Pasak K. Purytės, kalbėti apie tvarią madą garsiai ji pradėjo gana anksti – dar būdama devintoje klasėje.
„Tuo metu savo kuriamo tinklaraščio turinio dar nevadinau tvariu. Tik dalinausi įvaizdžiais bei stiliaus idėjomis su drabužiais, kuriuos rasdavau antrų rankų parduotuvėse. Laikas bėgo, įpročiai nesikeitė, o tik dar labiau įsišaknijo į mano kasdienybę. Vis labiau pradėjau ieškoti gylio tvarios mados srityje ir gimė noras kalbėti garsiau“, – taip apie savo tapimą pirmąja tvarios mados tinklaraštininke prisiminimais dalijosi mergina.
Susimąstyti privertė vienas sakinys
Žmonės dažnai net nesusimąsto, kokį stiprų poveikį greitoji mada daro ekologijai. K. Purytės teigimu, jos pačios pažintis su tvaria mada prasidėjo išgirdus svarbius ir prasmingus žodžius.
„Visi drabužiai, kurie buvo pagaminti – dar vis yra aplink mus ir gyvenimo trukme aplenks mus. Nuo šio sakinio prasidėjo mano gilus greitosios ir tvariosios mados pažinimas, o išgirdusi, jog tai, ką dėvime, galiausiai ir suvalgome – supratau, kad noriu mokytis tvarumo iš esmės“, – pasakojo ji.
Anot merginos, tam tikrus pokyčius galima pastebėti ir lietuvių mąstysenoje apie tvarią madą.
„Per pastaruosius metus viskas labai keitėsi. Visuomenė nori ne tik išgirsi, bet ir girdėti. Įvairių mokymų ar seminarų metu, kuriuos kartas nuo karto tenka vesti tiek studentams, tiek įmonėms – klausimų kiekis vis didėja, o diskusijos vis dilėja. Labai džiaugiuosi šiuo pokyčiu. Tiesa, daugeliu atveju, tai tik ir lieka pašnekesio lygyje – kasdienybėje pritaikyti žinias sekasi dar kiek sunkiau“, – atviravo Kristina.
Tvari mada – įstrigusi stereotipų pinklėse
Savo tinklaraštyje „KRSTI VIEW“ Kristina yra rašiusi, jog tvari mada Lietuvoje vis dar yra apipinta įvairiais stereotipais ir mitais. Anot jos, vienu populiariausių stereotipų vis dar išlieka tai, jog tvari mada yra tik antrų rankų mada ir, jog norėdamas prisidėti prie tvarumo, tu jokiu būdu negali pirkti nieko naujo, esą tai jau nėra tvaru. Kristina skuba tokius mitus neigti.
„Tikiu, kad vien mūsų požiūris į vartotojiškumą gali pakeisti net ir netvarią prekę į ženkliai tvaresnę pusę. Pavyzdžiui, jei tikrai žinau, kad naujus greitosios mados džinsus dėvėsiu bent 5 metus – puiku, stipriai pamažinsime pėdsaką, o, jei visgi perkame antrų rankų mados parduotuvėse ir dėvime tik po vieną kartą – gaunasi ta pati greitoji mada“, – aiškino mergina.
Anot jos, tik renkantis tvarų produktą ir vartojant jį sąmoningai gimsta puikus atsakingo gyvenimo būdo bei atsakingos spintos duetas. Šioje vietoje labai svarbu priimti ir suprasti tam tikrus dalykus.
„Geriau viena netobula diena ar vienas netobulas pirkinys nei visos be pastangų. Kraštutinumai tvarume – itin dažnas dalykas. Būtent šį stereotipą ir padedu griauti“, – teigė K. Purytė.
Tiesa, kaip teigia pati tvarios mados tinklaraštininkė, tvari mada ir antrų rankų mada yra glaudžiai susiję segmentai, tačiau yra ir daugybė kitų žingsnių, kurie mus gali nuvesti prie tvaresnio spintos turinio. Mergina pasidalijo ir keletu patarimų.
„Nebijoti dėvėti jau turimus drabužius vėl ir vėl, kitaip – leisti sau atrasti naujus derinius. Taip pat labai svarbu žsimerkti prieš tendencijas – jos yra tik tam, kad suktų nesibaigiantį greitosios mados ratą. Reikėtų išmokti įsiklausyti į savo spintą, stilių ir į spintą priimti tik mūsų vertybes atitinkančius drabužius. Supaprastinant – malšinti vartotojiškumo troškulį“, – teigė Kristina.
Tvarios mados prilyginimas prabangai
Tvari mada = brangi mada – tai dar vienas stereotipas, keliantis žmonėms abejonių dėl tam tikrų pokyčių jų gyvenime. Tokiems vartotojams Kristina yra paruošusi paprastai suvokiamą paaiškinimą, kuris tikrai priverčia mąstyti kur kas plačiau.
„Sudėkime į vieną lentyną tvaraus audinio džinsus ir greitos mados džinsus. Tvarus produktas, žinoma, bus ženkliai brangesnis, nes audinių paieška trunka ilgiau, užtikrinamos etiškos sąlygos darbuotojams, didžiąją darbo dalį atlieka žmogaus rankos, kai tuo metu greitoji mada yra itin pigi, nes gaminama iš pigių audinių, šie nėra testuojami, darbuotojai dirba tragiškomis sąlygomis, viskas orientuota į greitį bei kiekį“, – aiškino ji.
Anot merginos, lygindami kainą, tikrai galime galvoti, jog tvari mada yra brangi mada, tačiau, jeigu lyginsime tai, kas slepiasi už jos, suprasime, kad tokia ir turėtų būti kaina, tiesiog mes esame įpratę mokėti per mažai.
Drabužiais reikia rūpintis su meile
Drabužių priežiūra – vienas iš svarbiausių veiksnių, galvojant apie tvarios mados idėjas. Neretai į greitosios mados ratą įsisukame vien dėl to, jog nemokame tinkamai pasirūpinti savo turimais drabužiais ir neleidžiame jiems gyvuoti daugiau nei vieną sezoną. K. Purytė atskleidė, kokią įtaką drabužio priežiūra turi jo ilgaamžiškumui.
„Esu įpratusi sakyti, kad kaip ir viskuo gyvenime, taip ir drabužiais, reikia rūpintis su meile. Tinkama drabužių priežiūra drabužio gyvavimo laiką padaro ilgesnį net iki 5 kartų. Juk tikrai labai smagu, kai mylimiausią suknelę gali dėvėti ne vieną sezoną“, – teigė mergina.
Anot jos, siekiant užtikrinti drabužio estetinę išvaizdą, privalome skaityti drabužio priežiūros etiketę.
„Labai svarbu delikačius audinius (šilką, vilną) skalbti su taip pat ypatingos priežiūros ir švelnumo reikalaujančiais drabužiais, o ištepto drabužio problemą spręsti kuo greičiau. Senos dėmės didina tikimybę likti amžiams“, – patarimais dalijosi Kristina.
Anot jos, drabužių priežiūros tema yra labai plati ir viena jos mėgstamiausių, tad mergina įvairiausiais patarimais dažnai dalijasi savo tinklaraštyje ir socialinėje erdvėje.
Pokyčių pradžia
Pasak K. Purytės, daugiau mąstyti apie greitosios mados ekologijai daromą žalą ir problemas lietuvius gali paskatinti galimybės mokytis iš pavyzdžių bei kitų kasdienybės.
„Visada toks mano tinklaraščio tikslas ir išliko – paprastais žodžiais papasakoti visuomenei, kad tvaresni žingsniai nėra sudėtingi“, – teigė mergina.
Jos teigimu, link tvaresnio gyvenimo vedančius pokyčius galima pradėti nuo paprastų žingsnių.
„Pakeiskite pirkinių krepšį į medžiaginį ir greitai pamatysite, kad į jį nebesinori dėti produktų, kurie įpakuoti į plastiką, o, kalbant apie spintą, reikia nuolat sau priminti, kad poliesteris yra paprasčiausias plastikas, kuris nėra sveika nei mūsų kūnui, nei pasauliui. Visa kita pradės į gyvenimą įsilieti savaime“, – teigė Kristina.
