Tos pačios tradicijos lydi nuo vaikystės
Vilnietė Gabrielė teigė, kad šventinis laikotarpis malonias emocijas ir vidinę šilumą jai teikia jau nuo pat vaikystės.
„Aš visada labai mėgau Kalėdas, nes nuo pat vaikystės mano tėvai pasistengdavo padaryti labai gražią šventę, labai gražų siurprizą. Pas mus į namus ateidavo ir Kalėdų Senelis. Tas laikas nuo vaikystės man yra labai magiškas“, – jaukiais prisiminimais dalijosi ji.
Pasak merginos, apie prasidedantį šventinį sezoną jai kasmet primena svarbiausias Kalėdų atributas, kuris jos šeimos namuose atsiranda dar gana anksti.
„Namuose visada puošiame didelę eglę. Man vien eglutės girliandų įjungimas visada būdavo tas rodiklis, kad magija jau prasideda. Mes, dažniausiai, būdavome tie, kurie namus pasipuošdavo vieni iš pirmųjų ir nupuošdavome eglę tik sausio gale, nes aš labai norėdavau, kad dekoracijos būtų iki pat mano gimtadienio, kuris yra sausio 28-tą“, – teigė Gabrielė.
Ji pridūrė, kad tradicijas, kurias tėvai namuose puoselėjo nuo pat jos vaikystės, mergina namuose tęsia ir iki šiol.
„Aš manau, kad aš tęsiu tas vaikystėje man įskiepytas tradicijas ir Kalėdos man yra labai svarbi, didelė šventė. Man jos tiesiog asocijuojasi su šeima, su tokiu sulėtėjimu, kai visi susirenka, ramiai prisėda. Mes netgi per Kalėdas aptariame savo visų metų pasiekimus – kas mums labiausiai patiko, kuo mes džiaugiamės“, – pasakojo ji.
Sąmoningai įvertina savo finansines galimybes
Nors ne tik pačioms šventėms, bet ir dovanų pirkimui Gabrielė teigė pradedanti ruoštis iš anksto, tą mergina daro itin sąmoningai.
„Aš nepasakyčiau, kad šiuo laikotarpiu pradedu daugiau išlaidauti. Galbūt kaip tik aš įjungiu tam tikrą sąmoningumą, kad visur yra daug reklamų, daug pasiūlymų, skatinančių pirkimą, vartotojiškumą. Aš į tai žiūriu labiau kritiškai ir stengiuosi apgalvoti, ko man iš tikrųjų reikia. Ko nereikia – to ir neperku“, – teigė Gabrielė.
Pasak jos, tą padeda padaryti ir tam tikri susitarimai su kitais.
„Faktas, kad dovanoms išsileidžia daugiau, bet tiesiog bandai tuos finansus planuoti, kažkaip galbūt derinti su žmonėmis, už kokią sumą perkame dovanėles. Svarbiausia ne tiek suma, kiek šiluma ir ta mintis, kad žmogus galvojo apie tave, rinko tau dovaną. Jūs tiesiog susitinkate, apsikeičiate dovanomis – ir tai jau yra labai geras jausmas“, – teigė mergina.
Pasidalijo savo šeimos tradicijomis
Šias šventes, kaip ir didžiąją dalį kitų, Gabrielė teigė sutiksianti namuose, su savo šeima.
„Visada švenčiame Vilniuje, namuose. Per Kūčias pasigaminame 12 patiekalų, visi susėdame prie stalo. Turime tokią tradiciją, kad kiekvienas žmogus pasisako, ką šiais metais pasiekė, ką nuveikė, kas jam buvo labai džiugu, ką kitais metais norėtų daryti kitaip. Tai – tokia visų metų savirefleksija“, – dalijosi ji.
Anot merginos, tai – ne tik smagi, bet ir vertinga tradicija.
„Tai, iš tikrųjų, yra labai faina, nes tu supranti, kiek daug visko nuveikei, už kiek daug dalykų gali save pagirti, kiek daug gali pasidžiaugti, nes, kai tu nematai to kažkokio progreso, tau atrodo, kad niekas nesikeičia, bet, kai pagalvoji, kiek, pavyzdžiui, šiais metais keliavau, kiek aš šiais metais sportavau, galbūt užmezgiau kažkokių naujų pažinčių – visa tai sukelia daug džiaugsmo ir papildomos motyvacijos ateinantiems metams“, – teigė Gabrielė.
Ne mažiau džiaugsmo kasmet merginai kelia ir Kalėdų rytas, kurį ji kartu su šeima jau daugybę metų pasitinka taip pat.
„Nors mes su broliais nesame tie ankstyvieji paukšteliai, bet per Kalėdas tik pramerkiame akis ir bėgame prie eglutės, nes tiesiog labai džiaugiamės tomis akimirkomis. Kai po eglute pamatome visas tas dovanas – jas atidarome, visi pasidžiaugiame. Mes visada taip stipriai džiaugiamės tomis dovanomis, kad, man rodos, net jeigu kiekvienas gautume tik po šokoladuką – vis tiek šokinėtume iš džiaugsmo, nes mums tiesiog kažkaip ta pati idėja sukelia labai daug laimės, nors dovanos taip pat būna nuostabios, keliančios daug džiaugsmo ir, be abejo, naudingos“, – pasakojo Gabrielė.
Ji atskleidė, kokios dovanos slepiasi po jų šeimos eglute.
„Būna dovanų ir tėvams, ir vaikams, ir bendrų. Pavyzdžiui, vienas metais dovana buvo projektorius, kad visi kartu namuose galėtume žiūrėti filmus“, – teigė Gabrielė.
Išpakavus kalėdines dovanas – šventinė nuotaika tikrai neatslūgsta.
„Po dovanų pakavimo – pasileidžiame kalėdinę muziką arba žiūrime kalėdinius filmus, su pižamomis valgome, geriame kakavą ir mėgaujamės nuostabiu rytu“, – teigė Gabrielė.
Ji pridūrė, kad ir jai pačiai, ir visai jos šeimai per šventes svarbiausia yra būti kartu, pasidžiaugti šventine nuotaika ir padėkoti už viską, ką jie turi. To Gabrielės šeima sieks ir per šias šventes.
Ne visi šventes sutiks artimųjų apsuptyje
Deja, bet ne visi Lietuvos jaunuoliai savo šventes šiemet sutiks gausiame šeimos ir artimųjų rate. Štai lietuvaitė Justė – jas minės būdama toli nuo namų ir gimtosios šalies Lietuvos. Tiesa, didelis atstumas pasidžiaugti gražiausiomis metų šventėmis merginai netrukdo.
„Nerealiai mėgstu Kalėdas. Man, asmeniškai, Kalėdos yra viena mylimiausių ir šilčiausių švenčių nuo pat mažens“, – atviravo Justė.
Pasak Amerikoje gyvenančios merginos, kalėdinis laikotarpis Niujorke – labai įdomus.
„Visi barai, restoranai ir apskritai visa aplinka čia pradedama dekoruoti labai anksti. Realiai, nuo lapkričio 1-os dienos jau visur yra kalėdinės dekoracijos“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto, savo pačios įpročių Justė teigia į amerikietiškas tradicijas neiškeičianti.
„Aš manau, kad tai yra dar labai anksti ir aš pati stengiuosi savo namų nedekoruoti anksčiau nei gruodžio mėnuo, dėl to, nes visada žinau, kad, kuo anksčiau pradėsiu – tuo greičiau man tos kalėdinės dekoracijos nusibos ir nebesijaus šventinė nuotaika. Dažniausiai, pirmąjį gruodžio savaitgalį perku eglutę, dekoruoju namus. Visada pasidarau jaukų pasiruošimo vakarą su vakariene“, – pasakojo mergina.
Dovanų pirkti ji teigia taip pat neskubanti. Tiesa, tuo – nesididžiuoja.
„Visada viskas gaunasi paskutinę minutę. Kiekvienais metais sau sakau, kad jau kitais metais viską planuoti ir pirkti dovanas artimiesiems pradėsiu anksčiau, kad nebūtų jokio lėkimo, bėgimo ir galvos skausmų, tačiau – metai praeina, o pažado sau neištęsiu ir tenka vėl viską daryti paskutinėmis akimirkomis“, – pripažino mergina.
Jau penktosios Kalėdos toli nuo namų
Šie metai, kada šventes Justė sutiks be savo šeimos ir ne gimtinėje – ne pirmieji jos gyvenime.
„Šiais metais bus penktosios Kalėdos iš eilės, kai jų nešvenčiu Lietuvoje, su savo šeima“, – teigė ji.
Mergina prisiminė, kaip atrodė jos pirmosios Kalėdos Amerikoje.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad pirmosios Kalėdos Niujorke ir penktosios Kalėdos Niujorke – visiškai kardinaliai skiriasi emociškai. Pamenu, kad pirmosios Kalėdos buvo kažkas nerealaus ir aš jaučiausi, lyg būčiau filme. Niujorkas Kalėdų laikotarpiu yra tikrai įspūdingas ir žavingas. Pirmaisiais metais buvo labai įdomu pamatyti įžymiąją „Rockefeller Center“ Kalėdų eglutę, buvo labai daug kitų naujovių ir įspūdžių“, – dalijosi Justė.
Ji pridūrė, kad namų ilgesį pirmaisiais metais padėjo užglaistyti ir tam tikros mintys.
„Sunku emociškai nebuvo, nes žinojau, kad visai greitai, sausio ar vasario mėnesį, manęs aplankyti į Niujorką planuoja atvykti mano šeima. Žinojau, kad greitai pasimatysime, tad koncentravausi tik į geras akimirkas ir įspūdžius“, – teigė mergina.
Tiesa, bėgant metams – kai kas pasikeitė.
„Kažin, ar galima susitaikyti su ta mintimi, kad Kalėdų nepavyks švęsti su šeima ir artimaisiais Lietuvoje. Aš galvoju, kad kiekvienais metais tuo kalėdiniu laikotarpiu mano emocijos tik stiprėja ir intensyvėja. Jeigu sakiau, kad pirmais metais viskas buvo labai nauja ir įdomu, tai penktaisiais metais – to jau nebėra. Aišku, tas kalėdinis laikotarpis tikrai yra labai gražus, bet vis labiau pasiilgstu šeimos ir tai, manau, yra natūralu“, – atviravo Justė.
Palaikyti ryšį su artimaisiais ir bent trumpam tapti tradicinių lietuviškų švenčių dalimi jai padeda šiuolaikinės technologijos.
„Su šeima visada susiskambiname per Kalėdas, Kūčias, Naujus metus ir, dažniausiai, taip jau susiklosto, kad šeima sėdi prie didelio stalo su visais artimaisiais. Pasisveikiname, perduodame vieni kitiems linkėjimus, pasveikiname vieni kitus, bet, pokalbiui pasibaigus, būna sunku. Kažkas vyksta širdyje. Visada yra liūdna per didžiąsias šventes, bet turiu nerealius draugus, nerealų draugą. Paskutinius kelis metus šventes sutinkame visi kartu, visada esame suplanavę kažką nuveikti, kažkur nueiti vakarienės. Niekada nebūna liūdna, niekada nebūnu viena ir visada supa geri žmonės“, – teigė mergina.
Atstumas nekliudo nustebinti vienas kitą
Nors Justę ir jos Lietuvoje gyvenančią šeimą skiria milžiniškas atstumas – tai nustebinti ir apdovanoti vieni kitus šiluma jiems netrukdo.
„Kiekvienais metais dovanojame vieni kitiems dovanas. Aš, dažniausiai, įpareigoju savo sesę, kuri gyvena Lietuvoje, nupirkti dovanas tėvams, o tėvus, ypač mamą, įpareigoju nupirkti dovanas sesei. Nuo mažens mes stengiamės išlaikyti tam tikrą dovanų pirkimo paslaptį, tad net ir dabar, būnant labai toli vieniems nuo kitų, stengiamės tą daryti“, – pasakojo Justė.
Kaip teigė pati mergina, anksčiau ji yra išbandžiusi ir kitų staigmenų artimiesiems būdų.
„Bandžiau kelis kartus dovanas siųsti iš Amerikos į Lietuvą, kas buvo labai faina, bet nepraktiška. Tėvai – visą laiką siunčia. Kiekvienais metais gaunu siuntinį iš Lietuvos, gaunu dovanėlę, saldumynų, atviruką. Aš to kiekvienais metais laukiu. Manau, kad yra tas noras nustebinti vieni kitus ir tai tikrai nereikalauja daug pastangų, o kaip tik yra labai gera“, – dalijosi Amerikoje gyvenanti lietuvė.
Nors mylimų žmonių artumo šiuo laikotarpiu tikrai trūksta, tačiau jį bent iš dalies merginai pakeičia laikas su artimiausiais draugais.
„Kaip ir minėjau, visada su draugais kažką susiplanuojame. Dažniausiai, susitinkame vakarienės restorane arba gaminame pas kažką namuose. Taip pat, turime Secret Santa (liet. Slaptas Kalėdų Senelis) tradiciją, kad galėtume visi pasikeisti dovanėlėmis ir smagiai praleisti laiką. Kažkokių išskirtinių tradicijų gal ir neturime, bet tiesiog susiburiame ir kartu minime šventes“, – pasakojo Justė.
Su lietuviškomis tradicijomis supažindino ir vietos gyventojus
Gyvenimas Amerikoje Justei suteikė galimybę pažinti ne tik naują šalį, bet ir jos kultūrą bei tradicijas. Paklausta, kaip stipriai amerikiečių šventinės tradicijos skiriasi nuo to, ką mes puoselėjame čia, Lietuvoje, mergina teigė didelių skirtumų ar ypatumų savo pažįstamų žmonių rate nepastebėjusi.
„Amerikoje yra labai daug įvairių religijų žmonių, ypač Niujorke, todėl ir tos Kalėdos daug kur yra švenčiamos skirtingai, o kai kur visai nešvenčiamos. Mano draugų ir mane supančių žmonių rate Kūčių vakaras, Kalėdos, Nauji metai – viskas yra labai panašu, kaip Lietuvoje“, – teigė ji.
Vis dėlto, vienas dalykas Justės atmintyje įstrigo ilgam.
„Vienas iš tokių didesnių dalykų, ką esu pastebėjusi, yra tai, kad amerikiečiams Kūčių vakaras nėra toks svarbus, kaip mums, lietuviams. Mes ruošiame ir 12 patiekalų, ir turime kitų tradicijų, ir vykstame pas gimines, sėdame prie didelio stalo ir apskritai kažkaip rimčiau žiūrime į tą Kūčių vakarienę, o čia, Amerikoje, man yra susidaręs toks įspūdis, kad jiems daug didesnė šventė yra lapkričio pabaigoje minima Padėkos diena (Thanksgiving). Atrodo, kad jie į šią šventę žiūri labai panašiai, kaip mes žiūrime į Kūčių vakarienę“, – dalijosi mergina.
Be to, pasak Justės, amerikiečiai propaguoja ir kitokias keitimosi dovanomis tradicijas.
„Amerikiečiai savo šeimose dovanomis keičiasi Kūčių vakarą, kas man yra labai keista. Žinau, kad kai kurie žmonės tą daro ir Lietuvoje, ir su tuo viskas yra gerai, bet mano šeimoje nuo mažens yra išlikusi tradicija, kad mes dovanomis keičiamės Kalėdų rytą“, – teigė ji.
Tiesa, pati mergina savo ruožtu pasistengė bičiulis supažindinti ir su tuo, kaip šventės atrodo jos gimtinėje.
„Mano draugų ratas Niujorke yra gana platus ir čia turiu ne tik draugų amerikiečių, bet ir draugų iš Airijos, Švedijos, Kolumbijos, Venesuelos, Ekvadoro, Barbadoso šalių. Mane supa labai daug fainų žmonių ir yra labai įdomu pamatyti jų reakcijas į tam tikras lietuviškas tradicijas. Vienais metais bandžiau jiems rodyti Kūčių vakaro burtus – visiems labai patiko, taip pat, supažindinau juos su kūčiukais – jiems buvo įdomu“, – dalijosi Amerikoje gyvenanti lietuvė.
Kai kurie tradiciniai lietuvių Kūčių stalo patiekalai, deja, patiko ne visiems.
„Bandžiau gaminti baltą mišrainę – visiems labai patiko. Gaminau ir silkę pataluose, bet tai buvo vienintelis dalykas, ko niekas nevalgė ir dėl ko neliko sužavėti. Likau aš su silke pataluose ir turėjau suvalgyti pati“, – juokėsi Justė.
Vis dėlto, pasak merginos, toks bičiulių supažindinimas lietuviškomis tradicijomis – jai svarbus.
„Stengiuosi į kompaniją vis įnešti lietuviškų tradicijų, kad jas išlaikyti, perduoti kažkam ir, galų gale, kad nepamiršti Lietuvos“, – teigė ji.
Laukia ypatingos šventės
Kaip teigė jau penktus metus šventes Amerikoje sutiksianti lietuvė Justė, jos nuojauta kužda, kad artėjančios šventės – bus vienos geriausių, kokias iki šiol jai teko patirti Niujorke.
„Planuoju Kūčias atšvęsti su draugu ir jo šeima. Mano draugas ir jo šeima yra iš Pietų Amerikos, todėl galvoju, kad šiemet Kūčios bus labai įdomios. Jo šeima yra katalikai, kaip ir dauguma žmonių Lietuvoje, todėl tradicijos yra labai panašios – tiek Kūčių vakarą, tiek Kalėdas ir naujus metus švenčiame labai panašiai“, – dalijosi ji.
Tiesa, yra ir išties didelių tradicijų skirtumų.
„Didžiausias skirtumas yra tai, kad jie Kūčias švenčia taip, lyg tai būtų Naujųjų metų vakarėlis, todėl mano buvo liepta pasiruošti ir nusiteikti daug švęsti, ir šokti. Aš labai laukiu ir manau, kad bus labai linksma ir smagu. Kalėdos bus labai tradiciškos – ryte apsikeisime dovanėlėmis, papusryčiausime, galbūt vakare susitiksime su draugais, nueisime vakarienės“, – teigė mergina.
Studentiškos Kalėdos
Apie tai, ką gražiausios metų šventės reiškia jos gyvenime, pasidalijo ir studentė Goda, teigianti, kad šventinis laikotarpis jai yra labai svarbus.
„Aš jį sieju su artimais žmonėmis ir šiluma, tikru laiku, praleistu su kitais. Negalėčiau Kūčių vakaro ar Kalėdų švęsti viena. Taip pat, tai yra metas, kai stengiuosi pamiršti visas blogas akimirkas, ištaisyti padarytas klaidas, nes nuo mažens mane mama mokė šventes pasitikti be jokių rūpesčių ir nuoskaudų“, – pasakojo mergina.
Tiesa, Goda pripažino, kad šventinės nuotaikos ir jų stiprumas jai labai stipriai priklauso ir nuo to, ką ji pati mato aplink save.
„Trumpai tariant, kai matau, kad parduotuvėse jau pilna Kalėdinių saldainių, o gatvėse Kalėdinių papuošimų – pradedu jausti Kalėdų dvasią. Žinoma, labiausiai ji jaučiasi, kai iškrenta pirmasis sniegas, nes būtent tada laiką norisi leisti jaukiai, šiltuose namuose“, – teigė Goda.
Vis dėlto, gimtojoje šalyje ir savo jaukiuose namuose Goda šiais metais švenčių nesutiks. Šiuo metu studentų mainų programos tikslais Lisabonoje viešinti lietuvė – jau antrus metus gražiausias metų šventes praleis svetur. Tiesa, tai – ne pirmi tokie metai jaunuolės gyvenime.
„Praėjusiais metais, Erasmus mainų metu, šventes pasitikau Padujoje, Italijoje. Šiais metais jas sutiksiu Lisabonoje, Portugalijoje. Nors planai dar neaiškūs, tradicijų niekada nepamirštu. Tai galima palyginti su mano tradicija kitataučiams draugams gaminti šaltibarščius. Manau, kad būdama svetur privalau čia esančius artimus žmones supažindinti su sava kultūra“, – dalijosi Goda.
Kaip teigė pati mergina, kur kas daugiau šventinio jaukumo svetimose šalyse jai suteikia ir artimos draugės bei bendražygės. Kartu su drauge lietuvaite Gabriela šventes pernai ji minėjo Italijoje, o Portugalijoje šiemet kompaniją Godai palaikys bičiulė Aurelija.
Planus pakoreguoja susiklosčiusios aplinkybės
Antrus metus iš eilės šventes užsienyje sutiksianti Goda neslepia, kad, daug darbo ir pastangų pareikalaujanti, šiuo metu vykstanti egzaminų sesija jai šiek tiek kliudo įsijausti į Portugalijoje jau labai stipriai įsisiautėjusią kalėdinę nuotaiką.
„Streso daug, bet Erasmus studijos verčia į viską žiūrėti kiek kitaip. Svarbiausia rūpintis savo sveikata ir nepamiršti mėgautis. Tada esu kupina geros nuotaikos ir pavyksta suderinti viską“, – optimizmo nestokojo ji.
Kaip teigė pati Goda, švenčių metu jau antrus metus iš eilės ji pasilieka būtent dėl studijų sudarytų aplinkybių.
„Manau, kad kiekvienas tokioje pačioje situacijoje bent kelis kartus patikrina, kiek kainuotų grįžti namo šventėms ir kukliai nusprendžia pasilikti ten, kur tuo metu yra. Čia turiu omenyje, kad bilietų kainos šventiniu laikotarpiu – tikrai didelės, bet tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl renkuosi negrįžti“, – pridūrė ji.
Tiesa, toks merginos planas jai padovanoja ir neįkainojamų patirčių.
„Aš manau, kad švenčių sutikimas svetur man suteikia labai daug įdomių potyrių ir kaskart Kūčių ar Kalėdų samprata kiek pasikeičia. Tai reiškia, kad įgaunu daugiau žinių apie kitas kultūras ir jų tradicijas. Na, o svarbiausia, čia sutinkame labai daug nuostabių žmonių, kurie švenčių metu pasidaro dar artimesni, nes visi jaučiamės iš dalies vieni. Žinoma, praėjusiais metais Kalėdų metu skambinau mamai, sakydama, kad gaila, jog negaliu sutikti švenčių su jais, bet esu labai laiminga galėdama lietuviškas tradicijas atnešti į Italiją ir Portugaliją. Sprendimu nė kiek nesigailiu“, – teigė Goda.
Smagios patirtys ir pažintis su naujomis kultūromis
Prisimindama savo pirmąsias Kalėdas svertur, studentė Goda pasidalijo, kaip tokios jos šventės atrodė pernai Italijoje.
„Tai buvo iš ties smagi, vienijanti patirtis. Italijoje gyvenau su drauge iš Lietuvos, todėl nusprendėme savo draugams paruošti tradicinį Kūčių stalą – 12 patiekalų. Buvo juokinga, kai aplankiau visas Padujos miesto bažnyčias, ieškodama kalėdaičių. Kiek vėliau išaiškinau, kad italai tokios tradicijos neturi arba ji yra visai nestipri. Mūsų Kūčių stalas buvo kiek patobulintas kitų kultūrų patiekalais, nes kiekvienas draugas atsinešė savo šalies tradicinį patiekalą“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, tai – išties įsimintinos jos gyvenimo akimirkos.
„Buvo gera prisiminti visus tradicinius receptus ir stengtis parduotuvėse ieškoti produktų, kurie būtų nors kiek panašesni į lietuviškus. Draugams labai patiko mūsų vakarienės ritualas ir patiekalai. Ant stalo net kūčiukų turėjome, kuriuos draugai mums atvežė iš Lietuvos. Buvo smagu matyti, kaip visiškai skirtingų kultūrų žmonės susipažįsta su tuo, kas mums taip artima. Šiais metais švenčių planai vis dar neaiškūs, bet tikrai neapsieisime be Kūčių vakarienės ir Kalėdų ryto dovanų ritualo“, – dalijosi Goda.
Mergina pridūrė, kad sutikti šventes svetur jai nėra liūdna, tačiau tam tikros emocijos tikrai užklumpa.
„Aš tai priimu kaip naują potyrį ir suartėjimą su kitais. Kūčių ir Kalėdų dieną būna kiek liūdna, kad negaliu pamatyti artimųjų ir jų apkabinti, bet ši emocija man leidžia suprasti, kokie jie man išties brangūs, ir aš tai labai vertinu“, – teigė Goda.
