Tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose
Dabar Julius savanoriauja krašto apsaugos savanorių pajėgose. Vaikinas atviravo, kad šiam sprendimui įtaką padarė ne tik noras nepamiršti įgytų įgūdžių, bet ir karo Ukrainoje pradžia.
„Supratau, kad užteks atidėlioti – atėjo metas prisijungti, nes geriau būti visada pasiruošus ir niekada nepanaudoti savo įgūdžių, nei būti nepasiruošus ir užkluptam netikėtai“, – teigė jis.
Vaikinas pasidalijo, kaip atrodo jo savanorystė.
„Tarnyba vyksta kartą per mėnesį. Mes dažniausiai mokomės veikti savo priskirtose vietovėse, treniruojamės, bandome susilipdyti kaip komanda, atliekame tam tikrus kovinius veiksmus. Kadangi prieš tai tarnavau inžinerijos batalione, užsiėmiau įvairiais sprogstamaisiais užtaisais ir panašiai, tai ir dabar tarnaudamas stengiuosi gilinti šias žinias“, – pasakojo J. Janulevičius.
Anot jo, šioje vietoje prisitaikoma prie žmogaus poreikių ir galimybių.
„Jeigu tau kažkas įdomu, yra galimybės tobulėti. Jeigu tau patinka būti snaiperiu, yra tokios galimybės. Tik reikia suprasti, kad ne visą laiką jos ateina labai greitai ir ne visada gali spėti jomis pasinaudoti, nes gyvenimas eina į priekį“, – teigė vaikinas.
Lietuvos pagalba Ukrainai
Karas Ukrainoje – dažnai aptariama tema mūsų šalyje. Tiek viso pasaulio, tiek Lietuvos politikai ir piliečiai įvairiais būdais prisideda prie karo metu patirtus sunkumus išgyvenančių žmonių palaikymo. J. Janulevičiaus nuomone, Lietuvos indėlis į pagalbą Ukrainai – pakankamas.
„Aš manau, kad infrastruktūros paramos prasme, kalbant apie karinį inventorių, mes nesame tokia didelė valstybė, kad galėtume duoti daug, bet jau davėme labai daug ir tai yra itin svarbu. Ir mes kaip visuomenė, manau, kad duodame daug“, – teigė vaikinas.
Anot jo, Lietuvos palaikymas ukrainiečiams – labai reikšmingas.
„Mes žinome, kad šitame kare turime pasirinkti ukrainiečių pusę ir juos palaikyti iki pat galo, besąlygiškai. Aš manau, kad visa tai, ką mes darome kaip visuomenė, ką darome kaip valstybė, yra labai gerai, labai teisingai, tik svarbu nepavargti ir nepamiršti, nes karas vis dar tęsiasi“, – teigė J. Janulevičius.
Kodėl karas Ukrainoje pamažu tampa įprastu reiškiniu?
Karui tęsiantis, vis didesnei visuomenės daliai tai tampa kone įprastu dalyku – žmonės skiria mažiau dėmesio ir pagalbos Ukrainai. J. Janulevičiaus teigimu, karas neturėtų būti įprastai suprantamas dalykas.
„Mums atrodo, kad gyvenimas vyksta įprastai, kad saulė šviečia, lietus lyja – būna įvairių dienų, bet ukrainiečiams vienos dienos išaušta, kitos nebe. Karas niekada neturi būti normalizuotas. Tai yra žmonių smurto išraiška ir tai turi baigtis, turi liautis. Ukrainiečiai turi laimėti“, – teigė vaikinas.
Anot jo, žmonės neturėtų galvoti, kad paramą Ukrainai galime išreikšti tik pinigine forma.
„Žmonės tiesiog pagalvoja, kad padarė, kiek galėjo, dabar turi kitus prioritetus, vis tik ekonominiu sunkmečiu yra kur pinigus ar savo laiką dėti. Tačiau derėtų visuomenei suprasti, kad ne visada parama yra pinigine forma. Visa tai, ką darai socialinėje medijoje, kur dalyvauji, kokį palaikymą išreiški – irgi yra parama“, – teigė J. Janulevičius.
Įvardijo ir konkrečius paramos veiksmus
„Įvairūs projektai, įvairios iniciatyvos, dalykai, kuriuos daro Andrius Tapinas, dalykai, Olegas Šurajevas – tai yra interaktyvūs veiksmai, kurie yra įdomus, smagūs ir tuo pačiu prasmingi. Manau, kad šitą sferą visą laiką reikėtų išnaudoti ir jos nepamiršti“, – teigė vaikinas.
Anot jo, jauni žmonės, kurie prie paramos Ukrainai negali prisidėti finansiškai, gali pagalbą suteikti savanoriaudami.
„Nors tai gali skambėti pakankamai nuobodžiai, bet pagalvokite apie tai iš kitos pusės: galbūt ta veikla man pačiam kažkokios vertės atneš, galbūt aš susipažinsiu su daugiau žmonių, galbūt kažką naujo pamatysiu“, – skatino J. Janulevičius.
