Pleistrų poreikis tik auga
„Dabar lyja beveik kasdien, tai iš esmės grįžtame šlapi ir atsiranda rutina, kai jau nebe tiesiog atostogos, ta kaita, kuri nuolat vyksta, mums tampa jau įprasta. Manau po truputėlį įsivažiuojame į rutiną“, – laidoje „Delfi diena“ penktadienį pasakoja viena iš žygio aplink Baltiją organizatorių ir koordinatorių Vitalija Lyska-Accossato. Žygeiviai vis dar Lenkijoje, kur, kaip sako Vitalija, jau irgi apsiprato, išmoksta vis daugiau lenkiškų žodžių, kad galėtų susitarti su vietiniais gyventojais.
Žygis ne visuomet vyksta smėliu, kartais ekspedicija eina mišku ar asfaltu, tačiau nuo jūros niekada nenutolsta. Jau balandžio 3 d. ekspedicija turi atsidurti Vokietijoje.
„Sunaudojom jau daug pleistrų. Todėl ir nėjau vakar ir šiandien, nes mano kojos jau nebeneša manęs tiek. Nueiname apie 30 km, kaip ir buvo žadėta, tik paskutinės dvi dienos yra ilgesnės, apie 35 km. Sunkesnės ir oro sąlygos pasitaikė, lyja beveik visą dieną, atrandame visokių pelkių, tad iš tiesų kuo toliau – tuo daugiau iššūkių, tiesiog reikia apsiprasti. Pirma savaitė buvo vienas didelis nuotykis, o dabar jau pradedam matyti, kad taip lengva nebus, reikia priprasti ir kūnui, ir protui“, – kalba ekspedicijos dalyvė Vaiva Botyriūtė.
Nakvynei priima ir mokyklos, ir gaisrinės
Anot Vitalijos, kai kurie ekspedicijos dalyviai jau 21 val. vakare eina miegoti, nes nuovargis juntamas išties didelis, o keliamasi 6 – 6:30 val. ryte, nors pavyksta ne visiems, bet ekspedicijos dalyviai stengiasi laikytis nusimatytos dienotvarkės.
Didelis darbas kasdien surasti vis kitą nakvynės vietą. Tam ekspedicijos komandoje yra vienas žmogus, kuris kartu su žygeiviais neina, o kasdien ieško nakvynės vietos.
„Jos būna labai skirtingos. Pavyzdžiui dabar atvykome su Vaiva ir čia taip šalta, kad kai kvėpuojame – eina garai, šalčiau nei lauke. Tik čia pakūrė mažą pečiuką, tikimės, kad sušilsime. Jau dvi naktis nakvojome pas gaisrininkus, nuostabu, kaip vietiniai gaisrininkai priima tokius keliautojus kaip mes. Galite įsivaizduoti, kad tada sąlygos paprastesnės – visi miegame viename kambaryje, džiaugiamės, kad turime šiltą vandenį ir dušą, nes mes ruošėmės ir sunkesnėms sąlygoms, turime visą įrangą, palapines ir pan.“, – apie nakvynių vietas pasakoja Vitalija ir sako, kad kitą savaitę nusimato nakvynė vienoje iš Lenkijos mokyklų.
Mityba – tik veganiška arba vegetariška
Nuolatinis ėjimas reikalauja jėgų, o joms palaikyti būtina itin subalansuota mityba. Ekspedicijos metu, pabrėžia Vitalija, yra valgomas vegetariškas ir veganiškas maistas, nes tai atspindi ekspedicijos vertybes ir aplinkosauginį aspektą.
„Turime du virėjus komandoje, kurie gamina maistą. Maistu apsirūpiname patys, reguliariai tenka keliauti apsipirkti, stengiamės vartoti daug kruopų, daržovių, vaisių. Aišku, labai gelbsti batonėliai, ypač einant. Man tai buvo visiškai nebūdina, bet dabar užkandžiauju kas porą valandų“, – dalinasi Vitalija ir sako, kad baltymus ekspedicijos dalyviai vartoja papildomai, kad užsitikrintų reikalingą energijos kiekį.
Vaiva tuo tarpu šypsosi, kad kartais norisi tiesiog šokolado ar kitų saldumynų: „Šiandien bus tokia ilga diena mūsų einantiems komandos nariams, tai mes su Vitalija planuojame juos kažkaip nustebinti, kažką skanaus padaryti“, – pasakoja mergina ir pripažįsta įprastai nepratusi valgyti tokiais kiekiais.
Džiaugiasi Lietuvoje įdiegta depozito sistema
Kalbant apie misijos tikslą skleisti žinią apie Baltijos jūros problemas ir edukuoti žmones, Vaiva sako, kad pirmas didesnis renginys jau įvyko Lenkijoje, kurio metu ekspedicija pristatė savo tikslus, o tolimesniuose susitikimuose žygeiviai stengiasi savo pristatymuose integruoti dar ir dar naujų žinučių, kurias žygiuodami pamato esant svarbiomis. Kito susitikimo su Lenkijos Jūros universiteto bendruomene metu ekspedicijai buvo pristatoma simuliacija, mokanti prišvartuoti laivus, parodytas planetariumas, mat jūreiviai privalo susivokti žvaigždyne, ne visuomet galima pasitikėti vien technologijomis.
Anot V. Lyskos-Accossato Lenkijos gyventojus edukuojant apie Baltijos jūros taršos problemas, sudėtingiausia rasti sutarimą su žemės ūkio atstovais dėl kitokių priemonių procesuose naudojimo: Lenkijoje didžiulis kiekis taršos nuotekomis patenka į jūrą.
„Matome labai daug šiukšlių aplink. Mums net atrodo, kad mes Lietuvoje mažiau šiukšlių pakampėse turime, bet nežinau, ar taip yra iš tiesų, ar čia tik mūsų požiūris. Labai džiaugiamės Lietuvoje depozitų sistema, nes einant matyti tiesiog išmestus kažkur butelius yra labai keista.“
