Pirmasis parkas pagamins iki ketvirtadalio per metus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos
Jūrinio vėjo naudojimas gaminant elektros energiją – vienas svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, nes didinant vietinės elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą iš esmės sumažins šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo. Planuojama, jog apie 2030 m. Baltijos jūroje pradėsiantis veikti apytiksliai 700 megavatų (MW) galios pirmasis jūrinio vėjo parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Pirmąjį projektą vykdys „Ignitis renewables“: „Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis“, – komentuoja Paulius Kalmantas, „Ignitis renewables“ atstovas spaudai.
Lietuvos Vėjo Elektrinių Asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas įžvelgė ir elektrinių naudą energijos eksportui: „Vėjo elektrinės jūroje [kai bus daugiau nei vienas parkas, aut. past.] pagamins 1400MW, tai – beveik pusė dabartinės Lietuvos energijos suvartojamo kiekio. Šio kiekio nereikės pirkti iš aplinkinių valstybių, vertinant ir jau turimus gamybos pajėgunus, ir dar statomus, vis dažniau tapsime eksportuojančia valstybe. Kol kas neiašku, tik kokia bus energijos kaina“.
Jis paaiškino, kuo skiriasi jėgainės, statomos ant žemės ir jūroje. Žemyninės elektrinės yra pigesnės daugeliu prasmių: pamato, infrastruktūros, pigesnis ir aptarnavimas, ir pati statyba. „Jos išdėstomos optimaliais atstumais viena nuo kitos, nereikia derinti sanitarinių zonų ir kitų kompensacijų su žemių savininkais. O vėjo elektrinės veikia laminariniame oro sraute, todėl mažiau galimų gedimų dėl turbulencijos. Labai praktiškas pavyzdys – žemyninės elektrinės pamatas sąmatoje sudaro 3%–6% o jūrinės 24%–30%“, – detalizavo L. Sabaliauskas.
Gamina efektyviau, nei žemyninės jėgainės
Lietuva bus pirmoji šalis iš visų Baltijos valstybių, kuri turės jūrinio vėjo elektrinių parką. Jam numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Teritorijoje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną.
Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – 350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo dabar vykdomų tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų. Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.
„Svarbiausias vėjo jėgainių jūroje pranašumas – didesnis jų naudingumo koeficientas dėl jūroje vyraujančių stipresnių vėjų. Kiekvienas vėjo parko jūroje megavatas pagamina beveik pusantro karto daugiau energijos nei megavatas sausumoje ir apie keturis kartus daugiau nei tokios pačios galios saulės jėgainėse. Dėl to juose energija gaminama tolygiau, tam pačiam energijos kiekiui pagaminti reikalingi mažesni perdavimo tinklo pajėgumai, trumpėja laikotarpiai, kai energijos gaminama mažai ar apskritai negaminama“, – kalbėjo P. Kalmantas.
Nauda – didesnė nei žala gamtai
Lietuvoje pristačius tokį parką, kilo klausimų dėl jo poveikio aplinkai. Tačiau pašnekovai įsitikinę – pasitelkus tinkamas priemones jį galima sumažinti iki minimumo, o nuostolius kompensuoti.
„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus neišvengiamai darome įtaką aplinkai, tačiau siekdami užtikrinti balansą tarp švarios elektros energijos gamybos ir gamtos apsaugos, imsimės visų reikiamų priemonių, kad jūrinio vėjo elektrinių parko poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, o kai poveikio išvengti neįmanoma – įgyvendinsime kompensacines aplinkos būklę gerinančias priemones“, – apie pasitelktas gamtos saugojimo priemones kalbėjo P. Kalmantas.
Jis pridūrė, kad visą jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo laikotarpį bus remiamasi gerosiomis tarptautinėmis praktikomis – konsultuojamasi su aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir kitų šalių specialistais bei ekspertais, kurie atneš savo patirtį ir žinias į projektą Lietuvoje. Siekiama, kad šio projekto poveikio aplinkai vertinimas ir procedūros atitiktų ne tik Lietuvos, bet ir aukščiausius europinius bei tarptautinius reikalavimus.
L. Sabaliauskas pridūrė manantis, kad viskas, kas yra dirbtinai pastatyta, turi poveikį gamtai: „Tačiau šios jėgainės atneša daugiau naudos nei žalos. Žuvys ir jūros gyventojai randa prieglobstį vėjo elektrinių zonose, formuojasi pramoninei žvejybai draudžiamos zonos. Statybos metu, kai vyksta pamatų kalimas, naudojamos oro burbulų „užuolaidos“, kad garsas būtų lokalizuotas ir nedarytų poveikio aplinkinei faunai. Eksploatacijos metu, kadangi pramoninė žvejyba ir laivyba tose teritorijose ribojama, susidaro palankios sąlygos netrukdomai veistis ir faunai, ir florai. Labiausiai jautrūs šikšnosparniai ir paukščiai, bet dėl jų atliekami stebėjimai ir diegiamos aktyvios apsaugos priemonės vėjo elektrinėse“.
