Siekia, kad nuostata būtų peržiūrėta

„Valstybės tarnybos įstatyme išties yra nuostata, kad asmuo, sulaukęs 65 metų, turėtų palikti tarnybą. Rašoma, kad darbdavys gali nutraukti valstybės tarnybą. Pagal reglamentą, yra galimybė pratęsti valstybės tarnybą vieneriems metams, jei darbdavys sutinka ir jei darbuotojas dirbo labai gerai, buvo itin geri rezultatai. Toks kasmetinis pratęsimas gali vykti iki kol darbuotojui sukanka 70 metų. Tačiau sulaukęs 65-erių metų žmogus pagal galiojančią nuostatą nebėra garantuotas, ar darbdavio valia bus jam palanki“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) teisininkė Laima Vengalė-Dits.

Visgi, anot teisininkės, pagal įstatyminį reglamentavimą, tokia nuostata formaliai nelaikoma diskriminacija, nors ir yra verta išsamios peržiūros:

„Lygių galimybių įstatyme yra išimtis, kuri apibrėžia, kas nėra laikoma tiesiogine diskriminacija. Tai – įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. <...> Tačiau praeitais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apžvalgą apie vyresnių žmonių diskriminaciją darbo rinkoje Lietuvoje ir įvertinome, kad yra tokių nuostatų, o būtent ši nuostata Valstybės tarnybos įstatyme, kiek mes žinome, – labai sena ir neaišku, ar priimant buvo tinkamai įvertinta.

Gyvenimas keičiasi kaip ir mūsų statistiniai duomenys: visuomenėje atsiranda vis daugiau vyresnių žmonių, gyvenimo trukmė ilgėja, tad tarnybos siūlymas buvo dar kartą įvertinti, ar nustatyti apribojimai dėl amžiaus iš tiesų yra pagrįsti, atsižvelgiant į besikeičiančias gyvenimo realijas“, – kalba pašnekovė ir priduria, kad čia reikalingos ekspertų – sociologų, sveikatos priežiūros specialistų ir kt. – įžvalgos bei rimta revizija.

Žmonės jaučiasi pažeminti

Valstybės tarnybos statistikos portalo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba beveik 29 tūkst. karjeros valstybės tarnautojų, iš jų – absoliuti dauguma moterų. Anot L. Vengalės-Dits, turint omenyje, kad rinkimų į Seimą ar Savivaldybių tarybas atveju toks amžiaus cenzas negalioja, renkant Respublikos prezidentą numatyta, nuo kelerių metų galima kandidatuoti, tačiau galutinio amžiaus cenzo taip pat nėra, kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai žmogus nuo 65-erių nebėra tinkamas atlikti viešojo administravimo funkcijas. Be to, teisininkė atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje padidėjo beveik ketveriais metais ir pasiekė 75 metus. O moterų, kurios sudaro per 70 proc. visų valstybės tarnautojų, ji yra dar keleriais metais ilgesnė.

Pensija

Kaip minėta, likti valstybės tarnyboje po 65-ojo gimtadienio galimybė yra, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė kelia klausimą apie tokios galimybės orumą:

„Darbuotojas, net labai norintis dirbti, nėra garantuotas, ar darbdavio valia tikrai bus palanki. Skundų tyrimai rodo, kad viskas priklauso nuo darbdavio, tad jei yra kokia nors konfliktinė situacija ar tiesiog nepalankumas – valstybės tarnautojo veikla nepratęsiama. <...> Žmonės jaučiasi įsižeidę ir pažeminti, kad yra nurašomi su savo žiniomis, patirtimi ir privalo išeiti iš valstybės tarnybos dėl, kaip sako, nepaaiškinamų priežasčių.“ Pasak L. Vengalės-Dits, tarnyba sulaukė ne vieno skundo iš darbuotojų, kuriems, nepaisant puikaus jų darbo įvertinimo, tarnyba nebuvo pratęsta.

Diskriminacija dėl amžiaus darbe – pilnu pajėgumu: kai kurie užveria duris net keturiasdešimtmečiams

Problemų esama toli gražu ne tik valstybės tarnautojų gretose. L. Vengalės-Dits teigimu, diskriminacijos dėl amžiaus darbovietėje atvejų ne tik nemažėja, skundų ir su tuo susijusių užklausų kaip tik vis daugiau. Augantį nusiskundimų skaičių galimai lemia ir žmonių nebebijojimas skųstis bei apie egzistuojančias problemas kalbėti garsiai.

 Laima Vengalė-Dits

„Tai ypač ryškėja priimant į darbą ir darbo skelbimuose. Didžioji dauguma skundų, kurių sulaukia LGKT, susiję su apribojimais dėl amžiaus priimant į darbą. Darbo skelbimuose nustatoma gana minimali riba – 40-45 metai. Vyresnio amžiaus žmonės, sulaukę 50 m. amžiaus ir daugiau, susiduria su sunkumais įsidarbinant. Visuomenė keičiasi, tačiau diskriminacija dėl amžiaus, ypač įsidarbinant, sakyčiau, labai paplitusi“, – liūdną realybę konstatuoja teisininkė.

Darbo skelbimai, kuriuose nurodyta, kokio amžiaus darbuotojo ieškoma, anot pašnekovės, paplitę ir skelbimų portaluose, ir socialiniuose tinkluose. Stebina ir tai, kad nurodomi amžiaus rėžiai vis jaunėja, o užvis absurdiškiau, jog moterims kai kada galioja atskira, dar jaunesnė, amžiaus įsidarbinti riba: L. Vengalės-Dits teigimu, neretai aptinkama atvejų, kai ieškoma vyro darbuotojo iki 45-erių, o štai moters – net iki 40-ties metų amžiaus.

Įvairovėje mato ir geresnį mikroklimatą, ir konkurencinį pranašumą

Apie egzistuojantį jaunystės kultą darbovietėse prabyla ir BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Jevgenija Krikščiūnė

„Kaip bebūtų gaila, visuomenėje dar egzistuoja stereotipinis požiūris į darbuotoją dėl jo amžiaus fakto. Nors kiekvienas darbuotojas unikalus, jaunesnės kartos atstovai darbdaviams atrodo patrauklesni dėl jų veržlumo, entuziazmo, inovatyvaus požiūrio ir lengvesnio prisitaikymo prie pokyčių. Tačiau dažnai yra neatsižvelgiama į vyresnio amžiaus darbuotojo pranašumus tokius kaip: atidumas, stabilumas, gilesnis požiūris į situacijas ir emocinis intelektas. Kiekvienas darbuotojas ar kandidatas į darbą turi būti vertinimas pagal jo individualiai turimas kompetencijas ir patirtį, o ne pagal nuostatas, susijusias su gimimo data“, – įsitikinusi pašnekovė, kurios atstovaujamoje įmonėje jauniausiam darbuotojui – 20 metų, vyriausiam – 70, o amžiaus vidurkis siekia 42 metus.
Vyresnio amžiaus moteris

J. Krikščiūnės teigimu, amžiaus įvairovė teigiamai veikia ne tik vidinį mikroklimatą, bet suteikia organizacijai ir verslo pranašumą. Be to, stebėdami amžėjimo darbo rinkos tendenciją ir norėdami išlikti konkurencingi, darbdaviai jau dabar turi peržiūrėti žmogiškųjų išteklių valdymo procesus bei politikas:

„Siekdami pritraukti tinkamus darbuotojus, daug dėmesio skiriame darbo pozicijos aprašymui, kuriuo stengiamės parodyti, kokių savybių ir įgūdžių tikimasi iš kandidato ir kad pozicija gali būti tinkama bet kokio amžiaus darbuotojui. Kita svarbi užduotis – išlaikyti naujai pritrauktus ir esamus vyresnio amžiaus darbuotojus, kad jie jaustųsi komfortiškai dirbdami skirtingose komandose. Mokymosi programos, papildomų naudų paketas ir komandos formavimo renginiai turi būti įtraukiantys ir motyvuojantys skirtingo amžiaus darbuotojus. Galiausiai, be galo svarbu skatinti tolerancija grįstą bendravimo kultūrą įmonės viduje“, – neabejoja J. Krikščiūnė.

Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt