Rinkoje susidariusios sąlygos terminalą pavertė „auksinius kiaušinius dedančia žąsimi“. Ne tik dėl to, kad dujų poreikis yra didelis, bet ir dėl to, kad SGD dujų rinkoje kainos yra kiek žemesnės, lyginant su gamtinėmis dujomis Europos vamzdžiuose – tai priklauso nuo sutarčių.
Susidaro kainos skirtumas tarp SGD dujų ir parduodamų dujų Europoje, leidžiantis uždirbti pelno.
Kaip tokioje situacijoje pasielgė Lietuva – atidavė pusę terminalo ilgalaikių pajėgumų kaimynams, kad dujas importuotų jie.
Praėjusį penktadienį pusę SGD terminalo ilgalaikių 10-ies metų pajėgumų „Klaipėdos nafta“ (KN) paskyrė Latvijos ir Lenkijos energetikos kompanijoms. Gali susidaryti ir tokių situacijų, kai Lietuvai dujas per terminalą pardavinės kitų valstybių tarpininkai, nors Lietuva pati galėjo pardavinėti dujas laisvoje rinkoje.
Energetikos ekspertai pastebi neteisybę – už terminalą daug sumokėjo viena Lietuva, o dabar naudos iš jo negaus, įpareigojimo taip elgtis nebuvo. Tačiau buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesureikšmintų – dalintis terminalo pajėgumais būtina, kadangi patys esame priklausomi nuo elektros importo, dujų mums netrūksta. KN atstovai paaiškina, kad terminalas yra „atviros prieigos“, o dabar už jį mokės visi besinaudojantieji.
Pagal kvotą, nuo kitų metų Latvijos ir Lenkijos energetikos kompanijos galės parduoti po 6 teravatvalandes dujų per metus – tai dabartine dujų kaina atneštų daugiau nei po milijardą eurų metinių pajamų. Tokios veiklos pelnas priklausys nuo to, kokia kaina jos įsigis SGD dujų JAV ar kitose rinkose.
Palyginimui, pirmadienį gamtinių dujų kaina Europoje – 172 eurai už megavatvalandę, o JAV suskystintos dujos kainavo maždaug 23 eurus už megavatvalandę. Tačiau Europoje iš JAV importuotos dujos parduodamos kaina, artima vietos rinkai, kadangi sutartys dažnai susietos su Nyderlandų TTF birža. Kai kada ilgalaikės sutartys surištos ir su naftos produktų kainomis. Bet kokiu atveju importuotojams lieka marža „užsidirbti“.
Dabar ES svarsto, kaip sukurti atskirą SGD indeksą, kuris geriau atspindėtų rinkos paklausą ir pasiūlą.
Papildyta „Ignitis“ komentaru. LOGIN.LT nepavyko operatyviai gauti Energetikos ministerijos komentarų – jais publikaciją papildysime vėliau, arba pateiksime atskiroje publikacijoje.
Lukoševičius: mes labai daug metų už terminalą skaudžiai mokėjome – dabar naudos neturime
Energetikos ekspertas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, neslepia nuostabos.
„Mes daug metų labai skaudžiai mokėjome už terminalo išlaikymą, vartotojai mokėjo. Ir ne tik buitiniai – biudžetiniai, komerciniai, visi vartotojai už terminalą mokėjo. Ir tiesiogiai, ir netiesiogiai – per šilumos vartojimą, per elektros vartojimą. Bet dabar mes tos naudos net nepajusime – kad bent kas nors mums grąžintų dalį tų išlaidų, ar suteiktų lengvatų, bet jokio prioriteto nėra. Ir net patikimumo požiūriu – jei kartai trūktų dujų, mes irgi neturime jokio privalumo“, – stebisi V. Lukoševičius.
Jis patikina, kad pajėgumų klausimas buvo seniai keltas „valdžiai, tačiau jokių tikrų, logiškų ir argumentuotų atsakymų“ negavo: „Ten arba nenori girdėti, arba remiasi kažkokia kita logika, ir kad, maždaug, nėra galimybių, nors realiai šis terminalas nėra nei ES finansuotas, niekaip nebuvo remtas. Tai yra grynai komercinis projektas, padarytas Lietuvos“.
Jis pabrėžia, kad tuo metu, kai reikėjo už terminalą mokėti, kaimyniško solidarumo nebuvo – Lietuva viena naudojosi ir pirko, Latvija gamtines dujas pirko iš Rusijos, o Lenkijai apskritai jis nebuvo aktualus, kadangi dar nebuvo gamtinių dujų jungties.
„O dabar staiga jis pasidarė vos ne Europinės infrastruktūros objektas, ir mes jokios naudos, privalumų ar pranašumų dėl to, už ką daug metų mokėjome, nebeturime“, – vertino V. Lukoševičius.
Jis patikino, kad visi dujų vartotojai Lietuvoje moka Europos rinkos kainą. Dėl to šilumos tiekėjai degins ne dujas, o mazutą, krosnių kurą ar netgi dyzeliną, kuris šiandieną yra pigesnis.
„Dujų kainos visose sutartyse susietos arba su TTF (Nyderlandų biržos) arba mūsų Lietuvos „Get Baltic“ rinkos kaina. Kokia vartojimo metu kaina bus rinkoje – tokią ir mokėsime, tokią ir šilumos vartotojams bus įskaičiuota į kainą“, – sako V. Lukoševičius.
Jis vertintų, kad vartotojams už nupirktą terminalą galėtų būti bent kompensuota, tačiau abejojo, ar tam atsirastų politinės valios.
„Čia turėjo būti, žinoma, visai kitaip daroma, bet čia jau toks kaip nuvažiavęs traukinys“, – komentavo V. Lukoševičius.
„Ignitis“: kainos labai nestabilios
„Ignitis“ patvirtino, kad bendrovei taipogi buvo suteikti ilgalaikiai SGD terminalo pajėgumai laikotarpiui nuo 2023 m. iki 2032 m. Įmonė nesiima prognozuoti, kiek pajamų ar pelno tai galėtų atnešti.
„Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje gauti ilgalaikiai SGD pajėgumai yra svarbiausi užtikrinant gamtinių dujų tiekimo patikimumą. Pelno dėl komercinių priežasčių neprognozuojame“, – paaiškinama komentare.
Įmonė paaiškina, kad istoriškai SGD būdavo pigesnė alternatyva Rusijos dujoms, tačiau šiuo metu, esant geopolitiniam nestabilumui, tiek vamzdžiais tiekiamų gamtinių dujų (pvz. Iš Lenkijos), tiek importuojamų per terminalą gamtinių dujų kainos yra kintančios ir sunkiai prognozuojamos. Didelę įtaką gamtinių dujų kainoms turi tiek pasiūlos bei paklausos balansas, tiek politinio pobūdžio žinutės ar sprendimai.
„Ignitis“ yra vienas iš rinkos dalyvių. Mūsų vertinimu, esame užsitikrinę pakankamus SGD terminalo pajėgumus, kad aprūpintume gamtinėmis dujomis savo klientus – tai svarbiausia. O kitų tiekėjų rezervuotų pajėgumų nevertiname. Pozityvu yra tai, kad šiandiena didesnis terminalo panaudojimo lygis ir nauji naudotojai padengia proporcingą kaštų dalį ir taip mažina terminalo išlaikymo kaštus, atitinkamai ir perdavimo operatorius gauna didesnes pajamas dėl didėjančių dujų srautų per Lietuvą“, – paaiškina „Ignitis“.
Nebuvo reikalavimų taip elgtis: vadina solidarumu
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas Lietuvos gestą vadina solidarumu, kadangi teisinių priežasčių taip elgtis nebuvo.
„Aišku, Lietuva labai daug (už terminalą – LOGIN.LT) sumokėjo, bet dabar, kaip sakoma, visi ieško to solidarumo – tai turbūt nėra ką labai priekaištauti? – svarsto V. Jankauskas. – Aišku, mes visada skundėmės, kad Lietuvai terminalas labai didelė našta. Dabar terminalas pasidarė auksinis – dabar visiems reikia, visi gali sumokėti“.
Jis priminė, kad anksčiau, kuriant bendrą Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų rinką, Lietuva pradžioje netgi į ją nepateko – būtent dėl terminalo, dėl jo buvo nesutarimų.
„Manau, kad tiesiog gal Lietuva nusprendė nusileisti. Aš tik taip pasamprotaučiau“, – vertina ekspertas.
Jis patvirtino, kad nebuvo jokių direktyvų ar teisinių reikalavimų Lietuvai atiduoti didelę dalį terminalo pajėgumų.
Tuo metu aplinkinėse valstybėse, priešingai, pastebima požymių, kad, saugant vietos energetikos rinką, gali būti imamasi netgi ribojimų, pvz., elektros linijos pralaidumų. Dėl to būta kritikos ir kaimynėms, kuomet elektros kainų skirtumai tarp Lietuvos ir aplinkinių valstybių siekdavo net ir šimtą kartų.
„Kartais girdime, kad ne tik lenkai sugeba kažkaip padaryti, kad linijose nebebūna pakankamai pralaidumų, bet ir kiti. Pastaruoju metu Norvegija labai skundėsi, kai nusitiesė kabelius į kontinentinę Europą, į Škotiją, tai pas juos elektra pabrango. <…> Kaip ir dėl Estijos buvo abejonės, ar jiems tikrai taip ilgai reikėjo liniją remontuoti, kada pas mus iki fantastinių aukštumų elektros kainos buvo pašokusios“, – pastebi V. Jankauskas.
Jam pasakojo netgi anekdotinę situaciją, kai Švedijos žalieji pyksta ant Vokietijos už išjungiamas atomines elektrines ir siūlo riboti pralaidumus.
„Neišvengsime tokių dalykų, tik kažkaip reikia tikėtis, kad gal vis tiek kaip nors solidarumas laimės“, – pasvarstė V. Jankauskas.
Jis teigė negirdėjęs, kad Lietuva ką nors mainais gautų už atiduodamą dabar jau milijardinio dujų verslo dalį.
„Sunkiais laikais vieni parodo savo tokį geranoriškumą, o kiti žiūri tiktai savo naudos. Tai, kaip sako, tik bėdoje pažinsi draugą, ar ne? – apibendrino V. Jankauskas ir pažymėjo, kad šiuo metu bent jau už terminalo išlaikymą prisidės mokėti ir kitos valstybės.
Sekmokas: solidarumas būtinas, o kokiu laipsniu – detalės
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas palaiko tokį sprendimą. Anot jo, pirmiausia terminalas užtikrina saugumą, ir netgi lemia valstybingumo klausimą.
„Todėl pajėgumo paskirstymas visada yra europinių derybų klausimas – visada gali būti geresnis, blogesnis, bet ES bent jau tam tikrą solidarumą užtikrinti yra būtina“, – sako A. Sekmokas.
Jis nesiėmė vertinti, kokio laipsnio solidarumas turėtų būti – kokiu laipsniu pajėgumai turėtų būti padalinti, tačiau tai, anot jo, būtina.
„Aš manau, kad visada galima tikėtis daugiau, ir Lietuva kai kuriais atvejais gauna daugiau - privalomą elektros kainos pasidalinimą su Švedija, finansavimą, kurį ES skiria sinchronizacijai ir ankstesniems projektams, „Nord Balt“, „LitPol Link“. Mes tą esame gavę, ir mes kažkuo irgi turime kompensuoti, būti ne vien gavėjais, bet ir davėjais, kokiu laipsniu – tai jau čia yra detalės ir čia jau politikų atsakomybė. Bet iš principo viskas ir turi būti kaip yra, mes galime tik diskutuoti apie proporcijas, apie laikus, kitus dalykus“, – vertina A. Sekmokas.
Jis pabrėžė, kad dabar Lietuvai pirmaeilis klausimas – sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais, taip pat elektros energijos gamybos pajėgumai, o klausimų dėl dujų tiekimo saugumo čia nekyla.
Anot A. Sekmoko, Lietuva pati yra numetusi atsakomybę už sinchronizavimą, už pakankamą elektros energijos kiekį kitoms valstybėms, nors tuo turėtų rūpintis pati.
„Mes kompensuojame tai, kiek mes esame gavę iš ES. Kiekviena valstybė kažką įneša bendrai. Kiek ir kaip – kita dalis. Bet mes negalime nedalyvauti visuose pasidalinimuose“, – sako A. Sekmokas.
Gamtinių dujų vartojimas mažėja ir mažės, o kitose valstybėse ruošiami nauji terminalai – jų poreikis, anot A. Sekmoko, ilgainiui mažės, o stiprės žaliasis kursas, SGD terminalo pajėgumai Lietuvoje taps pertekliniai.
Operatorė motyvuoja konkurencija: atviros prieigos terminalas
SGD terminalo operatorė yra „Klaipėdos nafta“ (KN), tačiau pati ji dujų nei perka, nei parduoda, o tegauna pajamas už dujinimo paslaugą – tai reguliuojama veikla su nustatoma pelno norma. Tačiau operatorei pavesta paskirstyti kvotas, kas gaus terminalo pajėgumus.
Bendrovė paskelbė praėjusį penktadienį: 4 didieji Lietuvos Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo 60 proc. visų SGD terminalo pajėgumų 10-čiai metų, arba po 6TWh per metus, rašyta pranešime, jame laimėtojai net neįvardyti.
„Iš tikrųjų mes nedetalizuojama, kokie subjektai konkrečiai gavo tuos pajėgumus, aišku, mes nedraudžiame patiems subjektams komunikuoti, kai kurie iš jau iš jau iš komunikavo, kad gavo tuos pajėgumus“, – sako KN Komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
Jis užsiminė, kad viena laimėtojų pati paviešino – Lenkijos valstybinė gigantė PGNIG, kita yra Latvijos „Latvenergo“, dviejų kitų bendrovių jis neatskleidė: „Na, jos turbūt pasisakys pačios. Tiesiog ta diskrecija yra palikta mūsų klientams, galbūt tai yra jų komerciniai reikalai, galbūt nenori“.
Jis paaiškino, kas galėjo dalyvauti konkurse ir kaip buvo skirstomi pajėgumai: KN pateikė, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino taisykles, pagal jas skelbtas pajėgumų skirstymo procesas iš 2 etapų. Pirmame etape vertinti kvalifikaciniai dalyvių reikalavimai, juos galėjo atitikti finansiškai stiprios ir didelės gamtinių dujų rinkos įmonės.
„Tos kompanijos, kurios praeina pro kvalifikacinius reikalavimus, pagal iš anksto nustatytas taisykles, pagal prašomą kiekį, pagal prašomą terminą. Jau tie pajėgumai yra paskirstomi. Tai taip ir įvyko, 4 kompanijos gavo po 6 teravatvalandes pajėgumų“, – paaiškina jis.
Pasiteiravus, kaip parinktos tokios proporcijos, jei nei įmonių dydžiai, nei rinkos nėra vieno dydžio, M. Navikas argumentavo atvira rinka.
„Visų pirma, terminalas veikia Europos Sąjungai. Veikia ES reikalavimai ir negalima taip sakyti, kad čia kažkokios proporcijos šalių ar ne šalių. <...> Labai svarbu yra tai, kad veiktų sveika konkurencija, kad nebūtų, sakykime, vienas rinkos dalyvis, kuris gauna visus pajėgumus ir vienas rinkos dalyvis galėtų pradėti piktnaudžiauti kažkokia padėtimi“, – paaiškina M. Navikas.
Jis terminalą pavadino „atviros prieigos“, nors ir nepaviešino, kas 10 metų juo naudosis. Svarbiausias tikslas – nesudaryti monopolinių sąlygų.
„Atviros prieigos terminalas pagal Europos reikalavimus turi būti užtikrinamas visiems vienodomis sąlygomis, kad galėtų rinkos dalyviai konkuruoti ir taip užtikrinti gyventojams mažiausią įmanomą kainą“, – aiškino KN atstovas.
Čia pat jis pažymėjo, kad keturi importuotojai dujas pardavinės visur bendroje rinkoje – Lenkijoje, Suomijoje, Lietuvoje ar kitose valstybėse.
„Na, o kas atsitiktų jei būtų vienas tiekėjas? Mes atsimename, kažkada turėjome vieną tiekėją, ir atsimename, kokią kainą mokėjome prieš 10 metų“, – argumentavo M. Navikas.
Taisyklės ruoštos tada, kai terminalo niekam nereikėjo
Pasak KN atstovo, Lietuva turėjo bene vienintelį terminalą Europoje, kurio ilgalaikiai pajėgumai nebuvo paskirstyti. Mat anksčiau niekam jų ir nereikėjo.
„Čia reikėtų suprasti paklausos – pasiūlos situaciją iki karo. Mes taisykles pradėjome ruošti dar gerokai iki karo, mes tikėjomės, kad bus didesnis susidomėjimas tuomet, kai atsiras ir pradės veikti GIPL dujų jungtis į Lenkiją. Tam pokyčiui ruošėmės, o prieš tai, kadangi rinka buvo pakankamai riboto dydžio – Lietuva, Latvija. Vėliau prisijungė ir Estija. Mūsų pajėgumai niekada nebuvo pasiekę 100 proc.“, – paaiškina M. Navikas.
Situacija apsivertė prasidėjus karui ir užsukus „Gazprom“ dujų kranelius.
„Mes dabar paskirstėme 60 proc. visų savo pajėgumų apytiksliai – anksčiau ilguoju laikotarpiu tiek niekada nebuvome pasiekę, mums tai įspūdingas skaičius. Likę 40 proc. Bus skirstomi arba metiniais pajėgumais, arba neatidėliotinais sandoriais“, – sako M. Navikas, ir papildo, kad šiuo metu, nuo gegužės, terminalas SGD dujina maksimaliu pajėgumu.
Jis nesiėmė vertinti gamtinių dujų kainų – jas nulemia dabartinė krizė, pirkėjai priversti mokėti rinkos kainą.
„Klaipėdos nafta“ prekyboje nedalyvauja. Mes žaidžiame pagal iš anksto nustatytas taisykles, finansinius apribojimus“, – paaiškina M. Navikas.
Latvija ir Lenkija prisidės prie tolesnio terminalo išlaikymo
Nors anksčiau už terminalą ir nemokėjo, tačiau dabar, importuodamos dujas per terminalą, Latvijos ir Lenkijos energetikės atitinkamai susimokės už terminalo sąnaudų dalį.
„Jeigu iki šių metų berods gegužės mėnesio už terminalo išlaikymą mokėdavo Lietuvos dujų vartotojai, per taip vadinamą saugumo dedamąją, tai nuo gegužės mėnesio už terminalo išlaikymą moka tie vartotojai, kurie naudojasi terminalu. Tie patys estai, lenkai, latviai, kurie naudosis terminalu, mokės lygiai tokiomis pačiomis dalimis. Lietuvoje dujų tikrai užtenka šiai dienai – mes esame įpareigoti įstatymų, dujų tiekimas turi būti užtikrintas“, – patikino M. Navikas.
Anot jo, nei terminalas, nei Lietuva, negali paveikti rinkos sąlygų, todėl pigesnių dujų galima tikėtis tik tada, kai jos atpigs rinkoje, galbūt tai atsitiks po dviejų metų.
Europa nori atsieti dujų rinką nuo TTF
ES ketina sukurti naują indeksą SGD dujų kainoms, kad būtų sukurta teisinga, rinkos sąlygomis grįsta importo rinka, kuri galėtų ilgainiui mažinti kainas regione, rugsėjo 15-ą pranešė „Reuters“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europa tapo pagrindine SGD importo rinka
Istoriškai susiklostė, kad Europos dujų kainos susietos su TTF rinka Nyderlanduose, atitinkamai TTF naudotas įkainoti ir suskystintas dujas Europoje, tiesa, dalis dujų kontraktų vis dar susieti su naftos rinka.
Po to, kai Rusijos dujų sumažėjo, TTF kainos ėmė itin svyruoti, pasiekti nauji kainų rekordai. Tuo metu SGD dujos, kurios pristatomos į Šiaurės Europą pagal kitą indeksą DES, buvo prekiaujamos su reikšminga nuolaida.
„Reuters“ šaltiniai paaiškina, kad ES rinkai reikia SGD indekso, kurs atspindėtų realią pasiūlą ir paklausą, sumažintų priklausomybę nuo TTF, kuris pavertė SGD dujas Europoje pačiomis brangiausiomis, lyginant su kitomis rinkomis, pvz., Japonijoje ar JAV. Daugiau nei 70 proc. SGD Europai parūpina JAV.
Tačiau yra ir skeptikų, teigiančių, kad vien indekso sukūrimas nieko nepakeis – dujų prekybininkai gali rasti būdų ir finansinių instrumentų jį apeiti.
