Gyvenimo būdą pakeitė filmas
Tvarumo ir ekologijos idėjų šiandien jau galime rasti kone visur: apie jų svarbą kalbama internete, įmonių ir organizacijų rengiamose kampanijose, televizijos reklamose bei žiniasklaidos portaluose. Gyvenant informacinių technologijų eroje, tai, kuo domimės ir ką stebime – gali turėti didelę reikšmę ne tik mums, bet ir aplinkai, kurioje gyvename. Su tuo, be abejonės, sutiktų ir tvarios gyvensenos ekspertas A. Šatas, kurio pažintį su tvaresniu gyvenimo būdu lėmė atsitiktinai pamatytas filmas.
„Su tvarumu susidūriau 2006-ais metais, žiūrėdamas filmą „Nepatogi tiesa“ – tada pirmą kartą susimąsčiau apie klimato kaitą. Kas matė filmą, žino, kad jame daug gąsdinančios informacijos, kuri mane paveikė tiek, kad kurį laiką negalėjau nustoti galvoti apie baisiausius prognozuojamus scenarijus“, – teigė Andrius.
Vaikino teigimu, filmo peržiūra jį privertė pastebėti, kad jo aplinkoje apie ekologiją buvo kalbama labai mažai, o daroma dar mažiau. Nenuostabu, jog tai Andrių paskatino imtis iniciatyvos keisti situaciją. Dabar savo žiniomis apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją jis dalijasi tinklalaidėje „Išpakuota“, prisideda prie įvairių kampanijų ir renginių organizavimo bei skleidžia žinią socialiniuose tinkluose. Tą vaikinas daro vedinas kilnių tikslų.
„Pagrindinis tikslas yra sumažinti mūsų pačių sukuriamą taršą tiek, kad pavyktų sulėtinti klimato kaitą. Tikslas globalus, bet jo įgyvendinimas yra labai lokalus. Pradžioje reikia įtraukti kuo daugiau žmonių, sudominti juos tvarumo temomis ir skatinti daryti daugiau. Taip skleidžiant istorijas ir teigiamą patirtį iš lūpų į lūpas, rezultatas ilgainiui taptų globalus ir reikšmingas“, – teigė A. Šatas.
Žmonių sąmoningumas
Dirbdamas A. Šatas susiduria su daugybe žmonių. Vieni jų eina keliu, kuris puikiai pažįstamas vaikinui, tačiau yra ir tokių, kurie tvarumo ir ekologijos temas bei Žemėje kylančias problemas tiesiog ignoruoja. Tiesa, Andriaus teigimu, yra ir kuo pasidžiaugti, esą žmonių sąmoningumas tikrai auga.
„Palyginus su tuo, kas buvo prieš kokius 5 metus, galime pasidžiaugti, kad apie tvarumą kalbame daug daugiau, temos nebėra naujos ir vis daugiau žmonių jas supranta nepaviršutiniškai. Čia yra geroji dalis“, – teigė jis.
Deja, neretai geras žinias seka blogos. Tvarios gyvensenos eksperto teigimu, tą galima matyti ir tvarumo idėjų kontekste.
„Dažnai tenka susidurti su apatija bei sąmokslo teorijomis, kurios stabdo dalį žmonių nuo reikšmingų veiksmų. Demotyvuoja, kad mitai, kuriuos paneiginėjome prieš 5-erius metus, vis dar egzistuoja ir dažnai yra naudojami kaip būdas pateisinti neatsakingą vartojimą“, – dalijosi Andrius.
Žmonėms, kurie vis dar negalvoja apie tai, kokį pėdsaką jie palieka planetoje, Andrius siūlo atkreipti dėmesį į svarbius dalykus.
„Akivaizdžiausiai Lietuvoje mes pastebime daugiau sausrų, potvynių, sunkiau nuspėjamus orus ir temperatūras. Prieš dešimtmečius mokslininkai jau bandė įspėti, kad ateities klimatas bus chaotiškas, o dabar jau galime tai patirti it patys“, – teigė A. Šatas.
Pasak jo, į tai atkreipti dėmesį tikrai verta.
„Klimato pokyčiai yra ne tik šilta žiema ar sausa vasara, bet ir invazinės gyvūnų rūšys, klimato pabėgėliai, maisto ir vandens trūkumas ir panašios lengvų sprendimų neturinčios problemos. Keičiantis klimatui, neišvengiamai keičiasi ir mūsų kasdienybė“, – teigė vaikinas.
Problema apipinta mitais
Nesunku pastebėti, jog tvarumo ir ekologijos temas dažnai lydi mitai bei pačių žmonių sukurtos sąmokslo teorijos. Pasak A. Šato, vienas neteisingiausių mitų, kuris pagrįstas netinkamais pavyzdžiais, yra tai, kad tvaresnis gyvenimo būdas yra brangesnis.
„Dažnai šita nuomonė yra grindžiama tuo, kad elektromobiliai yra brangūs arba tarp ekologiškų prekių parduotuvėse galima atrasti brangių produktų. Realybėje tvarumas yra sinonimas efektyvumui – efektyvus resursų ir savo pinigų vartojimas. Atsakingai vartodami, naudodami tiek, kiek reikia, mes ne tik saugome gamtą, bet ir taupome pinigus“, – teigė jis.
Deja, bet tai, kas kasdienybėje mums teikia tiek daug naudos, sukuria erdvę plisti ir melagingai informacijai. Andriaus teigimu, sąmokslo teorijos ir kenksmingi mitai ateina iš nepatikimų šaltinių internete, komentarų bei neatsakingų tekstų autorių.
„Socialinėse medijose tiesos ar melo filtrų dažniausiai nėra, o, kuo didesnis pasipiktinimas, tuo toliau sklinda tokios „žinios“. Dėl to verta kritiškai žiūrėti į sensacingą turinį ir radikalius pasisakymus. Jei tai yra tiesa, informaciją nebus sunku patikrinti ir kituose šaltiniuose, kuriuose pažymėti ir autoriai, ir jų kompetencijos“, – patarė jis.
Tiesa, pasak vaikino, tyčia meluoja ir taip stabdo reikalingas permainas ne visi, tačiau mokėti apsisaugoti turime patys, nes melagingos informacijos sklaidos pasekmės – karčios.
„Netikrindami faktų, kuriais po to patys dalinamės, galime sukurti žalos ir tokių gajų mitų, kad ir po dešimtmečio bandysime juos paneigti. Tikrindami faktus skirtinguose šaltiniuose, treniruojame ne tik tvarumo supratimą, bet ir internetinio raštingumo įgūdžius, ir vis lengviau galime atpažinti sensacingas „naujienas“, kurios nesirūpina faktų teisingumu, o ieško daugiau peržiūrų“, – teigė A. Šatas.
Dėmesys tvarumui švietime
Nors tvarios gyvensenos ekspertas sako, kad kalbėdamas su mokyklą dar lankančiais žmonėmis girdi daug teigiamų atgarsių, to, kad Lietuvos švietimo sistemoje klimato kaitos problemos ir tvarumo idėjos dar lieka paraštėse, paneigti negalime.
„Girdžiu, kad jauni žmonės daugiau žino apie klimato kaitą ir tvarumą, tačiau ne vienas iš jų man įvardino, kad pamokose ši tema ne visada yra pateikiama kaip itin aktuali ar įdomi. Trūksta realių pavyzdžių ir patyriminių pamokų (eksperimentai, lauko tyrimai), kad vaikai labiau įsitrauktų“, – teigė jis.
Pašnekovas paaiškino, ką vertėtų daryti kitaip.
„Verta pristatyti tvarumą iš įvairių pusių, įvairių temų, kad kuo daugiau mokinių atrastų jiems svarbiausias temas, į kurias jie patys norėtų gilintis daugiau. Tvarumas yra aktualu visiems, tačiau ne visada pavyksta surasti tas temas, už kurių žmonės užsikabintų“, – dalijosi A. Šatas.
Pasak jo, nors problema yra didelė, iš visos platybės išplaukia ir privalumai. Jaunus žmones imtis pokyčių gali paskatinti tai, kas suprantama gana paprastai ir be rimtų mokslinių paaiškinimų.
„Labai daug temų yra susijusios su tvarumu. Tai gali būti greita mada, mėsos pramonė, vandenynai, automobiliai ir galybė kitų. Aš visada rekomenduoju paieškoti sau įdomios temos ir pasigilinti į tai, kas jau rūpi ir ką norėtųsi sutvarkyti. Radus savo temas, tvarumo kelias būna ne tik naudingas, bet ir įdomus“, – teigė tvarios gyvensenos ekspertas.
Imtis pokyčių vertėtų netrukus
Anot A. Šato, jeigu į esamą situaciją dėmesio neatkreipsime laiku, problemos tik augs ir plėsis.
„Mūsų aplinka taps dar chaotiškesnė ir sunkiau nuspėjama. Stichijos taps ne retenybe, o įprastais reiškiniais. Oro tarša kils, maisto kokybė kris, o mūsų kasdienybė bus labai stipriai pakeista naujų kompromisų, kurių negalėsime išvengti. Skamba baisiai, bet būtent dėl to ir verta pasidomėti sprendimais, kol jie yra palyginti paprasti“, – teigė jis.
Sakoma, kad maži pokyčiai veda link didelių rezultatų . Tvarios gyvensenos ekspertas A. Šatas pasidalijo savo trimis paprastais įpročiais, kurie reiškia tvarumą jo gyvenime.
- Namuose naudoju prailgintuvus su išjungimo mygtuku. Išeidamas iš namų paspaudžiu kelis mygtukus ir mano visą dieną nenaudojami prietaisai (pvz. Wi-Fi maršrutizatorius) nebenaudoja energijos.
- Plaudamas indus ar valydamasis dantis, nelaikau visad bėgančio vandens: atsuku tik kai iš tikrųjų naudoju.
- Kai renkuosi, ką valgyti, visad bandau suteikti šansą vegetariškam variantui, o, jei norisi mėsos, tada vištienai. Skirtingi maistai užauginti reikalauja skirtingo kiekio resursų. Pavyzdžiui, jautiena yra vienas taršiausių pasirinkimų, nes jai užauginti reikia labai daug pašaro, vandens ir žemės plotų. Pakeitus vieną jautienos patiekalą į maistą be mėsos, mes savo taršos pėdsaką sumažiname dešimtis kartų.
