„Su komanda norime būti kaip tos vynuogės su sėklomis“
Kaip pasakoja ekspedicijos vadovas ir sumanytojas Giedrius Bučas, šios iniciatyvos idėja gimė dar koronaviruso pandemijos laikais – 2020 metais, kito, aplink Lietuvą vykusio žygio metu. Tąkart jis, kartu su panorusiais prisijungti pakeleiviais, 80 dienų žygiavo aplink Lietuvą ir įvairiuose jos kraštuose rinko rastas atliekas.
„Viskas labai taip organiškai susidėliojo, nes mes žygiavome aplink Lietuvą, tada ir žurnalistai, ir žmonės klausinėjo: apeisite Lietuvą – kas toliau? Plano jokio nebuvo. Bet paskui su komanda pradėjome kalbėti, gal tikrai kažką reikia sugalvoti, ką toliau darysime. Tada tiesiog prisiminėme, kad Baltijos jūra yra tikrai prastos būklės ir pasakėme: einam aplink Baltijos jūrą! Tai va, labai paprastai viskas gimė“, – šypteli jis.
Į beveik 250 dienų truksiantį žygį, kasdien pėsčiomis nueinant apie 30 kilometrų, jungtis buvo kviečiami visi norintys. Tiesa, dar renkant ekspedicijos dalyvius G. Bučas pabrėžė: kiekvienas pasiryžęs dalyvauti šiame žygyje turi būti stiprus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – žygiuoti atsiskyrus nuo šeimos ir artimųjų nėra užduotis iš lengvųjų. Visgi, prie komandos idėjos autorius kvietė prisijungti ne tik ištvermingus žygeivius, bet ir žinutei plačiau skleisti reikalingų kompetencijų atstovus: logistikos, komunikacijos, fotografijos bei kitų sričių specialistus.
Pasak G. Bučo, nykstančios mūsų aplinkos klausimais jis gyvena kasdien. Kaip sako jis, jam rūpi aplinkos ateitis ir tai, kad čia gyvenančios ateities kartos, tarp kurių ir jo vaikai, galėtų mėgautis gamtos teikiama nauda taip, kaip tai galime daryti mes.
„Dėl to aš ir pradėjau 2015 metais savo tą neformalųjį švietimą aplinkosaugos ir darnaus vartojimo temomis. Žmonės išrado vynuogės be sėklų, nors Dievas sukūrė vynuogę su sėklomis. Kodėl? Todėl, kad valgydami įvairius vaisius mes paliekame sėklą. Mes su savo komanda eidami sėsime tas sėklas ir galbūt po devynių mėnesių mes nepamatysime rezultato, bet aš tikiu, kad kita karta ir gal dar kita karta pamatys kažką, išaugusį iš tų sėklų, ir įvyks pokytis. Mes su komanda norime būti kaip tos vynuogės su sėklomis“, – pasakoja ekspedicijos vadovas.
Vienas iš ekspedicijos dalyvių Stefano Accossato pasakoja, kad prie šios misijos prisijungė todėl, kad jam, kaip ir G. Bučui, taip pat rūpi planetos ateitis.
„O antra yra, aišku, mano noras visą laiką būti lauke, gamtoje ir žygiuoti. Tai tikrai yra du dalykai, vienas su kitu susiję. Ir atrodo, kad pildau gyvenimo svajonę. Tikslas yra šviesti žmones apie dabartinę situaciją Baltijos jūroje ir jos būklę. Noriu pasiekti kuo daugiau žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visur aplink Baltijos jūrą. Mano tikslas bus įgyvendintas, jeigu po devynių mėnesių turėsime bendruomenę iš visų šalių, kurios yra aplink Baltijos jūrą, ir kartu galėsime kalbėti apie šias problemas“, – teigia S. Accossato.
Jungiasi ir verslai
Prie šios misijos ir svarbios aplinkai ekspedicijos jungiasi ir šalies verslai. Vienas iš „Išsaugokime Baltiją“ komandą palaikančių verslų – ryšio operatorius „Tele2“.
„Mes esame įsipareigoję mažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. To tikslo labai sėkmingai siekiame įmonės viduje, bet mums rūpi ir tai, kas yra aplinkui. Ir iš tikrųjų, jeigu jums arba jūsų įmonėi rūpi CO2 mažinimas, tai jums turėtų rūpėti ir vanduo – jo sveikata, jo gyvybė, nes būtent vanduo, jūros ir vandenynai taip pat prisideda prie deguonies gamybos ir CO2 mažinimo. Ir kuo jie bus sveikesni, tuo mūsų planeta taip pat bus sveikesnė.
Prisidedam, nes tai yra tikrai konkretus veiksmas, kviečiantis prisidėti, prisijungti ir ieškoti sprendimų kartu. Baltijos jūra yra mūsų visų. Mes visi ją mylim, visi prie jos važiuojam, tai tikrai ji ir koks yra jos likimas mums turėtų rūpėti. Dar toks sutapimas, kad ir visos „Tele2“ šalys, kur veikia šis operatorius, yra aplink Baltijos jūrą, tai manau, kad tikrai ši ekspedicija tokia simbolinė ir mums tikrai yra labai svarbi“, – sako telekomunikacijų įmonės viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
Dar vienas projektą remiantis verslų atstovas – „Ignitis renewables“. Kaip sako įmonės komunikacijos partneris Paulius Kalmantas, bendrovė atsakinga už atsinaujinančios energetikos projektų vystymą Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse, o būdama viena didžiausių žaliosios elektros projektų vystytojų, įmonė gyvena tvarumo ir aplinkosaugos temos. Tai, kaip sako jis, – dalykai, įskiepyti bendrovės DNR.
„Todėl tikrai visada galime sakyti, kad drąsiai kviečiame išsaugoti tą Baltiją kartu, tą Baltijos jūrą, kuri visiems mums yra labai svarbi. Be kita ko, šis gražus projektas ir žygis sutampa su mūsų savotišku pirmu žygiu į Baltijos jūrą: pirmieji Baltijos šalyse statysime jūrinio vėjo parkus, todėl jūra mums tampa dar aktualesnė, dar svarbesnė. Ir tikrai norime toliau edukuoti ir mąstyti, kaip galime ją išsaugoti kartu.
Būsime kartu, stebėsime, tikiu, kad ir prisijungsime. Dirbame įvairiose šalyse, nes esame tarptautinė įmonė, todėl kolegos jau planuoja prisijungti ten, kur dirba: ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. Ir tikiuosi, prisijungs ir kitur. Tai ši kelionė ir jos tikslas bei žinutė mums yra labai svarbios, todėl kaip partneris norime tą žinutę plėsti plačiau: išsaugokime Baltiją“, – teigia energetikos įmonės atstovas.
Projekto globėju tapusio Europos komisijos nario, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Baltijos jūros užterštumo problema būtina skleisti plačiau, nes jeigu norime spręsti iššūkius, visos valstybės, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, turi dėti visas pastangas šiam tikslui siekti.
„Dėl to aš labai džiaugiuosi Giedriaus Bučo asmenine iniciatyva, suburiant tokią entuziastingą komandą ir, aišku, tą nelengvą misiją – apeiti Baltijos jūrą, paskleisti žmonėms žinią apie Baltijos jūros problematiką, kas net neabejoju, jau šią vasarą turės ypatingai gerų pozityvių žinių, kadangi žmonės, greičiausiai, keis savo elgseną, susimąstys, todėl aš, aišku, labai sveikinu šią iniciatyvą.
Aš pradėsiu žygį kartu su dalyviais, todėl man didelė garbė, kad aš buvau pakviestas būti šio žygio globėju. Vėliau man jau teks grįžti į Briuselį, o jie žygį tęs, bet aš, aišku, stebėsiu. Džiaugiuosi, kad mums kartu su žygeiviais pavyko šiek tiek padėti sudėlioti maršrutą, tai net nebejoju, kad tai bus nuostabi patirtis jiems, be galo prasmingas įvykis jų gyvenime, o kartu ir dar vienas žingsnelis, kuris padės išsaugoti mūsų Baltiją“, – sako eurokomisaras V. Sinkevičius.
Oficiali žygio pradžia – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kovo 11-oji. Pirmoji atkarpa – Smiltynė, Juodkrantė. Su ekspedicijos dalyviais kviečiami žygiuoti visi norintys. Tereikia užsiregistruoti. Tad pasimatykime ten gyvai arba tiesioginėje DELFI transliacijoje lygiai 10 val.
