G. Thunberg yra tarptautiniu mastu pagarsėjusi kovotoja už klimato išsaugojimą, išsiskirianti išskirtiniu atkaklumu ir atsidavimu aplinkosaugos problemoms. Ji gimė 2003 m. sausio 3 d. Stokholme. Dar būdama vaikas ji organizuodavo mokinių streikus, kurių devizas būdavo „Penktadieniai dėl ateities“. Būtent tada į ją atkreipė dėmesį kovos už klimato išsaugojimą šalininkai.
Ji kiekvieną penktadienį vietoje pamokų eidavo protestuoti priešais Švedijos parlamento pastatą ir reikalaudavo, kad būtų imamasi įvairių veiksmų klimato kaitai pažaboti. G. Thunberg tapo galybės jaunų žmonių įkvėpėja. Sekdami jos pavyzdžiu jie taip pat pradėjo organizuoti streikus ir demonstracijas.
G. Thunberg yra pasisakiusi ne vienoje svarbioje tarptautinėje konferencijoje, kaip antai JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais ir Pasaulio ekonomikos forumas Davose, ir ragino imtis skubių veiksmų siekiant išgelbėti planetą nuo klimato katastrofos.
G. Thunberg protestas prie Švedijos parlamento
Kovo 11 d. G. Thunberg ir kelios dešimtys aktyvistų vėl surengė protestą prie Švedijos parlamento – užtvėrė pagrindinį pastato įėjimą. Protestas, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į žalingą klimato kaitos poveikį, prasidėjo anksti ryte. Pro protestuotojus politikams buvo sunku patekti į pastatą. Kad nusigautų iki darbo vietos, jiems teko eiti ne pro paradines, o pro šonines duris.
„Švedija, deja, nėra vienintelė, kuri visiškai ignoruoja klimato krizę ir susidariusios padėties nelaiko ekstremalia. Ji tiktai įnirtingai vykdo ekoblefą, apgaudinėja ir meluoja, kad atrodytų, jog daro pakankamai ir juda tinkama kryptimi, nors iš tikrųjų vyksta kaip tik priešingai“, – duodama interviu „The Guardian“ pasakė G. Thunberg.
Galop teko įsikišti policijai. Pareigūnai tiesiog nustūmė protestuotojus nuo priekinių Švedijos parlamento pastato durų.
G. Thunberg paaiškinimas
G. Thunberg teigė pastebinti, kad valdžią savo rankose turintys žmonės nepaiso to, kas pažeidžiamiausia, taip pat aktyvistų, jaunimo ir mokslo. Ji apkaltino politikus dėl to, kad pirmenybę jie teikia trumpalaikei ekonominei naudai ir, vedini godumo, aukoja žmonių gyvybes ir planetą.
Kad protestas atsidurtų dėmesio centre, jis buvo surengtas švedams reikšmingą dieną. Kovo 11-ąją keli įtakingiausi šalies politikai dalyvavo Briuselyje vykusioje šventėje, surengtoje Švedijos prisijungimo prie NATO proga. Gal kyla klausimas, ar protesto data buvo parinkta atsitiktinai?
Pasisako ir politiniais klausimais, nesusijusiais su klimato kaita
Jau kurį laiką žiniasklaidoje pasirodo klausimų ir kritikos dėl G. Thunberg pozicijos ir įsitraukimo į „Hamas“ ir Izraelio karo diskusijas. Ji protestuose prieš klimato atšilimą yra pasirodžiusi su juodos ir baltos spalvos palestiniečių skarele. Tai sukėlė kalbas, kad G. Thunberg, naudodamasi klimato kaitos protestu, siunčia ir savo politinių pažiūrų žinutę. Ji ragino surengti visuotinį streiką už Palestiną, nepaisant barbariškų skerdynių, kurias surengė „Hamas“ Izraelyje. Tokiu savo raginimu klimato aktyvistė metė šešėlį ne tik ant savęs – kai kurie politikai pareiškė, kad mergina daugiau nėra tik klimato aktyvistė, ji politinė aktyvistė, – bet ir ant kitų prieš klimato kaitą kartu su ja protestuojančių žmonių.
Klimato aktyvistai į politinius klausimus įsitraukia ir Lietuvoje. Gerai žinoma organizacija, rengianti įvairius protestus ir streikus prieš klimato kaitą, „Fridays for future“ kovo 16 kvietė į eitynes už Palestiną Kaune. Jie surengė protesto eiseną miesto centre sakydami, kad yra prieš smurtą Palestinoje. Tokių klimato aktyvistų iniciatyvų dėl Palestinos ir Izraelio konfliktų būta ir kitose Europos sostinėse. Kai kurie politologai teigia, kad tai diskredituoja klimato aktyvistų idėjas dėl klimato kaitos.
