Įvertino pasaulyje dominuojantį sveikos gyvensenos kultą: bėda, kad daugiausia dėmesio skiriama visai ne tiems dalykams

Ar dažnai susimąstote, kokią įtaką jūsų mityba turi jūsų emocinei sveikatai? Dietistės Rugilės Leimonaitės teigimu, dauguma žmonių apie sveiką mitybą susimąsto galvodami apie savo kūno svorį ir tik vėliau susimąsto tiek apie sveikatos rodiklius, tiek apie emocinę sveikatą. Anot jos, toks prioritetų eiliškumas yra neteisingas, mat visavertė ir optimali mityba yra glaudžiai susijusi su mūsų sveikata.

Mitybos poveikis emocinei sveikatai

„Kai kūnas gauna visas jam reikalingas maistines medžiagas, vitaminus, mineralus, dažnu atveju jis gali sklandžiai atlikti visas savo funkcijas, todėl natūraliai mes jaučiamės gerai, turime daugiau energijos, gebame geriau sutelkti dėmesį į savo darbus, o dienos pabaigoje nesijaučiame pervargę“, – aiškino R. Leimonaitė.

Tiesa, jos teigimu, mitybos įtaka savijautai priklauso ir nuo to, kokį maistą mes pasirenkame.

„Perdirbtas, greitas, dideliame riebalų kiekyje keptas maistas tikrai nesuteiks tiek teigiamos naudos, kiek visaverčiai baltymai, kompleksiniai angliavandeniai, gerieji riebalai, riešutai, daržovės bei vaisiai ir kiti natūralūs produktai“, – aiškino R. Leimonaitė.

Anot dietistės, naudos sveikatai bei energijos nepridės ir persivalgymas.

„Didesnio maisto kiekio suvalgymas vienu metu slopina energiją, jaučiamės apsunkę, pavargę, norisi prigulti, todėl geriau valgyti dažniau, bet po mažiau“, – aiškino ji.

Žmonių sąmoningumas

Galima pastebėti, kad šių dienų pasaulyje dominuoja sveikos gyvensenos kultas. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria aktyviam gyvenimo būdui, išvaizdai, savo valgymo įpročiams, tačiau, anot R. Leimonaitės, apie mitybos svarbą emocinei sveikatai jie susimąsto ne iš karto.

„Didžioji dauguma žmonių pirmiausia pradeda maitinis sveikatai palankiai tam, kad sumažintų kūno svorį, tik paskui jie ima galvoti apie sveikatos rodiklius, o paskutinėje vietoje – apie emocinę sveikatą“, – teigė ji.

Dietistės teigimu, eiliškumo tvarka turėtų būti atvirkščia.

„Pirmiausia, žmogus turėtų maitintis taip, kad jaustųsi emociškai gerai, jo valgomas maistas turėtų jam patikti, būti skanus, malonios konsistencijos, priimtino skonio bei kvapo, bet tuo pačiu atsižvelgti į tai, kad jo pasirinkimai būtų palankūs sveikatai. Kai šie dalykai yra suderinami, nusistovi ir natūralus, prigimtinis kūno svoris“, – dalijosi ji.

Kodėl rūpinimasis savo mityba kelia stresą?

Nuolat girdime mintis, kad gyvenime visur yra reikalingas balansas, tačiau neretai, patys to nesuprasdami, persistengiame, kol galų gale gyvenimo vairą paleidžiame iš rankų. Taip nutinka ir su mityba – žmonės ją rūpinasi, keičia savo valgymo įpročius, tačiau ilgainiui pajunta, kad tai jiems kelia daugiau streso nei emocinės naudos. Anot R. Leimonaitės, tam įtaką padaro tai, kad žmonės neįsiklauso į savo kūno poreikius.

„Dažnu atveju taip ir būna, kad perdėtas rūpinimasis žmonėms sukelia daugiau streso negu emocinės naudos, nes jie bando valgyti ne taip, kaip jiems įprastai būdinga, neįsiklauso į savo kūno poreikius, bet ima lyginti save su kitais: interneto platybėse stebi kitus žmones ir jų maitinimąsi, jų išvaizdą, tada ima kaltinti save, kad jie tarsi kažko nesugeba, kad nededa pakankamai valios, pastangų ir, natūraliai, tai žmogui tampa kančia“, – aiškino dietistė.

Anot jos, visa tai tikrai neprisideda prie emocinės sveikatos gerinimo, priešingai – kelia stresą, todėl būtina suprasti tam tikrus, itin svarbius dalykus.

„Kiekvienas žmogus yra unikalus, kiekvieno žmogaus gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, darbo pobūdis skiriasi ir nuo to labai priklauso, kiek mes galime skirti maisto gamybai. Žinoma, visais atvejais, kad ir kaip užimtas būtų žmogus, jis tikrai ras laiko pasigaminti ir suvalgyti sveikatai palankų maistą, jeigu pats to norės, ir tai jam bus prioritetas. Bet reikia nepamiršti, kad tai neturi kelti papildomo streso“, – teigė R. Leimonaitė.

Skirtingi mitybos poreikiai

Unikalus yra ne tik kiekvienas žmogus, bet ir jo mitybos poreikiai, todėl, pašnekovės teigimu, niekada nereikia lyginti savęs su kitais.

„Per gyvenimą valgome tikrai daug, skirtingo maisto, bet ilgainiui suprantame, nuo kurio maisto jaučiamės gerai, o nuo kurio – ne. Pavyzdžiui, vieni žmonės jaučiasi labai gerai valgydami ankštines daržoves, o kitiems nuo jų atsiranda diskomfortas: apsunkęs virškinamasis traktas, pilvo pūtimas ir tai rodo, kad ne visiems žmonėms gali tikti tas pats maisto produktas“, – aiškino dietistė.

Anot jos, tik mes patys galime suprasti ir per laiką atsirinkti, nuo kokių maisto produktų jaučiamės gerai, energingai, komfortiškai, o nuo kurių prislopinti, apsunkę ir be energijos.

Bendri dietistės patarimai

Dietistė R. Leimonaitė pasidalijo, kokie mitybos ir sveiko gyvenimo įpročiai gerina emocinę sveikatą:

1. Supratimas, kad mes kiekvienas esame unikalus ir mūsų mitybos poreikiai yra taip pat unikalūs, todėl niekada nereikia lyginti savęs ir savo lėkštės su svetimais.

2. Valgymas mums patinkančio, malonios konsistencijos, kvapo ir skonio maisto, pirmenybę teikiant sveikatai palankių produktų pasirinkimui.

3. Streso valdymas.

4. Pakankamas miegas bei kokybiškas poilsis.

5. Fizinis aktyvumas (kiekvienam žmogui skirtingai, pagal jo pomėgius ir hobius).