Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atleis 1500 darbuotojų 2023-iaisiais metais, mažins dividendus, pranešė „Reuters“ ketvirtadienį. Iš viso kompanijoje dirba apie 20 tūkst. darbuotojų, nemaža jų dalis Lietuvoje – daugiau nei 2 tūkstančiai.
Tačiau Lietuvoje darbuotojų skaičius ne mažės, o didės, patikina „Telia Lietuva“ vadovas D. Strömbergas interviu LOGIN.LT. Jis taip pat yra ir „Telia Company“ viceprezidentas, atsakingas už „Telia“ veiklą Estijoje ir Danijoje. Bendrovė ketvirtadienį paskelbė veiklos rezultatus – pajamos buvo rekordinės, tačiau pelnas kiek sumažėjo.
Puspenktų metų sostinėje dirbantis vadovas patikina, kad dabar jo širdis – Vilniuje ir jis nenorėtų daryti nieko kita. Jis patikina, kad visos Švedijos nuomonė apie Lietuvą pasikeitė, kai nedidelė valstybė nepabūgusi mūru stojo už Ukrainą.
Klientams D. Strömbergas žada naujovių šiemet – nuo geresnio namų ryšio iki televizijos, kuri veiktų bet kuriame tinkle ar įrenginyje, o verslo segmente tikimasi plėsti IT paslaugas smulkiam ir vidutiniam verslui.
– Kaip sekasi įmonei?
– Sekasi gerai, ypač atsižvelgiant visus dalykus, kurie aplink mus: infliacija, elektros kainos, o taip pat ir viską, kas susiję su karu Ukrainoje. Esu daugiau nei laimingas. Mes buvome atsparūs, ir paskutinis ketvirtis bei visi metai buvo labai stiprūs, esame geros formos šiems metams.
– Kas lėmė, kad pelnas pernai buvo nežymiai sumažėjęs?
– Ar investicijos tęsis ir šiemet?
– Didžiąją dalį investicijų mes jau atlikome. Jei vertintume pakeitimus tinkle, didžioji dalis jau yra padaryti. Dar liko darbų šiemet pirmą ketvirtį, tačiau 2023 m. matysime gerokai mažesnes investicijas į tinklą. Nes daugiau ar mažiau esame pasiruošę, mes atnaujinome 1700 bazinių stočių.
– Jei baigiate 5G tinklą, kokie kiti darbai jūsų darbotvarkėje?
– Planuojame, kad visiškai paruoštas 5G tinklas bus liepos 1 dieną. Kitas dalykas, ties kuriuo dirbame – saulės elektrinės, kurios bus įrengtos 50-yje bazinių stočių. Taip pat statome naują duomenų centrą čia, šalia Vilniaus. Čia taip pat turėsime didelę saulės elektrinę.
Ieškome ir kitų sprendimų, kaip galime būti dar efektyvesni naudojant elektros energiją ir būti mažiau priklausomi nuo staigių kainų pokyčių, kuriuos matėme.
Antras dalykas, ką matau – tai 5G diegimas įmonių pusėje. Yra tiek daug galimų pritaikymo būdų versle, iš tiesų daugiau nei vartotojų rinkoje, tad pradedame dirbti su B2B (verslas-verslui) klientais.
Tuomet, mes esame didžiausi Lietuvoje IT paslaugų srityje. Aš matyčiau debesijos sprendimų IT verslui augimą. Jau ir dabar augame dviženkliais skaičiais, tačiau matome dar didesnį augimą. Matome tolesnį mobiliojo ryšio ir plačiajuosčio ryšio augimą. Didelės spartos ryšio, taip pat mūsų duomenų centrų, debesijos sprendimų paklausa tarp verslo vartotojų atrodo neribota.
– Iš ko susideda jūsų IT verslas?
– Galima apibūdinti, kad mes perimame IT dalį iš klientų ir ją vykdome arba debesijos sprendimuose, ar savo duomenų centre, arba tam tikroje kombinacijoje. Taip pat turime paslaugas, teikiamas vietoje – jas teikiame kelioms kompanijoms, tad esame tie, kurie padeda apsaugoti nešiojamuosius kompiuterius ir pan. Šiame pažeidžiamame pasaulyje, kuriame tiek daug kibernetinių atakų, mes matome saugių IT paslaugų poreikį. Tad mes padedame vyriausybinėms organizacijoms, padedame įmonėms. Ir ši sritis auga vis labiau.
– Kodėl įmonės renkasi jus, o ne „Amazon“, „Microsoft“ ar „Google“?
– Kalbant apie 5G, koks yra tolesnis etapas plėtojant ir diegiant šias technologijas, ir kokį poveikį tai turės verslui apskritai?
– Ką dabar turime, galėtume pavadinti pirmąja 5G karta. Kita karta bus tai, ką vadinsime savarankiškuoju (angl. standalone) 5G tinklu, jis ateis į Europą. Kartu su juo galėsime pasiūlyti mažesnę delsą. Pvz., galėsite valdyti ekskavatorių nuotoliniu būdu. Bus vis daugiau pritaikymo būdų verslui, ir čia matytume kitą žingsnį.
5G vartotojai dabar gauna didesnį atsisiuntimo greitį. Galime palyginti, kad jei 4G būtų nedidelis keliukas, tai 5G yra greitkelis, ir čia nebepatiriame didelių grūsčių. Vartotojams užtikrinamas geresnis pralaidumas.
Apibendrinant, manau kad kitas žingsnis bus nukreiptas į verslo vartotojus, ir tai bus individualiai pritaikyti sprendimai, pvz., logistikos įmonėms, gamybos įmonėms ar ekonominėms zonoms. Šio tinklo pagrindu gali veikti save vairuojantys sunkvežimiai ir pan.
– Ar „Telia“ planuoja keisti kainodarą ar jos modelį? Gal atsiras planų, susietų su interneto greičiu, ar ryšio kokybe?
– Mes kol kas to neturime. Yra kainos skirtumas tarp 4G ir 5G planų, tačiau mes neturime skirtumų pagal greitį ir to neplanuojame. Lietuvoje turime gerą dalyką – labai didelius greičius tinkle. Jei palyginsime su Ispanija ar Vokietija, mūsų interneto greitis yra tiesiog labai geras. Ir kodėl mes turėtume tai riboti.
– Tačiau jei 4G ir taip gerai veikia, kodėl turėtume daugiau mokėti už 5G?
Su 5G gausite geresnį tinklą, didesnį pralaidumą, galėsite greičiau atsisiųsti vaizdo įrašus, jei keliaujate. Žvelgiant iš industrijos perspektyvos, mes į tai atlikome didžiulę investiciją, ir tam tikra prasme tai turi taipogi atsipirkti.
– Ar Lietuva kaip valstybė turi pakankamai tarptautinių interneto jungčių? Ar jų mums pakaks poreikiams vis augant?
– Taip, turime. Galėčiau kalbėti tik apie tai, ką turime „Telia“ – mes esam įrengę perteklines jungtis, kurių pakaks dar daugeliui metų. Kaip žinote, turime ir didmeninį interneto verslą, iš Lietuvos mes turime labai daug skirtingų jungčių, tik dėl saugumo nepasakysiu kur. Tad galime balansuoti tinklą.
Tai daugiau nei svarbus klausimas. Kai prasidėjo COVID-19 pandemija, mes pamatėme, kad mūsų tarptautinio tinklo naudojimas pašoko 40 procentų. Bet mes sugebėjome su išaugusiais srautais susitvarkyti. Ir viena iš priežasčių – turime skirtingas jungtis, dirbame su skirtingais operatoriais, ir patys esame operatorius. Galime perleisti srautus per Vokietiją, Švediją ar Rygą ir pan. Žvelgiant iš „Telia“ perspektyvos, mes esame gerai apsisaugoję.
– Tad 8K raiškos transliacijų iš „Netflix“ artimiausiu metu nesitikite?
– Dideli žaidėjai kaip „Netflix“, „Amazon“ naudojasi mūsų tinklu tam tikra prasme nemokamai, toks jų verslo modelis – jie gali platinti savo turinį, o tai taip pat augina paklausą. Esate teisus, žvelgiant į tinklus, vaizdo turinys vis dar yra pagrindinis augimo variklis. Jei HBO paleido naują serialą, aš tai galiu pamatyti tinkle tiesiogiai – tai turi tiesioginę įtaką tinklo apkrovai.
ES reguliavime numatytas tinklo neutralumas, ir telekomunikacijų bendrovėms nėra leidžiama papildomai apmokestinti, pvz., turinio platintojų, kaip yra JAV. Ir aš manau, kad tai yra teisinga, nes kiekvienam suteikia lygias galimybes. Nenorėčiau būti kažkuo, kuris reguliuotų, kas ir ką galėtų žiūrėti. Visus turime traktuoti vienodai. Žinoma, iš kitos pusės tai apsunkino iniciatyvą išjungti Rusijos kanalus Lietuvoje, kadangi mes be Vyriausybės leidimo to padaryti negalime. Patys negalime imtis cenzūros, tačiau šiuo atveju bendradarbiavimas su Vyriausybe buvo puikus ir pavyko tą padaryti per vieną dieną.
– Kokių naujų produktų ar paslaugų planuojate? Galbūt namų vartotojai galės tikėtis 10 gigabitų šviesolaidžio interneto ar kokių kitų naujovių?
– Paklausa didesniam interneto pralaidumui, atrodo, neturi ribų. Mes jau paleidome 2 gigabitų internetą, ir panašu, kad tam yra paklausa ir ji auga. Žinoma, tai reikalinga ne kiekvienam. Šiemet neturiu planų dar didesniam augimui.
Yra du dalykai, į kuriuos žvelgiame. Žaidimų paklausa auga tarp naujų vartotojų ir jiems reikia patikimo ryšio ir mažos delsos, tai vienas dalykas, kur mes galime augti.
Paleisime kelis naujus dalykus, susijusius su bevieliu internetu „Wi-Fi“ namuose. „Wi-Fi“ bus galima naudoti skambučiams.
Su 5G turime galimybę teikti paslaugą, vadinamą fiksuota belaide prieiga. Tai reikštų 5G naudojimą ten, kur nėra šviesolaidžio ryšio. Jau dabar galima užsisakyti 5G maršrutizatorių, tačiau šį ketvirtį paslaugą plėsime. Galite pridėti anteną viduje ar lauke, ir tai leis turėti daugmaž tokį patį greitį, kaip ir su šviesolaidžiu.
Vis labiau žengiame į paslaugas verslui. Manau, kad kitas žingsnis bus kibernetinio saugumo sprendimai mažam ir vidutiniam verslui, ties tuo dirbame.
Žinoma, bus įdomu sekti, ką naujo išleis „Samsung“ ar „Apple“.
Taip pat paleisime televiziją, kurią bus galima žiūrėti nepriklausomai nuo to, kuriame esate tinkle. Jei anksčiau ribojome tai tik mūsų tinkle, mūsų išmaniojoje televizijoje, ateityje bus galima žiūrėti nepriklausomai nuo interneto tiekėjo. Bus galima žiūrėti telefonu, kelionėje.
Vis daugiau vartotojų renkasi transliacijas internete, kaip „Netflix“ ar HBO. Nors mes patys esame labai stiprūs tradicinėje televizijoje, vis stipriau judėsime link mūsų turinio transliavimo. Mes jau esame paleidę šiek tiek vietinio turinio, tai pasiteisina. Mes vis labiau dominės vietinio turinio kūrimu transliacijoms internetu, planuojame labai įdomių premjerų.
Gana įdomu, kad Lietuvoje poreikis vietiniam turiniui yra gerokai didesnis, nei, pvz., Švedijoje. Galbūt tai yra priežastis, kodėl „Netflix“ čia neprigijo tokia apimtimi, kaip kitose valstybėse.
– Viskas atrodo sekasi gerai, tačiau ar yra kokių iššūkių jūsų verslo modeliui? Kaip matytumėte ateitį?
– Pirmiausia, gerai, kad turime 5G tinklą Lietuvoje. Buvome vieni pirmųjų su 3G, 4G, o geopolitinė situacija nulėmė, kad pirmieji turime 5G. Manau, Lietuvoje apskritai labai svarbu turėti pažangiausias technologines platformas, jei norime į šalį pritraukti įmones, plėtotis. Jei nuvyktumėte į kokią Prancūziją ar bet kur, galima pasakyti, mes esame šiek tiek išlepinti, nes čia ryšys veikia labai gerai. COVID-19 situacija ir karas Ukrainoje pademonstravo, kad turime turėti tvirtą ir kokybišką tinklą. Be jo visuomenė tiesiog neveiktų.
Ką matyčiau ateityje – šiek tiek daugiau įtampos dėl saugumo, pažeidžiamumų ir kiek mes galėsime investuoti ta pačia apimtimi, kad išliktume stiprūs.
– Vakarų technologijų kompanijos praneša apie atleidimus – ar ekonominė aplinka veikia jūsų verslą, ar ieškote būdų optimizuoti veiklą, mažinti išlaidas?
– Mes jų visada ieškome. Lietuvos išskirtinumas – čia turime ir verslą, ir „Telia“ kompanijos bendrųjų paslaugų centrą, kuris augo labai sparčiai nuo 200 darbuotojų iki 1000. Galiu pasakyti, kad Lietuva yra vienintelė rinka iš visų, kuriose veikia „Telia“, kurioje darbuotojų skaičius augs.
Kodėl tą darome – aišku, galima pasakyti, tam tikra prasme tai sąnaudų arbitražas. Bet tai nėra visa istorija. Mes čia turime tiek daug talento, žmonių, tiek daug išsilavinusių darbuotojų.
Ne paslaptis, kad atleisime darbuotojų didžiosiose valstybėse, Švedijoje. Tačiau to nedarysime čia, Lietuvoje savo verslą ir kolektyvą auginsime. Nepaisant to, kad visa industrija ieško būdų, kaip optimizuoti, kaip sumažinti išlaidas, kaip būti efektyvesniam.
– Žvelgdamas į telekomunikacijų bendrovių akcijų kainas Švedijoje pastebiu, kad nurodomi dividendiniai pajamingumai yra gana dideli. Kodėl investuotojai baiminasi šių akcijų?
– Yra trys priežastys, kurios aktualios visam sektoriui. Pirmiausia, reikėjo milžiniškų investicijų į 5G. Mes investavome apie 80 mln. eurų ir tai yra labai reikšminga investicija. O investuotojai, manau, jie tiesiog žiūri į grąžą – ar industrija tuos pinigus uždirbs atgal, ir kada.
Antras dalykas, išaugusios elektros energijos kainos turėjo didžiulį poveikį telekomunikacijų sektoriui. Ir tinklo sąnaudos auga. Kuo daugiau žmonės naudojasi tinklu, tuo daugiau jis naudoja elektros energijos. Tam tikra prasme, esame pažeidžiami elektros energijos kainų augimo. Ne paslaptis, kad elektros kainos pernai labai smarkiai paaugo. Tai aktualu ir duomenų centrams.
Trečias dalykas, investuotojai norėtų pamatyti, kokie bus ateities dividendai – ar mes toliau augsime. Jei pažiūrėtume į mūsų akcijų kainą Lietuvoje, kadangi esame listinguojama bendrovė, čia akcijų kaina gana stabili.
Pagrindinis klausimas – ar investuotojai galės susigrąžini pinigus už investicijas, kurios atliekamos.
– Ar galės susigrąžinti?
– Taip, bet tai nėra padaroma per naktį. Reikėtų iš kitos pažiūrėti, o kas būtų, jei neinvestuotum? Tu visada turi investuoti. Ir tai protinga.
2014 metais, kai dirbau „Omnitel“, mes investavome į 4G. Praėjusiais metais Lietuvoje išjungėme 3G tinklą ir esame vieni pirmųjų Europoje, o priežastis – tada galime atlaisvinti dažnius 5G tinklui. Tačiau tas 3G tinklas veikė 16 metų. Jis nebuvo pelningas pirmaisiais metais.
Dabar turime 5G ir tikiuosi, kad jį turėsime kitus 15 metų. Tai didžiulė investicija ir į tinklą, ir į dažnius. Nes dažnių ruožai taipogi kainuoja daug.
Man investicijos – tai prievolė. Jei gali pagerinti klientų patirtis, tai turi atlikti tas investicijas.
– Kada jūs paskutinį kartą pirkote ar pardavėte „Telia“ akcijų?
– Aš iš tiesų turiu gana nemažai akcijų ir praėjusiais metais pirkau „Telia Company“ akcijų. Man regis, turiu apie 55 tūkst. kompanijos akcijų.
– Jūs Lietuvoje vadovaujate jau penkerius metus – kaip čia jaučiatės?
– Mano karjera čia tokia: 2013 metais pradėjau dirbti „Omnitel“, kuri tuo metu buvo betvarkė su asmeniniais planais, prarandamais klientais. Tą sutvarkius persikėliau į Estiją. Grįžau čia 2018 metais ir čia dirbu jau 4,5 metų.
Labai mėgstu Lietuvą, čia esu ir laimingas, ir tuo didžiuojuosi. Asmeniškai, kuo aš didžiuojuosi, kad per pandemiją mes galėjome padėti tiek daug vartotojų ir visai visuomenei. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, aš pamačiau didžiulį darbuotojų įsitraukimą į pagalbą, padėjome pabėgėliams.
Dar manau, kad karas Ukrainoje pakeitė švedų požiūrį į Lietuvą. Anksčiau Lietuva Švedijoje net nebuvo labai žinoma. Švedai žino Taliną, nes ten gali persikelti su keltu, jie pažįsta Rygą. Bet Vilnius? Kur yra Vilnius? Lietuviai nelabai moka reklamuoti savo šalį užsienyje.
O dabar labai didžiuojuosi būdamas dalimi to, kai Lietuva už visą Europą išdidžiai stovi už vertybes, gina Ukrainą, Baltarusiją. Ir staiga žmonės Švedijoje, Norvegijoje pastebi – čia tikrai drąsūs žmonės, jie tvirtai stovi. Todėl labai didžiuojuosi būdamas dalimi šios visuomenės. Mano širdis priklauso čia. Man patinka Vilnius, kitu atveju čia negyvenčiau. Negalima sulyginti Baltijos valstybių.
Yra tam tikra dvasia visuomenėje – šiandien buvo gera diena, bet rytoj bus dar geresnė. To man kartais trūksta Švedijoje.
– Vadovaudamas sėkmingai bendrovei, kaip „Telia“, tikriausiai sulaukiate daug pasiūlymų – ar neplanuojate keisti karjeros?
– Norėčiau čia likti, man patinka tai, ką darau. Ir ką reikėtų pabrėžti, kad sėkmė čia priklauso nuo pritraukto talento. Kartais manęs klausia žmonės – kur tavo sėkmės receptas? Ir viskas susiveda į talentingus žmones, kurie čia jaučia, kad gali augti.
– Ar lengva darbuotojus sugrąžinti dirbti į biurus?
– Ir taip, ir ne. Mes niekada iš tiesų nebuvome visiškai uždarę biurų, išskyrus atvejus, kai buvome Vyriausybės privesti taip padaryti. Mūsų biuro lankomumas didelis, turime apie 85 procentus, bet taip yra dėl to, kad taip dirbome visą laiką, t.y., prašome sugrįžkite, čia aplinka saugi. Kai esi čia, susitinki kolegas.
Žinoma, leidžiame dirbti iš namų, tačiau sakome – biuras pirmiausia, nes čia tu susitinki ir bendrauji. Jei ateisi į biurą, kuriame nieko nėra, nebus prasmės čia eiti, tada gali likti ir namuose. Tačiau aš manau, kad mes išsiskiriame tuo, kad turime labai didelę dalį žmonių, ateinančių į darbą, ir taip dirbame nuolat.
Yra prasmė eiti į biurą ir čia būti: gali bendrauti, susitikti su kolegomis. Turėjome diskusijų su profesinėmis sąjungomis, buvo nusiteikimo prieš žmonių „stūmimą“ į darbą. Bet prasidėjus karui Ukrainoje apsisprendėme – niekas neturėtų sėdėti namie vienas. Socialinė įtrauktis yra „super“ svarbi.
Jei žmogus nori dirbti iš namų, mes palaikome, jis gali tai daryti, bet turi gauti sutikimą iš vadovo. Jei nori dirbti savaitę iš užsienio, viskas gerai, tą ES pasiūlėme bene pirmi. Tai yra derinys, kuris padeda. Nesakome, kad privalai daryti tą ar aną, bet kuriame aplinką, kuri kuria vertę. Bet kitose valstybėse taip nėra – dalyje valstybių labai didelė problema sugrąžinti žmones į biurus.
Esame tarsi tobuloje audroje: infliacija, energetika, karas, ko dar gali norėti. Ir tokioje aplinkoje tikrai mes norime išsiskirti kaip saugus uostas. Mes tikime tuo ką darome, tikime visuomene, dėl to investuojame ir tikime ateitimi. Atsižvelgiame į tai, kas vyksta, tačiau mūsų rolė visuomenėje išlikti stipriems ir užtikrinti gerą ryšį. Mes dabar svarbesni nei bet kada – jei neturėsime ryšio, visuomenė grius, mūsų klientai negalės auginti verslo, jūs pats kaip asmuo negalėsite tvarkyti savo gyvenimo.
– Kokia jūsų motyvacija dirbti šį darbą?
– Pirmiausia, man patinka daryti tai, kas aktualu. Ne visuose versluose galėčiau dirbti. O čia didelis pokyčių greitis. Jei pažiūrėtume, kas buvo prieš 10 metų, tuomet išėjo pirmas „Netflix“ serialas „House of Cards“. Tada telefone internetą turėjo mažiau nei trečdalis klientų, dar dominavo „Nokia“ telefonai, o programėlių, kurias įpratę naudoti dabar, dar nebuvo.
Kas atsitiko per dešimtmetį mūsų srityje – tai yra nuostabu. Tad motyvuoja buvimas versle, kuris taip greitai keičiasi, esant apsuptam talentingų žmonių.
O jei pažiūrėsim 7 metus į priekį – dirbtinis intelektas, internetas visur, neribota paklausa. Apie ką dar turėtume diskutuoti, apie mega dydžio kompanijų įtaką, tai „Facebook“, „Google“, kiek jos užima mūsų gyvenimo, – ir tai tam tikra prasme yra truputį baisoka.
– Ačiū už pokalbį.
