Tebesitęsiantis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos verčia ir vėl atkreipti dėmesį į pasaulinio saugumo problemas. Vladimiro Putino planas greitai užgrobti Ukrainą žlugo ir nuo pat 2022 m. vasario 24 d. ukrainiečiai kaunasi dėl savo šalies nepriklausomybės. Karo ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos laisvė yra daugybei tautų aktuali tema, kad ji svarbi ir NATO priklausančioms šalims, rašo portalas „My Impact“.
Ar Rusija galėtų užpulti NATO?
Per interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius palietė galimą Rusijos užpuolimo NATO scenarijų.
„Rusijos agresija NATO atžvilgiu gali įvykti po 5–8 metų, tačiau dabar, kai prie Šiaurės Atlanto aljanso prisijungė Švedija, tokios atakos atgrasymo potencialas padidėjo. Todėl ketiname palaikyti Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės. Antra, privalome turėti tokią karinę bazę, kad V. Putinui nekiltų noro pradėti karą su NATO“, – sakė B. Pistorius.
Panašaus požiūrio laikosi ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
„Jeigu gyventumėte kurioje nors iš Baltijos šalių, būtumėte ypač sunerimę, kad tapsite kitu taikiniu. Ten žmonės supranta, koks yra V. Putinas ir kam jis pajėgus. Aš nuoširdžiai manau, kad Ukrainai žlugus NATO teks kovoti su Rusija“, – sakė gynybos sekretorius per Atstovų Rūmuose vykusį posėdį.
Pentagono vadovas pabrėžė, kaip svarbu padėti Ukrainai finansiškai. Tai būtina, jei norima užkirsti kelią Rusijos pergalei ir galimam NATO šalių užpuolimui.
Bulgarijos Z kartos atstovai gūžčioja pečiais
„Vbox7“ leidėjų atlikta apklausa, per kurią buvo bandoma išsiaiškinti Bulgarijos jaunimo požiūrį į privalomąją karinę tarnybą, parodė, kad 53 proc. respondentų į tokią prievolę žiūri neigiamai, o 47 proc. jai pritaria. Kai pastarųjų buvo pasiteirauta, kokių motyvų vedini jie stotų į karinę tarnybą, 56 proc. paminėjo vyrišką garbę ir orumą, 22 proc. – patriotizmą, o dar 22 proc. – praktiškesnes priežastis – juk tai, esą, visai neprastas darbas.
„Vbox7“ apklausos išvadose teigiama, kad kareivinės, privalomosios karinės tarnybos šalininkų nuomone, – puiki disciplinos, patriotizmo ir pareigos jausmo ugdymo mokykla. Jie įsitikinę, kad karinė tarnyba lepius jaunuolis paverčia atsakingais individais. Daugelis pritariančiųjų karo prievolei mano, kad aktyvesnis naujokų telkimas gerokai sustipintų karines pajėgas ir padidintų jų potencialą.
Tie, kurie turi priešingą nuomonę, tvirtina, kad privalomoji karinė tarnyba skatina chuliganizmą, o ne patriotizmą, ir primena apie smurtinį elgesį kareivinėse, kurio pasitaiko gana dažnai.
Lenkijos Z kartos atstovų būgštavimai panašūs į tuos, kurie būdingi visų Europos šalių jaunimui.
„Galvodamas apie karo scenarijų, aš negaliu neprisiminti mūsų vyriausybės ydų bei užsitęsusio aplaidumo. Būtų sunku pasiryžti kovoti už šalį, kurioje metų metais ignoruojami piliečių poreikiai ir neskiriama dėmesio jų gerovei bei saugumui. Matant, kaip vyriausybė nepaiso tautai svarbių klausimų, apima begalinis apmaudas. Galų gale tampa neaišku, kokia prasmė stengtis ir aukotis. Susiklosčius tokiai situacijai, lojalumo šaliai jausmas susikirstų su nusivylimo lyderiais ir bejėgiškumo jausmu“, – sako Z kartos atstovas vardu Konradas.
„Būtent dabar net nežinau, ar ryžčiausi eiti kariauti. Nuspręsčiau, jei karas iš tikro prasidėtų. Samprotavimai taikos metu gali visai neatitikti elgesio įvykus krizei. Spėju, kad manyje sukils stiprios emocijos ir jos nulems mano apsisprendimą vykti į frontą arba išvykti iš šalies. Lenkija, kaip vieta, kurioje susiformavo mano asmenybė, man yra svarbi, tačiau gyvybė – dar svarbesnė, todėl įsiplieskus konfliktui viršų, ko gero, paimtų pastangos išsigelbėti. Tikiuosi, man niekada neteks susidurti su tokia dilema“, – sako kitas jaunuolis vardu Jakubas.
„Mano poveikio“ apklausoje daugiausiai lietuvių skaitytojų teigė, kad esant ekstremaliai situacijai jie liktų Lietuvoje ir domėtųsi, kuo gali padėti. „Mano poveikio“ apklausa rodo gana džiuginančius rezultatus. Daugiausiai atsakiusiųjų (38 proc.) teigė, kad jeigu Lietuvai kiltų realus pavojus, jie liktų šalyje ir domėtųsi, kuo gali padėti. Beveik trečdalis atsakiusiųjų (29 proc.) pasisakė bėgsiantys iš šalies. Džiugina ir tai, kad 23 proc. apklausoje dalyvavusių skaitytojų iškart domėtųsi, kaip ir kur prisidėti prie Tėvynės gynimo ginklu. 10 proc. sako lauktų, kol situacija normalizuosis.
„Mano poveikis“ jau yra kalbinęs kelis jaunus žmonės, kurie dalijosi savo mintimis dėl karų, šiuo metu vykstančių pasaulyje, ir kaip jie elgtųsi, jeigu Lietuvai kiltų pavojus.
Mintimis nusikėlusi į 2022-ųjų vasarį, kada prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, jaunuolė Gerda (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) teigė galvoje reginti ryškius atsiminimus, kaip jautėsi ir kokios mintys ją užvaldė tą dieną. „Manau, kad mano kartos žmonėms karas apskritai visada buvo sunkiai suprantamas dalykas. Apie tai girdėdavome tik istorijos pamokose, galbūt iš tėvų ar senelių pasakojimų, matydavome filmuose, o čia – viskas taip arti. Pamenu, kad tą rytą, pamačiusi pirmuosius pranešimus apie įvykius, pajaučiau didžiulį nerimą. Iškart susisiekiau su tėvais, trumpai aptarėme situaciją. Jie mane ramino, kad stipriai nerimauti – nėra ko, bet aš tikrai jaučiau nerimą ir jų balse“, – dalijosi mergina.
Visą straipsnį skaitykite ČIA.
