Aktyvaus gyvenimo būdo ir emocinės sveikatos santykis
Pasak E. Enzelio, aktyvaus gyvenimo būdo trūkumą žmogaus gyvenime pastebėti nėra sunku. Tą išduoda net ir tai, kaip jis atrodo ar elgiasi kasdienybėje.
„Yra sakoma: „išorėje atsispindi žmogaus vidus“. Pavyzdžiui, jeigu žmogus nuolatos daug dirba, mažai miega, jo valgymo įpročiai yra silpni, kada valgoma nepilnavertiškai, bet ką ir bet kada, nuolatos stresuoja, o jo rutina išbalansuota – visa tai pasimato „ant žmogaus“. Jis atrodo pavargęs, suirzęs, mąstantis negatyviai, nuolatos viskuo nepatenkintas“, – teigė jis.
Anot kineziterapeuto, žmogaus išorė daug pasako ir apie tuos, kurie renkasi priešingą gyvenimo būdą.
„Žmogus, kuris reguliuoja savo miego režimą, lavina mitybos įpročius, sportuoja, daug juda, vaikšto – iškart atrodo geriau. Jis geresnės nuotaikos, energingesnis, jaunatviškesnis bei jo požiūris į gyvenimą visiškai pozityvesnis“, – teigė Egidijus.
Pasak jo, aktyvus gyvenimo būdas yra susijęs ir su kasdienybėje itin svarbiais dalykais.
„Kalbant apie aktyvų gyvenimo būdą atskirai, kada žmogus daugiau juda, vaikšto, mankštinasi ar sportuoja, jo smegenyse išsiskiria daugiau laimės hormono dopamino, kuris tiesiogiai susijęs su geresne nuotaika, didesne motyvacija, didesniais išsikeliamais tikslais, geresniu dėmesio koncentravimu, mokymosi kokybe bei geresne atmintimi“, – aiškino kineziterapeutas.
Maži įpročiai veda link didelių pokyčių
E. Enzelio teigimu, pirmasis pokytis, kurį žmonės gali pastebėti, į savo rutiną įtraukę aktyvesnių veiklų – geresnė savijauta.
„Daugiau judėdami automatiškai skatiname kraujotaką mūsų organizme, raumenys labiau veika, susitraukia. Tai taip pat gera mankšta mūsų smegenims, todėl pasiekiame jausmą, kada, atrodo, mintys susidėlioja į savo vietas ir tampame ramesni, ne tokie impulsyvūs“, – teigė jis.
Tiesa, aktyvus gyvenimo būdas yra neatsiejamas ir nuo tam tikrų išvaizdos pokyčių.
„Tai taip pat gali pasireikšti kaip įrankis mažinant kūno svorį. Jeigu padidėjus fiziniam aktyvumui mitybos įpročiai išlieka tokie patys, galimai bus sudaromas kalorijų deficitas, dėl to galime pastebėti kūno pokyčius“, – teigė E. Enzelis.
Tačiau kineziterapeutas siūlo nepamiršti, jog visa tai labiausiai veikia mūsų vidinę savijautą.
„Judėjimas, sportas, mankštos ar bet kokia fizinio aktyvumo forma mus sustiprins, jausimės tvirti atlikti kasdienius, buitinius darbus, psichologiškai jausimės tvirtesni, stabilesni, labiau kontroliuojantys save emociškai“, – aiškino pašnekovas.
Svarbu išsikelti tinkamus tikslus
Socialiniame tinkle Instagram su savo sekėjais sveikos gyvensenos patarimais besidalijantis Egidijus teigė, jog neretai sulaukia padėkos žinučių iš žmonių, kurie stebi kineziterapeuto patirtį ir kelią socialinėje erdvėje. Anot jo, kuriant turinį nesunku pastebėti, kas žmonėms aktualu, ko jiems labiausiai reikia bei, kad jie įsitraukia į Egidijaus propaguojamą veiklą bei drįsta klausti patarimų.
„Kalbant apie įkvėpimą imtis pokyčių, dažniausiai, tai būna kaip bendravimo forma, įsigilinant į žmogaus išsikeltų tikslų priežastis ir kiek tai iš tikrųjų jiems yra svarbu. Neretai žmonės ateina mesti svorio nesuprasdami to kainos, o, tuo labiau, išsikėlę tikslą dėl kažkokių asmeninių problemų. Neretai, į jas įsigilinus ir pradėjus spręsti, viskas gyvenime savaime pradeda tvarkytis“, – teigė E. Enzelis.
Anot jo, tinkamas tikslų išsikėlimas padeda žmogui jaustis geriau, dėl to jam lengviau siekti tikslo, nes jis turi visus reikalingus atsakymus ir suvokimą, kas ir dėl ko yra daroma. Be to, anot Egidijaus, maži žingsneliai veda link didelių laimėjimų, todėl viską reikia daryti pamažu.
„Siūlyčiau neišsikelti iš karto didelių tikslų, bet mėginti pradžioje atlikti mažesnius, kaip, pavyzdžiui, nuėjimas miegoti 30 minučių anksčiau ir atsikėlimas 30 minučių anksčiau. Tada pabandyti atlikti bent keltis tempimo pratimus, galbūt prasieiti lauke ir/arba pamėginti palįsti po šaltesniu dušu. Jau tiek užtektų žmogui pradžiai, kad pajustų laimę dėl savo veiksmų ir įvykdytų užduočių“, – teigė Egidijus.
Anot jo, svarbu įsiklausyti ir to, ko prašo pats kūnas.
„Visada savęs paklauskite: ar aš noriu taip jaustis? Ar aš noriu visada būti toje pačioje vietoje? Ar aš noriu keistis? Jei taip, tada reikės imtis veiksmų ir daryti tai, kas nebuvo daroma iki šiol. Yra toks pasakymas: darant tuos pačius veiksmus kasdien ir tikintis kitokio rezultato yra beprotystė“, – dalijosi E. Enzelis.
Žmonių požiūriai – skirtingi
Kineziterapeutas sporto ir sveikos gyvensenos patarimais dalijasi ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir sporto salėje. Dirbdamas su klientais Egidijus teigia susiduriantis su daugybe įvairių situacijų ir priežasčių, dėl ko žmonės pradeda sportuoti: vieni tą daro dėl geresnės savijautos ar dėl gražesnės išvaizdos, kiti nori pabėgti nuo kasdieninių problemų ir skirti laiko sau. Tiesa, E. Enzelis pastebi, jog skirtingo amžiaus žmonių ir poreikiai yra skirtingi.
„Kiek teko susidurti, jaunesnė auditorija labiau koncentruojasi į išvaizdos ir jėgos lavinimą, o
vyresnė, brandesnė – geresnės savijautos, skausmų prevenciją ar gydymą, funkcijų lavinimą, o išvaizda lieka jau kaip šalutinis viso to efektas jų kategorijose. Kodėl taip yra? Nes dar pradedant sportuoti, ypač jaunesni asmenys, nori atrodyti tokie, kaip Instagrame esantys modeliai dėl pripažinimo ir panašiai. Nori atrodyti gerai, kad kažkam kažką įrodyti, įtikti, patikti“, – teigė jis.
Pasak kineziterapeuto ir trenerio, tai, laikant bėgant, keičiasi ir žmonės pamažu supranta, kad fizinės formos gerinimas – tik fizinio aktyvumo šalutinis efektas.
„Sportuojant žmonės neretai prisidaro problemų, per nemokėjimą sportuoti arba savęs perspaudimą, o vyresnė auditorija jau būna visa tai praėjusi. Todėl ir vadinu juos brandesniais, nes jie turi patirties ir žino, ką reiškia tikrai blogai jaustis, kai viską skauda ir supranta, kad už didelius bicepsus yra svarbiau geresnė savijauta“, – teigė E. Enzelis.
Kas per daug – tas nesveika
Gyvenime mes visi siekiame surasti balansą įvairiose gyvenimo srityse. Anot kineziterapeuto E. Enzelio, to reikėtų nepamiršti ir sportuojant bei įsiliejant į aktyvų gyvenimo būdą.
„Kartais mažiau yra daugiau – tai turėtų būti pas mus visus omenyje. Mes sportuodami sukeliame mikropažeidas raumenyse ir varginame savo centrinę nervų sistemą, tada mums reikia poilsio, kad vyktų atsistatymas. Jei viso to nebūtų, perdegtumėme labai greitai“, – teigė jis.
Vaikinas patarė, kaip aktyvias veiklas į savo gyvenimą įsileisti palaipsniui.
„Pavyzdžiui, pradžiai pradėti sportuoti iki 30 minučių, atliekant iki 5 pratimų per sesiją po kelias serijas, plius tempimai ir lengvas ėjimas. Taip darykite 2-3 kartus savaitėje, kol vyks organizmo ir kūno adaptacija. Paskui galima progresyviai didinti krūvį“, – teigė Egidijus.
Anot jo, net ir mažesnio aktyvumo veiklos mūsų savijautą gali pakeisti ženkliai, tad aktyviai leisti laiką galima ne tik sportuojant sporto salėje.
„Labiausiai rekomenduočiau pasivaikščiojimus ir, ypač, gamtoje bei tempimus (labai gali tikti joga). Vaikščiojimas bendrai gerina viso kūno ir mūsų organų veiklas, o tempimai padeda atsipalaiduoti, išsitempti ir netrumpėti raumeniniam audiniui, dėl to galime išvengti skausmų ateityje“, – teigė kineziterapeutas.
Pasidalijo patarimais
Kineziterapeutas ir treneris E. Enzelis pasidalijo trimis patarimais, kaip galime padėti ne tik savo kūnui, bet ir sielai.
1. Priimti save tokį, koks esate, nemėginti bėgti ir atsisakyti savęs. Užuot nuolat save kritikavę, pasakykite sau, už ką esate pats sau dėkingas, ką jau esate nuveikęs ir pasiekęs. Kai žmogus susidraugauja su savimi, tada prasideda tikri pokyčiai. Pirmiausia, vidiniame ir tik paskui išoriniame pasaulyje. Tada jau galima galvoti apie savęs tobulinimą, o ne „pakeitimą“.
2. Prioritetų susidėliojimas bei laiko planavimas. Tai yra du susiję dalykai, kada pagal savo
prioritetus nuo A iki Z susidėliojate dienos darbų eigą, kad spėtumėte atlikti tai, kas svarbiausia ir, kad liktų laiko tam, ką mėgstate veikti. Kada pradėsite planuotis laiką, atrasite laiko ir sau bei nejausite nuolatinio chaoso viduje.
3. Kvėpavimas. Tai vienintelis dalykas už kurį neturime mokėti, bet jis gali mums padėti pasijausti geriau. Dažnai dėl jaučiamo streso mūsų kvėpavimas tampa užgniaužtas, nekontroliuojamas. Tiesiog ramiai atsisėdus ir kvėpuojant, sekant savo kvėpavimą, bandant atpalaiduoti savo pečių juostą, jau po pirmų gilių įkvėpimų ir iškvėpimų, po 30 kartų apie 2 serijas, pajausite efektą.
