Pastaruosius kelerius metus klimato kaita yra viena aktualiausių temų. Nenuostabu, nes šie metai parodė, kad tai tikrai pasaulinė problema, nes įvairiose pasaulio dalyse kilo rekordiniai karščiai. Deja, atogrąžų orai prisideda prie didžiulių gaisrų, kurie pasiglemžia miškus, kuriuose gyvena įvairios gyvūnų rūšys, taip pat namus, kurie turėtų būti žmonių prieglobstis, rašo portalas „My Impact“.
Klimato kaita yra šių dienų problema
Nuo gaisrų nukentėjo kelios Graikijos salos, taip pat turistiniai regionai Portugalijoje ir Prancūzijoje. Karščiai alina ir Vidurio Europą, pavyzdžiui, Lenkijoje dėl šių metų karščio kilo ne tik gaisrai, bet ir išdžiūvo upės.
Kenčia ne tik Žemė, bet ir žmonės. Vokietijos mokslininkai paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad klimato kaita vis labiau paveiks mūsų virškinimo sistemą. Pasirodo, šilto klimato šalyse per maistą plintančios infekcijos vystosi daug greičiau. Tai reiškia, kad skrandžio problemos mus vargins daug dažniau nei anksčiau.
Z karta apie klimato kaitą
Klimato krizės sukeltos problemos labiausiai aktualios jaunimui, kuris dar daug metų gyvens mūsų planetoje. Dėl šios priežasties kartu su partneriais iš projekto „My Impact“ paklausėme Z kartos, ką jie mano apie šią problemą. Jie turėjo atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar nerimaujate dėl savo ateities dėl klimato kaitos?
- Ar manote, kad jūsų šalies vyriausybė stengiasi sustabdyti visuotinį atšilimą?
Atsakymai atėjo iš Bulgarijos, Kroatijos, Lietuvos, Rumunijos ir, žinoma, Lenkijos.
„Tikrai taip. Pasaulinis atšilimas man labai realus, todėl neįsivaizduoju, kad kada nors turėsiu kūdikį. Klimato kaita turės įtakos mūsų gyvenimo sąlygoms ir nenoriu, kad dėl to kentėtų kas nors kitas“, – sako 26 metų lenkė Ania.
Jos nuomone, Lenkijos vyriausybė su krize tvarkosi ne pačiu geriausiu būdu. „Užuot perėję prie alternatyvių energijos šaltinių, mes ir toliau remiame anglies kasybą. Vyriausybė taip pat nieko nedaro dėl didelio masto medžių kirtimo ir neaiškina piliečiams apie visuotinį atšilimą“, – pabrėžia ji.
Jauni europiečiai bijo klimato kaitos
Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, šią vasarą tvyro didžiuliai karščiai, ūkininkų laukai kenčia nuo sausros, dažnėja istoriškai stiprios audros, kurios miškuose sunaikina hektarus medžių. Tai kelia baimę jaunimui, tačiau ne tik dėl savo ateities.
„Šią vasarą Lietuvą užklupusios audros sukėlė nemažai klausimų ir rūpesčių. Manau, kad turėtume labiau susirūpinti dėl žmogaus veiklos poveikio mūsų planetai. Dėl tokios veiklos kaip beatodairiškas plastiko naudojimas, šiukšlinimas ir greitoji mada, kenčia ir net žūsta Žemė, gamta ir mūsų planetoje augantys organizmai. Manau, kad klimato kaita labiau paveiks ateities kartas“, – sako Deimantė Marčiulaitytė.
„Manau, kad Vyriausybė imasi įvairių priemonių, kad tai sustabdytų, tik klausimas, ar visos jos tikrai veiksmingos. Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta speciali 2019 m. klimato kaitos programa, kuri vadinasi Klimato kaitos programa ir kuri remiasi įvairiomis klimato kaitos mažinimo priemonėmis“, – pažymėjo ji.
Bulgarija, Kroatija ir Rumunija
„VBOX7.com“ atlikta apklausa rodo, kad dauguma jaunų bulgarų (137 iš 193 apklaustųjų) nerimauja dėl ateities, kurią gali paveikti klimato kaita.
Tuo pat metu dauguma jų mano, kad jų šalis nepakankamai stengiasi kovoti su klimato kaita (143 iš 223 respondentų). Bulgarijoje yra nedaug Z kartos atstovų, kurie neturi nuomonės ir požiūrio į klimato kaitą.
Kroatijos jaunimas turi panašią nuomonę apie klimato kaitą. 60 proc. apklaustų jaunuolių baiminasi, kad klimato krizė smarkiai paveiks jų ateitį. Priešingai, net 94 proc. apklaustųjų mano, kad vyriausybės neturi tinkamos strategijos kovai su visuotiniu atšilimu.
„Daugelis mano, kad visuotinis atšilimas yra ateities problema, tačiau tai paprasčiausiai netiesa. Mes jau dabar jaučiame pasekmes ir žinau, kad mano karta ir tie, kurie dar tik ateis, mokės kainą už neatsakingą ankstesnių kartų elgesį“, – komentuoja 22 metų Iva.
Į tuos pačius klausimus atsakė ir Z kartos atstovai Rumunijoje. Jie taip pat nerimauja dėl savo ateities klimato kaitos akivaizdoje. Ypač kai kalbama apie šios šalies valdžios institucijų ir atskirų piliečių veiksmus.
„Manau, kad tai sudėtingiau, nei atrodo, nes niekas nenori atsisakyti savo dabartinio gyvenimo būdo – turėti automobilį, oro kondicionierių namuose ar viską pirkti. Tai labai sudėtingas klausimas, nes galų gale vyriausybė gali atlikti savo vaidmenį, tačiau kiekvienas pilietis taip pat turi veikti. Palyginti su kitomis šalimis, manau, kad čia, Rumunijoje, mes nepakankamai įsisąmoniname pastangas, kurias turi dėti kiekvienas iš mūsų“, – mano apklaustas jaunuolis.
Tačiau labai tikimės, kad ES pastangos stabdyti klimato kaitą gali būti veiksmingos ir kad visi kartu sustabdysime visuotinį atšilimą. Juk, kaip pažymėjo daugelis apklausos dalyvių, pirmiausia turėtume perimti reikalus į savo rankas ir parodyti valdantiesiems, kad klimato krizė yra rimtas klausimas, nuo kurio priklauso mūsų ateitis ir mūsų planetos likimas.
2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtas Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas. Lietuvos aplinkos ministerijos duomenimis, pirmą kartą istorijoje visuotiniam Paryžiaus susitarimui išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo įsipareigojimus, apimančius 95 proc. pasaulinių emisijų, pateikė per 180 šalių. Tarp jų ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios šalys. Tai sudėtingiausias globalus tarptautinis susitarimas, kurio Pasaulio valstybių lyderiai siekė net 20 metų.
Šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C.
Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 55 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m.
