, stebuklingo recepto dar vis neatrandu ir tikrai galiu pasakyti, kad tos visos emocijos labai dažnai kenkia ir patiems atsiskaitymų rezultatams“, – dalijosi mergina.
Anot jos, tam tikrą pagalbą šioje vietoje galėtų suteikti ir patys dėstytojai.
„Tikrai yra dėstytojų, kurie aiškiai apibrėžia, ką ir kodėl turime žinoti. Aš žinau dėstytojų ribas ir į atsiskaitymą einu tikėdamasi būti paklausta vienų ar kitų dalykų, jaučiuosi tikrai ramesnė. Galvoje nebelieka tokios didelės sumaišties, kuri lydi į tokių dalykų atsiskaitymus ar egzaminus, kur informacijos gausa yra tokia, kad net nebesupranti, kas iš tiesų svarbu, o kas ne“, – teigė Gerda.
Pasiruošimas atsiskaitymams ir egzaminams
Nenuostabu, kad, norint pasiekti puikių rezultatų – turi įdėti ir nemažai darbo. Tiesa, tą darbą – visi suprantame skirtingai. Vieni uoliai gilina savo žinias į vienus ar kitus dalykus ištisus mėnesius, kiti informacijos ieško paskutinę naktį ir dėl to tikrai nesiskundžia prastesniais rezultatais. Studentė Laura – puikus to pavyzdys. Kaip teigė pati mergina, ji nėra linkusi atsiskaitymams ruoštis iš anksto.
„Stengiuosi gauti informaciją ir pasiruošti ją dar neprasidėjus sesijai. Tada būna ramiau, kad medžiaga, iš kurios mokysiuosi, jau yra ir beliks ją tik išanalizuoti. Tada susiplanuoju, kada kuriam dalykui mokysiuosi. Įprastai, egzaminai yra dėliojami kas keletą dienų, taigi taip ir stengiuosi mokytis: praėjus vienam egzaminui, iškart pradedu mokytis kitam, kadangi tų keleto dienų vienam dalykui, dažniausiai, pakanka“, – pasakojo mergina.
Anot jos, kartais situaciją keičia ir žinojimas apie tam tikro atskaitymo pobūdį.
„Jei žinau, kad egzaminas sunkus arba yra praktinio pobūdžio, žinoma, įsivertinu tai ir dalį darbų pasidarau anksčiau. Pačiai paskutinei nakčiai niekada visko nepasilieku, nes noriu jaustis bent iš dalies užtikrinta“, – teigė Laura.
Studentė atskleidė, koks informacijos sisteminimo metodas mokantis jai padeda labiausiai. Tiesa, jį Laura naudoja nuo pat mokyklos laikų.
„Jei tik turiu pakankamai laiko, stengiuosi arba medžiagą ranka persirašyti taip, kad būtų aišku man pačiai, pasižymint svarbiausias vietas spalvingais rašikliais, arba tai darant kompiuteryje. Tvarkingi, gražūs ir pagal save naujai pasidaryti užrašai su svarbiausiais dalykais atsiskaitymui – tai mano raktas į sėkmę“, – dalijosi mergina.
Jai antrino ir studentė Gerda, kuriai informacijos perfrazavimas savais žodžiais padeda ją įsiminti geriau.
„Nemanau, kad tai yra kažkokia didelė sėkmės paslaptis, tačiau man lengviausia informaciją įsiminti tada, kai ją susidėlioju taip, kaip ji geriausiai nusėda mano galvoje. Niekada nesimokau iš draugų ar kitų kolegų sudarytų konspektų, nes, manau, kad jų mintyse tam tikra informacija gali būti suprantama visiškai kitaip nei ją matau aš“, – teigė ji.
Pasak merginos, vienas jos naudojamas mokymosi metodas reikalauja ir ypatingų sąlygų.
„Man labai svarbu, kad mokytis galėčiau aplinkoje, kurioje esu visiškai viena. Taip yra todėl, nes labai dažnai tam, kad įsiminčiau informaciją, ją skaitau balsu, tai yra garsiai, o ne mintyse. Galbūt mano namiškiams tai kartais atrodo juokinga, tačiau turėsiu juos nuvilti – ko gero, tai nesikeis. Juk nuo mažens esu muzikuojantis žmogus, gal dėl to geriausiai ir įsimenu informaciją per garsus“, – juokėsi ji.
Tiesa, kartais į mokymosi procesą Gerda įtraukia ir savo artimuosius ar draugus.
„Besiruošdama atsiskaitymams ar egzaminams, aš, dažniausiai, pagal informaciją pasiruošiu ir tam tikrus klausimus arba, jeigu pasitaiko galimybė, naudojuosi klausimynais iš ankstesnių kartų studentų atsiskaitymų. Tada tenka susirasti mokymosi kolegą arba tiesiog paprašyti artimųjų, kad tų klausimų manęs paklaustų. Vėlgi, taip girdžiu ir savo klaidas, ir teisingus atsakymus, o man tai padeda atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus“, – teigė mergina.
Patarimai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti kiekvienam
Kaip anksčiau buvo rašoma portale Delfi, „Valgyk. Miegok. Tyrinėk. Pakartok“ – tai vieni svarbiausių patarimų, norintiems gerai išlaikyti egzaminų sesiją. Mieli studentai, ji – nenumaldomai artėja. Net nepastebėsite, kaip greitai atkeliaus gražiausios metų šventės, o po jų teks greitai kibti į darbus ir skaičiuoti dienas iki pirmųjų egzaminų. Tam, kad ruoštis jiems būtų lengviau ir paprasčiau, anksčiau Delfi dalijosi portalo yourfuture.accaglobal.com strategijomis. Neatidėkite visko paskutinei dienai ir pagalvokite, ką dėl savo pačių ramybės ir gerų rezultatų galite padaryti jau šiandien.
1. Dienotvarkė
Norintiems tinkamai pradėti savo mokymosi strategiją, svarbu susidėlioti savo kasdienybę arba, kitaip tariant, darbotvarkę. Tyrimai rodo, kad efektyviausi yra trumpi mokymosi blogai, su dažnomis pertraukomis. Derinkite studijas su kitomis dalykinėmis sritimis, kad suteiktumėte sau daugiau įvairovės. Be to, nusistatykite sau aiškius dienos, savaitės, mėnesio tikslus. Taip bus lengviau sekti savo pažangą, atsižvelgiant į egzamino datą.
2. Žemėlapiai
Būkite kūrybingi: naudokite minčių žemėlapius, Venno diagramas ir temų medžius, kad aiškiai išdėstytumėte tai, ko jums reikia mokymuisi. Visa tai padės vizualizuoti temas ir rasti tarp jų sinergiją.
3. Tinkama erdvė
Labai svarbu rasti erdvę, tinkamą mokymuisi. Dauguma renkasi tylias vietas: ar tai būtų namai, ar biblioteka, ar maža, jauki kavinė. Dar kiti mokymosi vietas keičia nuolat. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad čia nėra vieno konkretaus pasiūlymo. Svarbiausias patarimas – atradę tinkamą erdvę, likite joje, kol ji jums tinkama ir keiskite, kai ji jus pradeda trikdyti.
4. Kada ir kaip mokytis
Net jei esate dieninių studijų studentė ar studentas ir visą dieną galite skirti studijoms, vis tiek turite susiplanuoti savo mokymosi strategiją. Nieko neveikimas, išskyrus mokymąsi, gali atrodyti ir kaip nusivylimas, tačiau tai yra laikina ir stenkitės apie tai galvoti mažiausiai. Dirbantiems ir (arba) turintiems šeimas, reikia mokytis kaip galima intensyviau, tačiau taip pat svarbu laikytis struktūros – kiti užsiėmimai, veiklos, laikas sau, pertraukų tarp mokymosi darymas yra būtinas.
5. Buvusių egzaminų klausimai
Paprasta ir viena sėkmingiausių mokymosi strategijų – kiek įmanoma daugiau atsakyti į galimus egzaminų klausimus. Puiki strategija yra prieš peržiūrint konkrečia mokslo sritį atidžiai peržvelgti senesnius klausimus apie tai. Tai padės dar kruopščiau peržiūrėti programą ir pradėti mokytis tikslingai.
6. Santraukos
Vėlgi – akivaizdu, bet daugelis to nedaro. Apibendrinkite teorijas ir informaciją užsirašykite savais žodžiais sąsiuviniuose ar bet kokios kitose jums patogiose platformose. Rašymas savo žodžiais apie tai, ką reikia išmokti, yra puikus būdas įtvirtinti supratimą ir geriau įsiminti.
7. Mokykitės ne vieni
Sudarykite mokymosi grupes su studentais, kurie gilinasi į tuos pačius dalykus kaip ir jūs. Mokymasis su kolegomis gali suteikti ne tik efektyvesnį mokymąsi, bet ir palaikymą, ypatingai, jei esate užstrigęs temoje. Mokymasis kartu gali padėti išlaikyti motyvaciją, tapti labiau kolegiškiems, suteikti realią galimybę daryti pertraukas.
8. Ilsėkitės, valgykite, mankštinkitės
Kaip pabrėžta anksčiau, labai svarbu reguliariai daryti pertraukas viso mokymosi metu. Būtina tinkamai pailsėti ir nesijausti kaltu dėl laisvalaikio praleidimo, užsiimant pasirengimu egzaminams. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į sveiką gyvenimo būdą bei mankštą ne tik dėl fizinės sveikatos – įrodyta, kad gera savijauta palaiko smegenų veiklą, mažina stresą, skatina pasitikėjimą savimi.
9. Geros emocijos daro stebūklus
Net ir prieš egzaminą galima save apdovanoti geromis emocijomis, tačiau tik tuo atveju, jei pasiekėte savo tikslus. Kaip tai padarysite, priklauso tik nuo jūsų – ar tai būtų kino filmas, vakaras su draugais, poilsis prie ežero ar jūros, apsipirkimas ir panašiai. Tinka viskas. Tačiau yra viena taisyklė – turite būti tikri, kad tai užsidirbote
10. Trumpalaikės atminties stiprinimas pavėlavusiems
Priartėjus egzaminams, nėra tinkamas laikas pradėti gilintis į teorijas ar koncepcijas. Tai, greičiausiai, jau per vėlu, tad nebegalvokite apie tai. Tai yra laikas trumpalaikės atminties stiprinimui, kad gautumėte kuo platesnį supratimą, bei egzaminų strategijomis.
11. Pirmiausia – lengviausia
Egzamine pirmiausia atsakykite į lengvus klausimus. Tai naudinga pasitikėjimui ir įtraukia į egzamino „ritmą“.
12. Neatsakinėkite to, ko neklausia
Kai atsakote į klausimus, įsitikinkite, kad atidžiai laikotės to, ką turite padaryti. Svarbu nepradėti teikti daugiau informacijos, nei jos prašoma. Tai gali būti laiko švaistymas, be to, išnaudos ne tik laiką, bet ir jėgas.
13. Jei įstrigote, judėkite toliau
Nesijaudinkite, jei sustojote ties kažkuriuo klausimu – atsakymas gali ateiti vėliau. Ženkite drąsiai pirmyn ir atsakinėkite į kitus klausimus – taip susigrąžinsite pasitikėjimą savo žiniomis. Atsakę į juos, tikrai suspėsite sugrįžti prie neatsakytų klausimų.
14. Vanduo – gyvybiškai svarbus
Skamba gal ir ne taip įtikinančiai, bet taip nėra, ypač, jei nervinatės ar tuo metu yra karšta. Gerkite daug vandens – jis puikiai tinka smegenims. Dėl dehidracijos gali skaudėti, svaigti galva, galima net nualpti.
15. Neišeikite iš egzamino per anksti
Jei manote, kad atlikote užduotis ir dar yra laiko, neišeikite! Peržiūrėkite savo atsakymus, patikrinkite rašybą, gramatiką, raskite būdų sustiprinti savo argumentus. Visada galite ką nors padaryti, kol nuskambės baigiamasis egzamino signalas.
