Pernai Europos Komisija paminėjo Lietuvą kaip vieną sėkmingiausių šalių, kovojančių su žuvusiųjų skaičiumi keliuose. 2015-2016 m. Lietuvai pavyko šį skaičių sumažinti daugiausiai tarp ES šalių (22 proc.). Antrą ir trečią vietas dalijosi Latvija (16 proc.) ir Čekija (16 proc.).
Nepaisant to, Lietuvai dar yra kur pasitempti. Kaip nurodo Europos transporto saugumo taryba, pernai pagal mirtingumą kelyje Lietuva buvo dar toli nuo labiausiai išsivysčiusių Vakarų ES valstybių.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai 100 tūkst. gyventojų teko 6,8 žuvusiųjų eismo įvykiuose, sužeistųjų – 133,5. Iš kitos pusės nereikėtų pamiršti, kad per 10 metų padarytas nemažas progresas. 2007 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 22 (100 tūkst. gyventojų), sužeistųjų teko 238,9.
Saugumą keliuose eismo dalyviams nuolat skatina Europos Komisija. Jau minėtoje „Baltojoje knygoje“ numatytas tikslas iki 2020 m. pasiekti, kad aukų eismo įvykiuose sumažėtų perpus, o iki 2050 m. keliuose būtų užtikrinama beveik visiška kelių sauga.
Viena iš priemonių to pasiekti taps ir miestų savivaldybių parengti Darnaus judumo planai, kuriuose dėmesys skiriamas ne tik ekologiškesnėms ir gamtai draugiškesnėms keliavimo alternatyvoms, bet ir saugai keliuose.
Sudarydami Darnaus judumo planus miestai apžvelgė ir užsienio šalių gerąsias praktikas šioje srityje. Pavyzdžiui, Visagino Darnaus judumo plane paminėta kai kurių užsienio valstybių naudojama antialkoholinio variklio užrakto sistema, kuri neleidžia automobiliu naudotis nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims, jau baustiems už neblaivų vairavimą. Tokios sistemos įrengiamos ir viešajame transporte, mokyklų autobusuose. Šiuo metu tokios sistemos jau naudojamos tokiose valstybėse kaip Švedija, Norvegija, Belgija.
Saugus nesijaučia
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė nesijaučiantis visiškai saugus vairuodamas sostinėje. Tačiau, pasak jo, problema yra ne greičio ribojimai, ar infrastruktūra, bet patys vairuotojai.
„Pėsčiuosius ar dviratininkus kol kas sugebu savo dėmesingumu pastebėti. Taip, jie reikalauja didesnio dėmesingumo, bet kol kas tai sugebu. Bet daugiau dėmesingumo trūksta mano kolegoms – vairuotojams. Kiek per paskutinius kelerius metus teko turėti eismo įvykių, tai buvo ne dviratininkų ar pėsčiųjų kaltė, bet į automobilio galą įvažiuodavo užsižiopsoję kiti vairuotojai. Todėl čia jiems reikėtų daugiau dėmesingumo kelyje“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie eismo saugumą keliuose, pašnekovas patarė daugiau dėmesio skirti auklėjimui ir nesitikėti greitų rezultatų. Be to, pasak A. Pakėno, jis pasisako už visuotinį kelių eismo taisyklių mokymą.
„O dabar skatiname vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, bet nereikalaujame iš eismo dalyvių žinoti kelių eismo taisyklių. Esu įsitikinęs, kad kai prasidėjo paspirtukų bumas, daug žmonių į gatvę išvažiavo nežinodami kelių eismo taisyklių, o tai kėlė pavojų ir jiems patiems, ir kitiems eismo dalyviams“, – svarstė ilgus metus vairuojantis specialistas.
Minėdamas saugumą eismo metu A. Pakėnas teigė manantis, kad čia nereikėtų išskirti nė vienos eismo dalyvių grupės: tiek vairuotojai, tiek pėstieji, tiek dviratininkai, turi vienodai atsakingai elgtis keliuose, laikytis taisyklių ir jas žinoti.
Suirzęs vairuotojas – didesnė rizika
Paklaustas, kas sostinėje galėtų būti keičiama, kad eismo dalyviai keliuose jaustųsi ir būtų saugesni, pašnekovas pirmiausiai paminėjo šviesoforus.
„Pradėčiau nuo šviesoforų ciklų, kad jie būtų organizuojami darniau. Kai kur ciklai labai trumpi, o taip didėja kamščiai. Didėjant kamščiams, mažėja žmonių kantrybė, o tada ir vairuotojai tampa mažiau atidūs ir pavojingesni. Manau, kad kovojimas su spūstimis yra ir kova su nelaimėmis keliuose“, – įsitikinęs jis.
Kalbėdamas apie greičio ribojimus, kurie prisidėtų prie eismo saugumo, pašnekovas išliko skeptiškas. Pasak jo, vien ribojimai nieko nekeičia. Daug svarbiau – kontrolė.
„Galime ženklinti greičio ribojimus kiek norime, bet jei niekas nekontroliuos, kas jų paisys, – retoriškai klausė A. Pakėnas. – Pažiūrėkite į žmonių komentarus socialiniuose tinkluose, jie dabar jau piktinasi žmonėmis, kad šie važiuoja per lėtai, net jei važiuoja maksimaliai leistinu greičiu“.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
