Herojiškas jo poelgis buvo įvertintas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Prisimindamas 2010-ųjų liepos vidurį, Ž. Gasčiauskas pasakojo po paros budėjimo su tuomet trylikamete dukra Greta ir žmona Inga važiavęs prie Žaltyčio ežero.
„Galvojau, aš ant čiužinio pasnausiu, nes buvau parą nemiegojęs, o jos pasimaudys ir pasidegins. Bet išgirdau iš vandens klyksmą. Šokau į tą pusę, pro meldus pamačiau skęstančius du žmones ir tolyn plaukiantį pripučiamą čiužinį“, - prisiminė Ž. Gasčiauskas.
Visų pirma pareigūnas nėrė link arčiau kranto buvusios mergaitės. „Matyt, mokėjo plaukti, tai aš ją stumte išstūmiau į krantą, o paskui plaukiau link merginos“, - pasakojo pridurdamas, jog „šitame reikale labai padėjo žmona“.
Dukrai buvo liepta likti vietoje, o žmona iškart bėgo kartu į pagalbą skęstantiems.
Pasak Ž. Gasčiausko, žmonos buvimas tą akimirką jam buvo labai rimtas pastiprinimas: „Perdavęs jai mergaitę, aš buvau visiškai ramus, nes ji žino, ką daryti, ir yra gaivinusi ne tokius“.
Plaukdamas gelbėti vieno, paskui antro žmogaus pareigūnas kaip reikiant išvargo ir „pririjo vandens“, bet krante puolė skambinti pagalbos telefonu. Nė vienam iš kelių dešimčių paplūdimyje buvusių žmonių nekilo mintis iškviesti gelbėtojus ar medikus.
„Turėjau įsivedęs mūsų budėtojo numerį, tad paskambinau ir paprašiau greičiau kviesti greitąją ir narus gelbėtojus. Kaip sužinojau iš merginos, su jomis dar buvo vienas žmogus - vaikinas, kurio aš nemačiau. Nuplaukęs į tą vietą bandžiau ieškoti, bet kai traukiaus tas dvi merginas, labai susidrumstė vanduo ir nardant visiškai nieko nebebuvo galima matyti“, - prisiminė Ž. Gasčiauskas.
Gelbėtojams pareigūnas parodė vietą, kur galėjo būti jaunuolis. „Jo kūnas buvo rastas 3 ar 3,5 metrų gylyje”, - sunku prisiminti marijampoliečiui.
„Dar ir dabar galvoju, būtų buvę daugiau jėgų, gal viskas kitaip būtų baigęsi. Tačiau nežinojau, kad buvo trečias žmogus, kol į krantą ištraukta mergina nepaklausė: „O kur Artūras?“. Atrodytų, kad ant vienviečio čiužinio nebuvo net kaip trims plaukti. Gal dėl to ir įvyko šita tragedija, plonybių aš nežinau“, - sakė vyras.
Po įvykio vieni žmonės Ž. Gasčiauską vadino didvyriu, kiti kritikavo, kad rizikuodamas savo gyvybe elgėsi neteisingai šeimos atžvilgiu.
O rizikos būta - traukti iš vandens besiblaškančią merginą buvo nelengva.
„Girdėjau šaukiant: „trenk per veidą, kad nesimuistytų“, bet būdamas pareigūnas negalėjau. Jei būtų paskendusi, paskui sakytų, kad policininkas užmušė žmogų“, - sunkiomis mintimis dalijosi Ž. Gasčiauskas.
Po įvykio jam yra tekę visko išgirsti. Ypač skaudu buvo skaityti žuvusiojo artimųjų kaltinimus komentaruose, kad jis neva negelbėjo vaikino.
„Bet, suprantat, aš jo nemačiau. Jeigu būtų kas nors daugiau padėjęs, gal būtų buvęs išgelbėtas ir tas trečias žmogus“, - sakė DELFI pašnekovas.
Dėl to įvykio 2010-ųjų antras liepos penktadienis ypatingas visai Gasčiauskų šeimai. Mistiniais sutapimais taip pat. Vienas jų, kad išgelbėtos merginos ir jos dukterėčios vardai – lygiai tokie pat, kaip Ž. Gasčiausko žmonos bei dukters – Inga ir Greta.
„Be to tądien visai ne prie ežero planavome važiuoti, - pasakojo pareigūnas. - Netoli turime sodą su nameliu prie upės, tačiau būdamas ten kažkodėl būtinai sugalvojau, kad reikia važiuoti prie ežero. Žmona dar paklausė, kam, juk ir upėje galima išsimaudyti, bet aš užsispyriau ir viskas. Sėdom, nuvažiavom, o po kelių minučių viskas prasidėjo“.
„Aš ta mistika netikiu, bet iš tiesų buvo daug keistų sutapimų. Kad ir tai, jog žmona – medikė ir galėjo padėti“, - sakė Ž. Gasčiauskas.
Iš prigimties kuklus žmogus ir tuomet, ir kalbėdamas su DELFI vis kartojo, kad nenori viešumo.
„Gerbiu žurnalistų darbą, bet būčiau norėjęs, kad viskas tyliai ramiai baigtųsi. Svarbu, išgelbėtosios sveikos, gyvos“, - sakė už pasiaukojimą ir drąsą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių iš prezidento rankų gavęs marijampolietis. „Man tai – aukščiausias įvertinimas. Esu labai dėkingas“, - pridūrė.
Herojiškų istorijų žinote ir jūs? Siųskite jas mums. Geriausias istorijas DELFI publikuos viešai. Jų herojams atiteks vertingi prizai, jie bus apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir pagerbti Prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Sąlygos ir trukmė
1. Esė konkursas vyksta nuo lapkričio 18 d. iki gruodžio 9 d.
2. Esė skaičius nėra ribojamas. Tas pats skaitytojas gali atsiųsti kelias esė.
3. Skaitytojai savo esė gali papildyti fotografijomis ar vaizdo medžiaga.
4. Esė kviečiame siųsti el.paštu: pilieciai@delfi.lt, laiške nurodant dalyką „Konkursui Herojai tarp mūsų“. Taip pat reikia nurodyti savo kontaktus (vardą, pavardę, el. paštą, telefoną. Jei norima, kad nebūtų skelbiama pavardė arba skelbiamas tik slapyvardis – reikia nurodyti jį. Šių duomenų mums reikia tam, kad galėtume susisiekti laimėjimo atveju).
5. Dalyvaudamas konkurse skaitytojas sutinka su konkurso tvarka ir sąlygomis.
6. Autorius, pateikiantis nuotrauką ar vaizdo medžiagą konkursui, suteikia DELFI teisę laisvai disponuoti medžiaga savo nuožiūra. Nuotrauka ar video tampa portalo nuosavybe.
