Pabuvojo Lenkijos ligoninėje
Penktadienį ekspedicijos nariai vis dar Lenkijoje: „Iki Vokietijos mums liko keli šimtai kilometrų, kas jau skamba kaip nedaug, nes jau dabar esame praėję daugiau nei 400 km. Nuo balandžio 3 d. jau būsime Vokietijoje“, – pasakoja viena žygio organizatorių ir koordinatorių Vitalija Lyska-Accossato.
Šią savaitę žygio dalyvius jau lepina geresni orai, žygeiviai užsiėmė Lenkijos paplūdimio valymu, tačiau pirmą kartą per ekspedicijos laiką teko apsilankyti ir ligoninės priimamajame dėl žygeiviui atsiradusių stiprių skausmų pilvo srityje. Laimei, situacija stabilizavosi, rimtų sveikatos sutrikimų gydymo įstaigoje nenustatyta. Ekspedicijos dalyvis Tadas Iržikevičius pasakoja, kad ši patirtis buvo išties įsimintina, nes su vietiniais Lenkijos gyventojais ligoninėje susikalbėti sekėsi itin sunkiai, nedaug žmonių kalba anglų kalba.
Paplūdimiai švarūs tik iš pirmo žvilgsnio
Kitas žygio dalyvis Stefano Accossato pasakoja, kad pradėjus valyti Baltijos jūros pakrantę, rasta galybė smulkių šiukšlių kaip cigarečių nuorūkos, buteliai ir t.t., nors vietiniams žmonėms tas paplūdimys atrodė išskirtinai švarus. 100 metrų šio paplūdimio ekspedicijos dalyviams pavyko surinkti apie 400 vnt šiukšlių, tai – labai daug, nes laikoma, kad paplūdimys itin švarus, jei jame yra iki 20 vnt. šiukšlių. „Supratome, kad tai, kas plika akimi nelabai matoma – nereiškia, kad tų šiukšlių nėra. Tiesiog jos yra smulkios ir reikia atidžiau stebėti, bet iš esmės paplūdimys nebuvo tokios geros būklės, kaip manė vietiniai gyventojai“, – pastebėjimais dalinasi Vitalija.
Šiukšliadėžės paplūdimyje yra, tad kodėl žmonės jas vis tiek mėto kur papuolė? Tai – žmonių požiūrio ir edukacijos klausimas, įsitikinęs Stefano, kuris pats kilęs iš Italijos ir gimtinėje sako matydavęs daugiau šiukšliadėžių, tačiau ir daugiau šiukšlių nei Kaune, kuriame vyras gyveno atvykęs iš Italijos.
Jaukiausia nakvynė – mažame Lenkijos miestelyje
Jau prieš savaitę ekspedicijos dalyviai pasakojo, kad kasnakt nakvynės vieta jiems tampa staigmena – niekada iki galo neaišku, kokios sąlygos jų laukia. Kol kas visos nakvynės, pasakoja Vitalija, – gana jaukios ir patogios:
„Šią naktį esame mokykloje, už mūsų yra apdovanojimai, šiąnakt miegosime mokyklos salėje, tai per šią savaitę bus netipiškiausia vieta, kurioje mes miegosime. Mums labai patiko, kai laisvą dieną buvome Lenkijos nuostabaus grožio miestelyje Ustka. Turėjome didžiulius galima sakyti apartamentus, praleidome tą laisvą dieną kartu, nors, kaip juokaujame, galbūt reikėtų apsimesti, kad net nepažįstame vienas kito per laisvą dieną, kad pailsėtumė, bet taip nepavyksta, vis tiek susitinkame ir laiką leidžiame kartu. Sakyčiau, kad tai buvo jaukiausia, patogiausia vieta prie vandens kanalo, bet kas mus nustebino – paukščiai. Negalvojom, kad taip bus, bet eidavom miegot ir keldavomės su paukščių klyksmais, buvo labai įdomi patirtis“, – juokiasi Vitalija.
Akį Lenkijoje žygio dalyviams itin rėžia depozito mokesčio už tarą nebuvimas: butelių, skardinių kiekiai pajūryje, pamiškėse – šokiruojantys. Nors rūšiavimo vietos yra, žmonių įpročiai vis dar linksta labiau link „mesti kur papuola“, o Lietuvoje, sako Tadas, situacija – visiškai kitokia, nes turime depozito mokestį.
Kitą savaitę po Velykų ekspedicijos laukia dar didesni nužygiuotų kilometrų tikslai ir pirmoji nakvynė nebe lovoje, o palapinėje.
