Lenkijoje vieni dalykai džiugina, kiti nuvilia
Didžioji dalis žygio tęsiasi vaizdinga Baltijos jūros pakrante, kur ekspedicijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su draugiškais vietiniais gyventojais.
„Nors iš pradžių kalbos barjeras kėlė sunkumų, norėdami paaiškinti savo ekspedicijos tikslą, griebiamės gestų kalbos. Įsidrąsinę visi pasistengsime išmokti šiek tiek lenkų kalbos, kad ateityje susikalbėti ir apie misiją papasakoti būtų lengviau“, – pasakoja žygeiviai.
Vienas iš kelių nustebinusių dalykų – natūraliai augusių miškų gausa. Didžiuma Lenkijoje praeitų pajūrio miškų, anot „Išsaugokime Baltiją“ ekspedicijos dalyvių, – nesodinti žmogaus. Kodėl tai svarbu?
„Natūraliuose miškuose biologinė įvairovė yra maždaug 60 proc. didesnė nei pasodintuose miškuose, juose auga įvairios augalų rūšys ir gyvena įvairūs laukiniai gyvūnai. Jie palaiko ekologinę pusiausvyrą ir teikia svarbiausias ekosistemų paslaugas. Sodinamuosiuose miškuose, kurie paprastai skirti konkretiems tikslams, pavyzdžiui, medienos gamybai, biologinė įvairovė dažnai būna maža. Jų struktūra yra supaprastinta, o buveinių kokybė laukiniams gyvūnams ribota. Be to, jie dažnai sodinami kaip monokultūros, todėl biologinė įvairovė dar labiau sumažėja, o miškui daug sunkiau atsispirti ligoms, gaisrams ir kitoms stichinėms nelaimėms.“
Visgi kitas, ne taip maloniai nustebinęs, dalykas – šiukšlės. Jų pilna ir pakelėse, ir miškuose, ir prie jūros. Jos taip pat paliekamos maišeliuose, pririštuose prie medžių.
„Daug geriau, nei palikti ant žemės, bet kodėl palikti apskritai?“ – retorinį klausimą kelia žygiuojantys pajūriu entuziastai.
Žada mokslines įžvalgas
Ekspedicijos metu per pirmas dvi savaites pavyko sutikti ir daugybę ekologijai neabejingų žmonių: ruoniais ir jų sveikata besirūpinantys biologai, šiukšlių rinkimo akcijas pajūryje organizuojantys savanoriai, miškininkai bei paprasti gyventojai, noriai domėjęsi misija ir jos tikslais viso žygio metu.
Kovo 17 d. buvo svarbi diena ekspedicijos kalendoriuje. Būtent šią dieną įvyko pirmoji „gyvoji laboratorija“. Jos metu ekspedicijos žygeiviai drauge su jūrų biologe Laura Stukonyte trimiesčio (Gdansko, Sopoto ir Gdynios) moksleiviams drauge su vietos mokslininkais pasakojo apie ekspediciją ir Baltijos jūros problemas.
Netrukus bus publikuojamas ir mokslinis straipsnis, kuriame bus išviešintos renginio metu iškeltos ir būtent Lenkijai aktualios Baltijos jūros temas. Lenkijoje ekspedicija eis dar savaitę, po kurios savo misiją tęs Vokietijoje.
Bene populiariausias klausimas – apie žygio dalyvių miegą
Kiekvienos savaitraščio pabaigoje ekspedicijos dalyviai apžvelgs dažniausiu klausimus apie ekspedicijos eigą. Šiuo metu bene dažniausiai kylantis klausimas – kur dalyviai miega.
„Nakvynės vietos yra suderintos iš anksto. Turime du žmones, kurie ieško logistiškai patogaus taško. Tai visus metus trukęs procesas, kurio metu išsiunčiami tūkstančiai laiškų. Prisiglaudžiame ten, kur pasiūlo prie ekspedicijos tikslų norinčios prisidėti organizacijos. Tai – ir mokyklos, gaisrinės, universitetų bendrabučiai ar nevyriausybinėms organizacijoms priklausančios patalpos. Paprastai miegame keliuose dideliuose kambariuose. Kartais prie ekspedicijos nori prisidėti ir svečių namai, kuriuose galime pailsėti ir patogiau“, – pasakoja ekspedicijos dalyviai.
Atėjus šiltesniems orams, dauguma nakvynių numatoma kempinguose ar laukinėje gamtoje. Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ partnerių dėka žygeiviai turi kokybišką įrangą, su kuria gali greitai ir patogiai įsikurti vos radę patogų žemės kampelį.
„Jei norite prisidėti prie ekspedicijos sėkmės – skatiname sekti mus ir skaityti mokslinį turinį apie Baltijos jūros sveikatą. Pristatome ne tik problemas, tačiau ir būdus jas sumažinti, bei mažus žingsnius, kuriuos žengę, galėtume prisidėti prie jūros išsaugojimo ateities kartoms“, – žinutę perduoda Baltijos jūrą apeiti pėsčiomis nusiteikę entuziastai.
Norinčius prisidėti prie ekspedicijos sėkmės organizatoriai kviečia susipažinti su jos misija ir prisidėti prie jos įgyvendinimo https://savebaltic.eu/support/.
Primename, kad iniciatyva „Išsaugokime Baltiją“ startavo kovo 11 dieną Lietuvoje, Smiltynėje, iš čia 13 žmonių pradėjo pėščiomis žygiuoti pajūriu. Per 9 mėnesius, aplankant 8 šalis ir pėsčiomis įveikiant 6000 kilometrų aplink Baltijos jūrą ketinama nešti žinią apie jūros užterštumą, jos problemas ir kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie to, kad Baltijos jūrą būtų išsaugota.
