Vietinės pramonės nauda
Nors, kaip teigia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, aludarių pardavimo pajamos nesudaro žymios šalies bendrojo vidaus produkto dalies, šios pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra didžiulis.
Alus iš kitų alkoholinių gėrimų išsiskiria tuo, kad visos žaliavos reikalingos pagaminti šiam produktui – vietinės ir auginamos Lietuvos žemės ūkio pramonėje. Pagrindinė žaliava – salyklas. Tai – Lietuvoje užauginti salykliniai miežiai, o kasmet aludariai jų sunaudoja per 50 tūkstančių tonų.
„Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos aludariai sunaudojo apie 420 tūkst. tonų salyklo, gauto iš daugiau nei pusės milijono tonų salyklinių miežių, kuriems užauginti prireiktų maždaug 100 tūkst. hektarų pasėlių“, – sako S. Galadauskas.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad aludarystė yra ir regioninė pramonė, mat Lietuvoje veikia per septyniasdešimt po visą Lietuvą pasiskirsčiusių alaus daryklų, kuriose dirba apie 3 tūkst. darbuotojų.
„O tarptautinių auditorių duomenimis, aludarystė Lietuvoje sukuria dar apie 14 tūkst. darbo vietų netiesiogiai – per žaliavų tiekimą, logistiką, pavyzdžiui, didieji aludariai samdo transporto kompanijas savo produktų distribucijai, per prekybą, rinkodarą ir kitas paslaugas“, – alaus sektoriaus svarbą pabrėžia S. Galadauskas.
Darbuotojų gerovė
Ši pramonė pasižymi ir itin puikiomis sąlygomis darbuotojams. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas sako, kad darbo vietos aludarių bendrovėse yra itin paklausios.
„Negaliu kalbėti už visus aludarius, tačiau jei kalbant apie didžiuosius, priklausančius mūsų asociacijai, vidutinis jų siūlomas atlyginimas yra 2,3 tūkst. eurų, neįskaičiuojant vadovų atlyginimų. Turėkime galvoje, kad vidutinis Lietuvos atlyginimas yra 1,381 tūkst. eurų. Tai – solidūs skaičiai“, – pabrėžia S. Galadauskas.
Lietuvos aludarių gildijai priklausančios alaus daryklos turi ir kolektyvines sutartis, pasižyminčias begale papildomų naudų savo darbuotojams.
„Kai kurie aludariai apmoka net masažus darbuotojams, nekalbu apie įvairias išmokas šeimos švenčių progomis. Nemažai aludarių turi ir kolektyvines sutartis, kuriose didelis sąrašas naudų. Mano nuomone, darbuotojai tikrai nori įsidarbinti alaus sektoriuje“, – svarsto S. Galadauskas.
Socialinės iniciatyvos
S. Galadauskas atvirauja, kad šiandien situacija šalyje riboja socialinių projektų plėtrą, mat Lietuvoje uždrausta alkoholinių gėrimų reklama, kuri užkerta kelią ir praeityje vykdytų sėkmingų socialinių projektų, žyminčių pramonės rūpestį visuomene, tęstinumą.
„Po 2016-ųjų rinkimų naujoji valdžia uždraudė bet kokią alaus reklamą, o balsuojant už reklamos draudimą, aludariai buvo aršiai kritikuojami ir už socialinę reklamą, nes ant visų socialinių reklamų buvo Gildijos logotipas, tad aludariai nusprendė tam tikram laiku susilaikyti nuo socialinės reklamos.
Aludarių gildija visada pasisakė už saikingą ir atsakingą alaus vartojimą bei niekada neorganizavo jokių renginių ar festivalių, kuriuose galėtų būti nesaikingai vartojamas alus. Jau prieš 17 metų Gildija atsisakė remti alaus festivalį „Trys dienos, trys naktys“, vykdavusį Vingio parke, būtent dėl to, kad ten nepavykdavo išvengti nesaikingo vartojimo ir tas festivalis nustojo gyvavęs“, – pasakoja Gildijos prezidentas.
O apie šios asociacijos sėkmingų ir efektyvių socialinių reklamų istoriją byloja ir pelnyti apdovanojimai. 2010 metais Lietuvos Verslo Konfederacija Lietuvos aludarių gildijai skyrė apdovanojimą „Socialiai atsakingas verslas 2010“ už socialinės reklamos kampaniją „Už jaunimo saviraišką be alkoholio 18+“.
Ši kampanija pritraukė ir tokius jaunimo autoritetus, kaip tenisininkas Ričardas Berankis, krepšininkas Martynas Gecevičius, DJ Mamania – Artūras Matkevičius.
Po to vyko kampanija „Kurkime darbo vietas Lietuvoje“. Vėliau – „Prieš alkoholį nepilnamečiams“ su Jonu Valančiūnu, „Nevairuok išgėręs“ su ironišku „Girto vairuotojo kapu“, socialinė akcija sostinėje „Pramogauk saugiai“ su Vilniaus 3-iuoju policijos komisariatu ir kitos įvairios akcijos.
„Lietuvos verslo konfederacija kasmet rengia „Socialinio atsakomybės verslo“ apdovanojimus, o šalies aludarius vienijanti Lietuvos aludarių gildija tokį įvertinimą gavo dar 2010 metais, kai socialinės atsakomybės projektai dar nebuvo įgyvendinami taip plačiai, kaip dabar, ir socialiai atsakingos veiklos standartai buvo mažiau įsišakniję visuomenėje.
Atsimenu ne vieną Lietuvos aludarių iniciatyvą, skirtą atsakingam alaus vartojimui. Bendrovės nuosekliai pasisakė už saikingą vartojimą ir prisidėjo prie visuomenės švietimo šiais klausimais. Norėtųsi, kad tokių iniciatyvų šalyje vyktų daugiau“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Kiti socialinės atsakomybės klausimai
Jau daugelį metų Gildija finansuoja ir sporto bei kultūrinę veiklas, prisideda prie įvairių labdarų. Tam per dešimtį metų buvo skirta daugiau kaip 18 milijonų eurų.
„Mes norime, kad Lietuvos sportas ir kultūra klestėtų, nes tai – mūsų šalis. Visi esame piliečiai, kurie nori dalyvauti tiek visuomeniniame, tiek kultūriniame, tiek sporto gyvenime“, – sako Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.
O skatindami anksčiau minėtą atsakingą vartojimą, Lietuvos aludariai pasiekė ir užsibrėžtų tikslų – vartojimo kultūra auga, ypač tai pastebima tarp jaunosios kartos atstovų. Tą demonstruoja išaugęs nealkoholinio alaus vartojimas. O sąmoningėjanti visuomenė dabar diktuoja kitus socialinės atsakomybės prioritetus.
„Kai mes pasiekėme 5 proc. nealkoholinio alaus vartojimo augimą, atrodė, kad tai yra labai nedidelis skaičius. Tačiau tai – apie 10 mln. litrų nealkoholinio alaus. Kai matome sąmoningumą, atsiranda kiti socialinės atsakomybės prioritetai – žalioji ekonomika. Čia dirbame itin daug“, – pasakoja S. Galadauskas.
Pavyzdžiui, Gildijos nariai 5 milijonais eurų finansavo Lietuvos užstato gėrimų pakuotės sistemos sukūrimą ir didžiąja dalimi finansuoja jos išlaikymą.