Nuo Singapūro iki Buenos Airių – kovo 26 dieną, 20:30 min. šviesos geso ne tik gyventojų namuose, bet ir lankomiausiose pasaulio vietose. Valandai laiko į tamsą paniro Paryžiaus Eifelio bokštas, Triumfo arka ir Luvro muziejus, Romos Koliziejus, Sidnėjaus operos teatras ir daugybė kitų garsiausių pasaulio pastatų.

Šių metų Žemės valandos šūkis „Sukurkime savo ateitį“ ragina kitomis akimis pažvelgti į pasaulį, kurti gražesnį rytojų sau ir ateities kartoms. Žengti nedidelius, tačiau labai reikšmingus žingsnius – rūpintis gyvūnų gerove, mažinti maisto švaistymą, naudoti žaliąją energiją.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė įsitikinusi – bendromis jėgomis galime nuveikti kur kas daugiau, todėl prisidėti prie prekybos tinklo kuriamų iniciatyvų ragina ir pirkėjus.

„Prieš 30 metų atvėrę pirmosios parduotuvės Lietuvoje duris, žengėme didelį žingsnį į visai kitokį, daugumai lietuvių tuomet dar nepažintą pasaulį. Visus tuos metus augome ir keitėmės kartu su mūsų pirkėjais. Džiugu matyti, kad kurdami kokybiškesnį gyvenimą sau, vis dažniau susimąstome ir apie mus supantį pasaulį. Po truputi keisdami požiūrį ir įpročius, be didelių pastangų kiekvienas galime prisidėti prie esminių permainų ir gražesnio rytojaus“, – sako V. Budrienė.

Pirkdami atsakingai, rūpinamės gyvūnų gerove

Dėmesys gyvūnų gerovei dar prieš kelerius metus paskatino į prekybos tinklo asortimentą įtraukti vištieną be antibiotikų. Siekiant užauginti vištieną be antibiotikų, sudaromos tinkamos paukščių augimo sąlygos, jie lesinami kokybišku pašaru. Tai padeda paukščiams išlikti sveikiems per visą augimo laikotarpį ir todėl jie negauna antibiotikų. Šios priežastys lemia aukštą be antibiotikų užaugintų vištų mėsos kokybę. Sprendimą kulinarijos gaminiuose naudoti vištieną be antibiotikų, ant kraiko laikomų vištų kiaušinius, ir nutraukti prekybą gyva žuvimi teigiamai įvertino ir pirkėjai – tendencijos rodo, kad tvaresnių, gyvūnų gerovę užtikrinančių produktų parduotuvių lentynose lietuviai dairosi vis dažniau.

3 būdai, padėsiantys mažinti maisto švaistymą

Prekybos tinklas jau prieš 15 metų žengė ryžtingą žingsnį ir tapo įkvepiančiu pavyzdžiu, kaip mažinti maisto švaistymą ir tuo pačiu padėti stokojantiems Lietuvos žmonėms. Nespėti parduoti dar gero galiojimo produktai kiekvieną dieną surenkami iš skirtingų parduotuvių ir perduodami „Maisto bankui“, kuris šiuos produktus paskirsto sunkiau besiverčiantiems gyventojams.

Prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo galime kiekvienas. Laiku nesuvalgyti vaisiai ir daržovės, šaldytuve pernelyg ilgai užsigulėjęs varškės pakelis ar po spintelių revizijos į šiukšlių dėžę iškeliavusios kruopos – anaiptol ne retenybė. Skaičiuojama, kad kiekvienas lietuvis per metus išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Maistą neretai švaistome visai to nepastebėdami, pavyzdžiui, daržoves ir vaisius lupame, nors kartais pakaktų juos gerai nuplauti. Jei žievelių užsiliko, jas taip pat galima sumaniai panaudoti – sudžiovinti ir pasigaminti aromatingas arbatas, daržovių traškučius. Iš pernokusių vaisių, kurie neretai keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę, verta pasigaminti vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis praturtintus kokteilius, panaudoti juos įvairiems kepiniams – blynams, pyragams, keksiukams. Dalį vaisių bei daržovių, kurių nebespėjate suvartoti, tiesiog supjaustykite gabaliukais ir užsišaldykite.

Ne visuomet susimąstome ir apie tai, kad stengdamiesi sutaupyti, sulaukiame priešingo rezultato. Parduotuvėje čiumpame didesnį pieno pakelį, nes jo kaina – patrauklesnė. Tik jeigu litro pieno jums per daug, galbūt geriau rinktis mažesnę pakuotę? Ir pinigų išleisite mažiau, ir veltui švaistyti maisto nereikės.

Atsakingai elgtis su maistu ir mažinti išmetamo maisto kiekį nėra sudėtinga, tereikia įdėti šiek tiek pastangų – sumaniai planuoti savo pirkinius ir drąsiau eksperimentuoti virtuvėje.

1. Susidarę kelių dienų ar savaitės meniu, racionaliau apsipirksite ir sumažinsite maisto švaistymą, nes įsigyti produktai bus panaudoti iš anksto suplanuotiems patiekalams ruošti. Sudarinėdami meniu peržiūrėkite šaldytuve ir spintelėse dar užsilikusius produktus ir nepirkite daugiau, nei jų reikia.

2. Į pirkinių krepšelį įsimesti tai, ko pirkti visai neplanavote, skatina ne tik patrauklios akcijos, bet ir gurgiantis pilvas. Tad keliaudami apsipirkti nepamirškite pirkinių sąrašo ir eikite pavalgę – taip atsispirti pagundai prisipirkti to, ko neplanavote, bus kur kas paprasčiau. Tyrimai rodo, kad apsiperkantys be sąrašo labiau linkę pirkti impulsyviai, o planuojantys pirkinius nusiperka 15 proc. mažiau produktų.

3. Kas kurį laiką surenkite sau „laisvo meniu“ dienas – gaminkite patiekalus tik iš tų produktų, kurie užsigulėjo namuose ir laiku nesuvartoti turės keliauti į šiukšlių dėžę. Nustebsite, kiek daug įdomių patiekalų gali gimti spontaniškai, pasitelkus tik šiek tiek kūrybiškumo.