Pirmadienį nuėjo į parduotuvę ir nusipirko baltarusiško alaus su lietuviškomis etiketėmis: patikina, kad neliks

Nors prekybininkai skelbia apie tai, kad atsisako karą sukėlusios Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos prekių, pirmadienį į parduotuvę „Aibė“ Vilniuje nuėjusi moteris nusipirko net kelių rūšių skirtingo Baltarusiško alaus – jis netgi buvo paženklintas Lietuviškomis etiketėmis. Prekybininkai dievagojasi, kad tikrai naujų užsakymų neatlieka – likučiai išsibaigs.

Atrodo lyg pagamintas čia vietoje. „Bokšto alus“ – vieno litro „bambaliuose“, ir 5 procentų, ir 6 procentų alkoholio tūrio, kainuoja kiek daugiau nei po eurą.

Nurodomas gamintojas – Baltarusijos valstybės kontroliuojama įmonė „Krinitsa“, dar etiketėje nurodoma, kad pagaminta pagal „Aljansas Aibė“ užsakymą, importavo „Bennet Distributors“.

„Prekybininkai pasakė, kad patys atsisako rusiškų ir baltarusiškų prekių. Tačiau Lietuvoje bent iki šiol buvo prekiaujama alumi, kuris pagamintas Baltarusijoje, o parduodamas lietuviškomis etiketėmis – „Gaspadorių“, „Brolijos“, „Tradicinis“. Taip pat dalis prekybos tinklų parduoda Baltarusijoje gamintą alų, ženklintą privačiomis prekės ženklų etiketėmis“, – piktinosi „Delfi“ parašiusi skaitytoja, norėjusi likti neįvardyta.

„Delfi“ jau anksčiau skelbė, kad „Krinitsa“ gamykloje gamintas alus dabinasi „Gaspadorių“, „Brolijos“, „Tradicinio“, „Kapitono“ ar kitais prekių ženklais.

Skaitytoja nuogąstavo, kad Baltarusija užsienio valiutą pritraukia alų parduodama už savikainos nesiekiančią kainą, tokio alaus esą galima sutikti ir KOOP parduotuvėse.

Pernai metais Lietuva iš Baltarusijos importavo salyklinio alaus už 4,7 mln. Eurų, rodo Statistikos departamento duomenys. Iš Rusijos – už 0,8 mln. Eurų.

„Aibė“: likučiai išimami, nedidelė dalis prekių išparduodama

UAB „Aljansas AIBĖ“ komercijos vadovė Žydrė Baskutytė paaiškina, kad situacija laikima, ir netrukus prekių neliks.

„Prekybos įmonių aljansas „AIBĖ“, vienijantis daugiau negu 800 parduotuvių „AIBĖ“ tinklą Lietuvoje, sustabdė rusiškų ir baltarusiškų prekių tiekimą. Turimi prekių likučiai buvo išimami iš prekybos, o nedidelė dalis prekių išparduodama“, – teigiama jos komentare.

Pridotkas: kooperatyvai nebeperka, dar gali būti likučių

KB Lietuvos kooperatyvų sąjungos („Lietkoopsąjungos“) valdybos pirmininkas Alvydas Pridotkas tikina, kad patys smulkūs prekybininkai prekių neimportuoja, o perkasi jas pas tiekėjus.

„Jei kalbame apie „Lietkoopsąjungą“, pirmiausia, mes turime tiekėjus, prekių mes neimportuojam, iš niekur neužperkame. Mes esame pasidalinę į dvi dalis: vieni prekes perkame iš „Aibės“ tinklo, kiti iš KOOPS tinklų. Tai ir vieni, ir kiti priėmėme nuostatą, kad nepirksime ir neprekiausime Rusijos ir Baltarusijos prekėmis. Aišku, šiai dienai gal dar ten partuotuvėse kai kur likyčiai kokie ir likę, bet naujų pirkimų ir vežimų nedarome“, – sako A. Pridotkas.

Jis patvirtino, kad Lietuvoje prekiauta baltarusišku alumi su lietuviškomis etiketėmis.

„Gali būti, kad lietuviški užrašai, bet gamykla Baltarusijoje – yra tokio alaus. Bet žinote, taip staigiai nepasidaro, kad jis dingtų. Tačiau šiomis dienomis jo jau nebeturėtų būti“, – patikino A. Pridotkas.

Jis pabrėžė, kad smulkiems prekybininkams kyla daug sunkumų dėl Lenkijoje esančių mažesnių kainų – ten išvyksta Lietuvos pirkėjai. Tačiau rusų agresijos įtaka atvedė pirkėjų, kurie graibsto druską, cukrų, miltus, kruopas: „Druska buvo trumpam dingusi, bet atsistatė, normalizuosis viskas ir bus gerai“.

Importuotoja kalba apie paramą Ukrainai

Bendrovės „Amber Distribution Lithuania“ (anksčiau „Bennet Distributors“) direktorius Marek Kuklis į kalbas nesileido, tik nukreipė į bendrovės viešai išleistą poziciją, kad ji remia Ukrainą.

„Jūs gavote skundą turbūt iš Lietuvos aludarių gildijos. Čia labai paprasta, kai kažkas inkognito kažką parašė. Aš tokių skundų, kai kažkoks anonimas kažką parašė, nekomentuosiu, suprantu iš kur kojos auga“, – dėstė M. Kuklis.

Pačios įmonės svetainėje pateikiamame produktų kataloge tokio baltarusiško alaus, koks parduodamas parduotuvėse, nepavyko rasti.

„Jei jus domina mano pozicija, tai galite pažiūrėti mano „LinkedIn“ profilį, ten šiai dienai yra mano update dėl politinės situacijos, o apie politiką – aš nepolitikas, mano pozicija išreikšta „LinkedIn‘e“, – paaiškino M. Kuklis.

„Amber Beverage Group“ (ABG) viešai skelbia paramą Ukrainos žmonėms ir pasiryžimą padėti. Alkoholinių gėrimų prekybininkė nurodė, kad skyrė ir finansinę paramą.

„Grupė skatins Latvijos, Lietuvos ir Estijos Vyriausybes svarstyti galimybę supaprastinti teisės aktus, kad ABG ir kitos įmonės galėtų pasiūlyti darbą Ukrainos pabėgėliams, palengvinant leidimų dirbti gavimo procesą ir remiant laikiną gyvenimą. ABG įmonės Baltjos šalyse yra pasirengusios koordinuoti reikalingų prekių tiekimą ukrainiečiams, kurie turėjo bėgti iš gimtinės, dirbama su organizacijomis, padedančiomis įsigyti ar aprūpinti reikiamas medžiagas“, – rašoma grupės pranešime.

Nors kalbama apie paramą, nieko neužsimenama apie produkcijos (ne)pirkimą iš trečiųjų šalių.

Grupės direktorė Jekaterina Stuge teigė: „Šiandieną labiau nei bet kada norime pabrėžti, kad ABG yra Liuksemburge įsikūrusi tarptautinė įmonė“.

Ji pabrėžė, kad įmonės pagrindiniai prekės ženklai, tokie kaip „Moskovskaya Vodka“, „Riga Black Balsam“, „Rooster Rojo Tequila“ bei kiti, yra tarptautiniai, sukurti remiantis „kultūros paveldu“, gaminami, Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Meksikoje, naudojant žaliavas iš Europos šalių.

Bendrovė pripažįsta, kad karinės ir politinės situacijos paaštrėjimas potencialiai turės įtakos jos verslui, tačiau dėl didelio neapibrėžtumo jo neįmanoma įvertinti.

Atsisakyti tokio alaus kvietė dar prieš karą

Anksčiau „Delfi“ jau rašė, kad dar prieš karą neremti kruvino Lukašenkos režimo ir nepirkti jo alaus kvietė feisbuko grupė „Raudonojo meškiuko pėdsakais“. Mat „Gaspadorių“, „Brolijos“, „Tradicinis“ ir daugybė kito alaus, ženklinamo lietuviškais ir kitais prekiniais ženklais, yra pagaminta valstybinėje Baltarusijos alaus darykloje „Krinitsa“, pavaldžioje Aliaksandrui Lukašenkai.

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius tuomet teigė, kad pirkdami tokį alų prisidedame prie karo prieš mus, kiekviena baltarusiška prekė bent jau mokesčiu pavidalu prisideda prie režimo kišenės pildymo.

„Jei mes laikomės kažkokių principų patys, kai prieš mus kariauja, mano įsitikinimu, mes neturėtume remti to režimo“, – tuomet apgailestavo apžvalgininkas.