Apie tai, kas yra gatvės menas ir su kuo jis „kramtomas“, kalbamės su Kaune įsikūrusios studijos „Gyva Grafika“ menininkais bei projekto „Nuspalvink vasaros miestus“ dalyviais Žygimantu Amelynu ir Tadu Šimkumi.

– Jei reikėtų paprastam žmogui apibūdinti tai, ką darote ir kas yra gatvės menas – ką pasakytumėte?

Gatvės menas – kai išeini į gatvę ir matai muzikantą, grojantį savo įprastoje vietoje, jaunuolius, šokančius lindy hop‘ą, skulptūrą, graffiti užrašą ir be abejo – piešinius ant sienų.

– Kaip prasidėjo jūsų, kaip gatvės menininkų, karjera?

– Tai, ką darome, pavadintume ne karjera, o bendravimo forma. Ši komunikacija prasidėjo nedrąsiais pavieniais pareiškimais ir dabar auga į žiūrovą įtakojančius kūrinius, svarbių minčių, pozityvo dalijimąsi.

Studijos „Gyva Grafika“ darbas „Senelis išminčius“

– Kaip manote, kiek šioje srityje yra talento, o kiek – įdirbio? Ar kiekvienas gali tapti gatvės menininku?

– Neretai didelio formato sienas išbando tapytojai, iliustratoriai, grafikai, t.y, žmonės, kurie turi daug bendro su menais, bet dar nėra išbandę gatvės formato. Tai yra gerai – svarbiausia turėti, ką savito pasakyti. Daug darbo įdedantis žmogus gali pralenkti net didžiausius talentus.

– Kuo gatvės menas skiriasi nuo grafičių, kuriuos esame įpratę matyti ant daugiabučio sienų?

Graffiti yra gatvės meno dedamoji dalis ir net labai svarbi, galinti savyje turėti nepriekaištingos technikos ir maišto. Tai svarbi istorijos dalis. Svarbu rasti laiką ir vietą, pvz.: krepšinio aikštelėse, riedlenčių parkuose „grafičiai“ tiesiog skamba, o tinkamoje vietoje parinktas piešinys gali pagyvinti apleistą pastatą ar sukurti įdomią atmosferą kvartalui.

– Ar iš šio darbo galima pralobti? O gal tenka ieškotis ir papildomų darbų?

– Galima pralobti, jei valiuta yra žmonių palaikymas ir šypsenos. Šiuo metu gyvename tik iš piešinių ant sienų. Šiltuoju sezonu karstomės lauko sienomis, o vėsesniu – darbuojamės su interjerais.

– Iš kur semiatės įkvėpimo savo darbams? Galbūt jums imponuoja garsūs užsienio menininkai? Jei taip, kas jie?

Įkvepia alegorijos, žodžių žaismas, Lietuvių kalbos savitumai, tam tikri ikoniški simboliai, kuriuos daugelis atpažįsta kaip savą ir tai suteikia bendrumo. Ne mažiau įkvepia kolegų, užsienio korifėjų darbai, jų progresas ir atradimai, pakeltos kartelės. Įvardintume ir rekomenduotume peržvelgti tokius klasikus kaip Banksy, Aryz, Etam Crew, Blu, Sam3 ir Osgemeos.

– Kokiu savo darbu didžiuojatės labiausiai?

– Tuo, kuris dar bus.

– Ar gatvės mene susiduriate su plagijavimo problema ar konkurencija?

Konkurencijos kol kas nejaučiame, sritis dar nauja. Su tiesmuku plagijavimu taip pat nesusidūrėme, bet įtakos, intertekstai sutinkami ir, manau, tai natūralu, juk dėsningumai, mados čia taip pat galioja.

– Ar kada nors yra tekę būti „vandalu“ ir puošti nelegalias sienas? Ar tiesa, kad dažniausiai tai daroma naktimis?

Juokaujame, kad jei nori daryti kažką nelegaliai, bet nori išvengti teisėsaugos – užsidėk ryškią liemenę su atšvaitu, įjunk prožektorius ir darbuokis – per 10 metų mūsų naktinio darbo įkarštyje dar nei karto nebuvo pakalbinę pareigūnai.

Tiesa, dirbome legaliai, o naktis mums reikalinga projektavimui ir proporcijų pasižymėjimui. Vandalų batuose pabūti mums tekę menkai, o ir bendrą situaciją Lietuvoje vertintume gerai, mes neturime didelės problemos, o pavieniai atvejai neišvengiami.

– Ar galima tiesiog ateiti ir nupiešti ant pastato tai, ką norite, o gal kažkas diriguoja, ką galima paišyti, o ko – ne? Galbūt yra piešinių, kurie yra griežtai draudžiami?

Galbūt tai viena iš mūsų sėkmės priežasčių, bet niekada idėjos nefiltruojame per „ko norėčiau“ prizmę. Piešinio idėja yra labai atsakingas ir žmogų įtakojantis elementas.

Stengiamės galvoti, kaip kūrinys bus priimtas, išvengiant politikavimo, religijos, bereikalingos melancholijos. Aišku socialinės problematikos atskleidimas, vertybių atvaizdavimas gali būti sveikintinas. Paprastai pateikiame kelias idėjas. Tai padeda tiek mums, tiek žmonėms išrinkti labiausiai pasisekusį variantą.

Žvirblis „Loftuose“

– Kaip manote, ar gatvės menas gali neatpažįstamai pakeisti net ir labiausiai apleistą pastatą, gatvę, o gal net visą miestą? Galbūt žinote pavyzdžių?

Labai geras klausimas ir tuo pačiu tai ir yra atsakymas. Gatvės piešiniai labai dažnai yra naudojami norint probleminiams pastatams suteikti naujos gyvybės. Atsiranda lengvas požiūris, nes tai yra laikina, bet tuo pačiu keičia atmosferą ir yra neįprasta.

Labai įdomi transformacija buvo Ispanijos mieste Astūrijoje, kai apleista bažnyčia pavirto spalvotu riedlenčiu parku. Vienas žymiausių viso miesto išpiešimo pavyzdžių turbūt yra Meksikoje, Pačuka mieste. Visas kvartalas pavirto įspūdinga ryškiaspalve abstrakcija.

Pačuka