Pastaraisiais metais daug kalbama apie atsparumą netikroms naujienoms, propagandai, manipuliacijoms ir sąmokslo teorijoms, kritinio mąstymo ugdymą. Dažniausiai šios kalbos apsiriboja internete ir socialiniuose tinkluose paskelbtų žinučių analize ir retai kada susimąstoma apie tai, kokios idėjos atkeliauja į skaitytojų namus per knygas. Ar knygos vis dar gali keisti gyvenimus, formuoti įsitikinimus, guosti, kiršinti, audrinti vaizduotę?
„Delfi“ atlikta skaitytojų apklausa parodė, kad įžengus į skaitmeninį amžių knygų amžius nesibaigė. Daugiau nei 92 proc. apklaustų moterų ir beveik 78 proc. vyrų nurodė skaitantys knygas. Dažniausiai knygos juos pasiekdavo per knygynus, viešąsias bibliotekas. Nemaža dalis apklaustųjų tvirtino skaitantys jau turimas ir namų bibliotekoje nugulusias knygas.
Tyrimą įkvėpė knygynuose aptiktos Vakarus engiančios ir Rusiją šlovinančios knygos
Žurnalistinį tyrimą „Apgaulingi puslapiai“ taip pat įkvėpė knygos ir jas platinantys knygynai. Internetiniuose knygynuose Lietuvoje vis dar galima įsigyti į lietuvių kalbą išverstų rusų autorių knygų, kuriose atvirai šlovinamas Stalinas, keikiami Vakarai ir skleidžiama dvasingosios Rusijos – išminties krašto – idėja. Tokia literatūra prekiaujama leidyklai „Baltosios gulbės“ priklausančiame to paties pavadino internetiniame knygyne. Dar tris internetinius knygynus – stalin.lt, bib.lt ir knygynelis.lt – valdo žinomas Lietuvos paraščių veikėjas Laurynas Ragelskis.
Šiuose knygynuose platinami leidiniai pristatomi, kaip „knygos, kurių bijo Valstybės Saugumo Departamentas (VSD)“. Be to, tituliniuose puslapiuose piktinamasi, kad „Nuo 2015 metų VSD (o tiksliau, Landsbergių Saugumo Departamento) pastangomis bibliotekos ir knygynai iš savo lentynų pašalino visas lietuviškai išleistas Nikolajaus Starikovo knygas. Nuo 2022 metų – Vladimiro Megre, Vladimiro Sinelnikovo, Sergejaus Lazarevo ir kitų autorių knygas.“
Kaip pastebi viena iš tyrimo autorių, „Delfi“ žurnalistė ir faktų tikrintoja Aistė Meidutė, iš tiesų, visų šių autorių knygų, išverstų į lietuvių kalbą, prieš kelis metus buvo galima nesunkiai įsigyti populiariausiuose šalies internetiniuose knygynuose, pavyzdžiui, knygos.lt, patogupirkti.lt ar knyguklubas.lt. Vėliau, apie 2022 m., knygos dingo iš masinės prekybos vietų, tačiau dalį jų vis dar galima rasti viešosiose bibliotekose visoje šalyje.
Daugumos išvardintų autorių knygas galima priskirti ezoterikos, parapsichologijos, misticizmo ar Naujojo amžiaus (angl. „New Age“) filosofijos kategorijai. Kaip parodė „Delfi“ apklausa, panašaus žanro literatūra domina nemažą dalį skaitytojų. Iš apklausoje dalyvavusių žmonių, apie 48 proc. atsakė, kad jiems įdomios savipagalbos, motyvacinės ar Naujojo amžiaus filosofijos knygos. Daugiausia – beveik 57 proc. – jomis domėjosi moterys. Į tokias knygas dažniau atkreipti dėmesį buvo linkę jaunesni – 18 – 25 metų amžiaus – skaitytojai (beveik 72 proc.), mažiau – 46 – 55 metų.
Dauguma apklaustųjų (daugiau nei 83 proc.) sutiko, kad literatūra gali būti pasitelkiama ir priešiškų valstybių propagandai skleisti.
Jaunesni skaitytojai taip pat buvo linkę knygai priskirti daugiau galių. Daugiau nei pusė 18 – 35 metų amžiaus apklausos dalyvių atsakė, kad viena knyga galėtų pakeisti jų mąstymą ir pasaulėžiūrą. Ši tendencija rodo, kad ypač jaunesni žmonės gali lengviau pasiduoti knygose išsakomoms idėjoms, be to, yra linkę dažniau eksperimentuoti su skirtingais žanrais, ieškodami išminties naujojo amžiaus filosofijoje ar praktinių patarimų – motyvacinėje ar saviugdos literatūroje.
Pažvelgti į Rusijoje užgimusį judėjimą atidžiau paskatino skaudus įvykis
Kad knygos gali daryti didelę įtaką įrodo ir praeitų metų vasaros pabaigoje nutikusi istorija, kuri, pasak „Delfi“ žurnalisto Nerijaus Povilaičio, ir inspiravo šį tyrimą.
„Analizuoti tas idėjas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo ekologinės, labai progresyvios, labai šiuolaikiškos, tačiau po jomis yra labai subtiliai pakišamas rusiškasis naratyvas, rusiškasis dvasingumas, paskatino keli įvykiai. Vienas iš tų įvykių – pastaruoju metu gana plačiai nuskambėjęs atvejis, kada vienas lietuvis pagrobė savo kūdikį ir su juo pabėgo į Rusiją,“ – užsimena N. Povilaitis.
Rugpjūčio mėnesį 37 metų biochemikas, aplinkos inžinierius, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras Algirdas Švanys pripučiama valtimi Skirvytės upe į Rusiją nuplukdė savo kelių mėnesių kūdikį, atskirdamas jį nuo motinos. Rugsėjo 5 d. motinai nuvykus į Kaliningradą pavyko kūdikį atsiimti, o jo tėvas liko Rusijoje ir į Lietuvą negrįžo.
Šių metų kovo 14 d. teismo sprendimu A. Švaniui apribota tėvo valdžia ir priteistas vaiko išlaikymas. Dar anksčiau, praeitų metų lapkritį, iš A. Švanio atimta Lietuvos pilietybė, nes be jos vyras buvo ir Rusijos pilietis, o Lietuvoje, pagal Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė negalima.
Su kelių mėnesių kūdikiu į Rusiją vyras patraukė susižavėjęs vadinamu anastasijiečių judėjimu, kurį įkvėpė Rusijos verslininko ir rašytojo Vladimiro Megrė knygos iš serijos „Skambantys Rusijos kedrai“. 10 tomų knygose pasakojama apie iš Sibiro taigos kilusią mitinę senosios vedrusų rasės atstovę Anastasiją, kuri skelbia savo mokymą apie tai, kaip reikėtų gyventi darnoje su savimi ir aplinka, toliau nuo pražūtingo vakarietiško individualizmo.
Rusijos kolektyviniai sodai – rojaus žemėje modelis
V. Megrė įkurto judėjimo pamatas – giminės sodybos konceptas, kuriuo skelbiama, kad sąmoningai norintys gyventi žmonės turėtų įsigyti 1 ha žemės, jame įkurti sodybą, užsiauginti sau maisto ir puoselėti Meilės erdvę – darnią sąjungą tarp vyro ir moters. Pirmoji „Anastasijos“ knyga Rusijoje buvo išleista 1996 m. ir iš karto pritraukė sekėjų, susižavėjusių gamtos idėjomis, būrį. Vėliau knygos ir jomis skelbiamos idėjos paplito po visą pasaulį, skirtingose šalyse ėmė kurti giminės sodybos.
Iš pažiūros nekaltame judėjime, kurio nariai praktikuoja ekologinę žemdirbystę, pasisako prieš smurtą ir siekia harmonijos, užkoduotos ir nacionalistinės idėjos, sąmokslo teorijos bei alternatyvi pasaulio istorija, neatitinkanti istorinių faktų. V. Megrė savo knygose apibrėžia, kaip turėtų atrodyti žmogaus ir šeimos gyvenimas, kad jis galėtų save laikyti „nubudusiu“, idealios visuomenės modeliu laikydamas Rusijos kolektyvinius sodus. Be to, sufleruojamas ir santykis su šiuolaikine medicina, kuri, pasak autoriaus, veikiau kuria ligas, nei jas gydo, todėl reikėtų atsigręžti į holistinę mediciną, gydytis žolelėmis ir grūdintis.
Rusija knygose pateikiama kaip dvasingumo ir išminties kraštas, iš kurio kilo ir vedos. Tik vėliau ši šalis, pasak V. Megrė, nugrimzdo į tamsą, po vedų amžiaus atėjus okultizmo amžiui. Giminės sodybų konceptas šią tamsą turėtų patraukti ir sugrąžinti rusus į šviesų, tyrą ir klestintį gyvenimą. Idealizuotos Rusijos motyvas kartojasi visose „Skambančių Rusijos kedrų“ serijos knygose. Galbūt todėl šiomis taip susidomėjo Lietuvoje už antivalstybinę veiklą jau nuteisti ar šiuo metu teisiami asmenys.
Pats V. Megrė asmuo taip pat susijęs su Rusijos politiniu pasauliu. Įkūręs Rusijoje veikusią „Gimtąją partiją“ (rus. „Родная партия“) jis siekė rasti politinės valios paskatinti gimtųjų sodybų plėtrą ir tokį gyvenimo modelį siūlė kaip nacionalinę idėją Rusijai.
Dėl vidinių ginčų ši partija galiausiai iširo, tačiau iškalbingas faktas, kad praeitų metų kadencijoje ji rinkimuose rėmė šiemet ir neskaidriuose rinkimuose dar vienai 6 metų kadencijai perrinktą diktatorių Vladimirą Putiną.
Tyrime „Apgaulingi puslapiai“ žurnalistai Aistė Meidutė ir Nerijus Povilaitis nusprendė giliau pažvelgti į rusiškąjį misticizmą, naujojo amžius judėjimus, per knygas platinamą dvasingosios Rusijos naratyvą ir tikrąjį anastasijiečių gyvenimo būdą.
