NT brokeriai: pirkėjai antenas vertina kaip būsto minusą
Štai pavyzdžiui nekilnojamojo turto brokeris Eimantas Raudonius pasakoja, kad šiuo metu kaip tik pardavinėja butą Vilniuje, ant kurio namo stogo yra populiaraus operatoriaus antena.
„Labai retas atvejis, kai parduodamo buto skelbime butų nurodoma, kad ant to namo yra antena ar stotis, o ir patys pirkėjai paprastai neklausia tokių klausimų, nes tai turto vertės nekeičia. Vis dėlto, kartais atsiranda abejonių, kad jos gali neigiamai veikti jų sveikatą.
Nors namas gauna papildomų pajamų už įrenginius ant stogo ir tai kažkiek sumažina mokestį už komunalines paslaugas, pirkėjai antenas ar stotis labiau vertina kaip buto minusą. Dažnu atveju apie tai yra nutylima ir plačiai nekalbama, o apie įrenginius ant stogo gali sužinoti tik po kelių mėnesių ar net metų“, – teigia E. Raudonius.
Kitas nekilnojamojo turto brokeris Gytis Breitmozeras komentuoja, kad tokių abejonių pasitaiko vis rečiau.
„Ryšio kokybė yra didesnis privalumas, ypač užmiesčio namų ar sodybų segmente. Parduodant gyvenamuosius objektus centrinėse miestų dalyse, kur gausu telekomunikacijų stočių, jos akivaizdžiai regimos (5G antenos) ant daugiabučių stogų, nėra kvestionuojama jų žala per apžiūras. Kaimuose, užmiestyje, atvirkščiai – vertinama, kad netoliese yra bokštas ir geras ryšys, dėl kurio kaimynystės, galima naudotis greitu mobiliuoju internetu.
Tačiau galiu paminėti konkrečius pavyzdžius, kaip antai Pilaitėje esantis telekomunikacijų bokštas šalia gyvenamųjų namų kvartalo. Teko parduoti bent kelis objektus tame kvartale. Vedant pirkėjus į objektą, tikrai ne kartą girdėjau kalbas ir baimes apie bokštų neigiamą poveikį sveikatai – pirkėjai neigiamai vertino jo kaimynystę. Ir turėjau tokių atvejų, kai pirkėjai antenas įvardijo kaip pagrindinę priežastį nepirkti konkretaus sklypo ar namo“, – dėsto G. Breitmozeras.
Pasak jo, galima daryti išvadą, kad klientai neigiamai vertina tik artimoje kaimynystėje esančius telekomunikacijų bokštus, kurie yra didelių gabaritų.
„Tačiau tokių, kurios nekrenta į akį, nors yra ir stipresnės, bet gerokai mažesnės, kaip antai 4G/5G ant daugiabučių stogų, vandens bokštų ar kitų aukštų objektų, pirkėjai nevertina kaip žalingo objekto“, – aiškina NT brokeris.
„Tele2“ ekspertas: kiekvienai stočiai reikia leidimo
Bendrovės „Tele2“ tinklo strategijos ir plėtros vadovas, fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius teigia, kad vizualiai pasižiūrėjus į mobiliojo ryšio tinklo antenas neįmanoma pasakyti, kuriam operatoriui jos priklauso.
„Visi operatoriai perka antenas iš patikimų gamintojų, o jų gaminamų antenų formos yra aptakios, kad vėjas negalėtų jų nulaužti, todėl sunku pasakyti. Vienintelis dalykas, tai kai operatoriai sumontuoja savo įrangą, užklijuoja savo lipduką kitoje pusėje. Tačiau jeigu lipduko nėra, gali būti, kad visi trys pagrindiniai operatoriai („Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“) naudoja tokią pačią anteną.
Tų profesionalių ir patikrintų gamintojų yra tikrai mažai, atsiranda naujų, kurie teigia, kad gamina „stebuklingas“ antenas, bet mes pasitikime savo senaisiais gamintojais ir perkame antenas iš jų“, – teigia dr. E. Stankevičius.
Anot jo, antenų pastatymas yra sudėtingas ir yra daug etapų, kuriuos reikia praeiti. Viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Kalbant apie visą procedūrą nuo A iki Z, yra du keliai: arba statome bokštą dideliame lauke, arba kabiname antenas ant kokių nors pastatų. Statybinė pusė yra gana sudėtinga, yra daug projekto rengimo ir statybos etapų, atliekami derinimai su savininkais ir suinteresuotomis institucijomis, kad būtų galima sumontuoti antenas. Iš sveikatos ir saugumo pusės, svarbiausios institucijos yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Mes turime su NVSC derinti savo stočių techninius projektus ir parametrus. Kiekvienai stočiai NVSC turi išduoti leidimą, suderinimą. „Tele2“ samdo nepriklausomas įmones, kurios paruošia stočių techninius projektus, atlieka teorinius radijo bangų sklidimo skaičiavimus aplink stotį ir rezultatus pateikia NVSC patikrinimui. NVSC patikrina ir įvertina duomenis, išduoda leidimą konstatuodami, kad stotis yra saugi.
Taip pat yra mobiliojo ryšio stoties stebėsenos planas. Aplink stotį NVSC nustato, kur yra didžiausios spinduliavimo zonos ir tose zonose pažymi taškus, kad kai stotis bus paleista, NVSC atvažiuos ir pamatuos, ar teoriniai matavimo rezultatai atitinka praktiką. Jie atvažiuoja mūsų neįspėję, pamatuoja ir mums atsiunčia rezultatus. NVSC nustato, ar neviršijame normos ir ar galime toliau veikti“, – dėsto pašnekovas.
Susirūpinę gyventojai gali kreiptis į priežiūros tarnybas
Jis teigia, kad operatorius turi įpareigojimą samdyti akredituotą laboratoriją, kuri periodiškai nuvažiuoja, pamatuoja ir siunčia rezultatus NVSC dėl radijo bangų situacijos aplink mobiliojo ryšio stotį.
„NVSC stebi, kad mes periodiškai vykdytume tokią praktiką. Tai yra tarsi trijų lygių kontrolė: prieš statant stotį paskaičiuoja, ar neviršija, jei taip – mes paleidžiame stotį, atliekame matavimus, po to juos atlieka ir NVSC. Jei gyventojai jaučia nepasitenkinimą, gali kreiptis į NVSC, tada jie pagal gyventojų skundą važiuoja į tam tikrą vietą ir matuoja, pateikia gyventojams rezultatus. Kiek atsimenu, tų viršijimų mano praktikoje niekada nėra buvę. Jei būtų, mažintume galias arba išjungtume stotį, nes ji taptų nesaugi“, – aiškina dr. E. Stankevičius.
Jis pasakoja, kad daugiausia antenų statoma ten, kur yra daugiausia vartotojų – tankiausiai apgyvendintose teritorijose, didžiuosiuose miestuose.
„Daugiau nei pusė mūsų stočių yra ant tam tikro tipo pastatų. Svarbu paminėti, kad antenos visada statomos gavus pastato savininko leidimą, jos yra suprojektuotos ir skirtos statyti ant pastato. Mes samdome atsakingus projektuotojus, sutariame su savininku. Pastatai gali turėti įvairių apribojimų dėl tam tikrų konstrukcijų ant stogo, pavyzdžiui, architektūrinių sprendimų. Tada derinamės su kitomis institucijomis, kad antena atitiktų vizualiai, architektūriškai, kaip ją tinkamai įkomponuoti. Stengiamės ieškoti maskavimo sprendimų, pakeisti spalvą, uždėti tam tikrus gaubtus ir pan.“, – dėsto pašnekovas.
Lietuvoje – tokios pačios normos kaip ir visame pasaulyje
Dr. E. Stankevičius pabrėžia svarbų faktą, kurį dažnas pamiršta – antenos ant stogo nespinduliuoja žemyn.
„Jei antena yra ant stogo ir stovime beveik po ja, tai yra saugiausia zona, ten net ryšys gali būti suprastėjęs. Gamintojai sukonstruoja antenas taip, kad spindulys eitu kampu link horizonto. Dėl to kartais derinant su daugiabučių gyventojais būna baiminimosi dėl viršutinių aukštų gyventojų, tai mes visada jiems pasiūlome išsikviesti priežiūros tarnybą, jie pamatuoja, antenos niekada neviršija normų.
Lietuvoje normos yra tokios pačios kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija kas kelerius metus skelbia viešas konsultacijas, kviečia medicinos mokslo tyrėjus atsiųsti informaciją apie radijo bangų riziką sveikatai. Paskutinį kartą buvo tirta 2018 m., išvada liko ta pati – normos išlieka tokios pačios visame pasaulyje ir jų nereikia keisti“, – aiškina dr. E. Stankevičius.
Kalbant apie sąmokslo teorijas, pašnekovas teigia, kad žmonės, kurie tikina, jog antenos kenkia sveikatai, visada pamiršta žodį „norma“.
„Jeigu mes paleidžiame kokį nors spinduliavimo šaltinį ir jo galingumas yra kaip atominės elektrinės, tai žinoma, kad jis kenks. Jeigu atominė elektrinė sprogsta, tai žala yra milžiniška. Tam ir yra sukurtos normos, kurias mokslininkai periodiškai patikrina, atliekami nauji moksliniai tyrimai. Visada reikia stebėti, kokia galia yra spinduliuojama, ar viršija normą, ar ne. Kaip ir su visais dalykais gyvenime. Pavyzdžiui, ar kava kenkia sveikatai? Jeigu išgeriu šimtą puodelių kavos per dieną, tai kenkia, bet jeigu išgeriu du, nekenkia. Tai galiausiai – kava kenkia sveikatai, ar ne? Nėra vieno atsakymo, tai priklauso nuo normos, kiek puodelių kavos išgeri.
Svarbu paminėti ir tai, kad į elektromagnetinio lauko sąvoką patenka ir radijo bangos, ir regimoji šviesa, ultravioletiniai ir rentgeno spinduliai... Pavyzdžiui, kai deginamės saulėje, nudegame odą, tai čia yra elektromagnetinių bangų poveikis, bet numojame į tai ranka, manome, kad tai yra nieko blogo. Tos pačios mikrobangų krosnelės galia yra tokia didelė, kad ji tiesiogine prasme pačirškina maistą, jis užkaista, o paskui tą maistą dedame į burną lyg niekur nieko. Tačiau juk visur yra tos pačios elektromagnetinės bangos, kurias skleidžia ir antenos“, – šypsosi fizikos mokslų daktaras.
Bloga savijauta dėl antenų – nocebo efektas
Anot jo, problema kyla iš žmonių nesidomėjimo ir nežinojimo. Tačiau kaip suvaldyti nocebo efektą?
„Yra buvę tokių pavyzdžių, kai mes pastatome bokštą, pakabiname antenas, bet jų dar neįjungiame, jos nieko nespinduliuoja, o žmonės jau skundžiasi nuovargiu ir galvos skausmais. Tai čia yra tikrasis nocebo efektas. Žmogus jaučia, kad jam kažkas negerai, įtikina save, kad tai yra dėl antenos. O juk dar net kabeliai nepratempti ir ji nieko nespinduliuoja. Todėl mes stengiamės ieškoti ir įvairių maskavimo sprendimų, nes kai nematai, tai ir neskauda. Juk žinome, kad bet kokiu atveju NVSC tikrins ir ta norma nebus viršyta“, – dėsto dr. E. Stankevičius.
Jis teigia, kad bijantiems antenų reikėtų pasvarstyti ir apie mobiliojo telefono skleidžiamą spinduliuotę.
„Pavyzdžiui, mes siūlome tam tikroje vietoje statyti antenas ar bokštą. Telefonas, esantis toli nuo stoties, didina savo spinduliavimo galią. Jis gauna signalą iš tolimos stoties, gaunamas signalas yra silpnas, todėl jam reikia stipriau spinduliuoti. Žinoma, maksimali telefono galia yra žymiai silpnesnė, nei stoties, bet mes telefoną dedame prie galvos, tai yra labai mažas atstumas. Taigi, kai stotis atsiranda arčiau telefono, tai ir ji, ir telefonas spinduliuoja mažiau. Tą gali jums patvirtinti bet kuris fizikas, kuriuo pasitikite“, – šypsosi pašnekovas.
5G – nauja technologija, bet siųstuvų galios panašios
Pasaulyje kilo protestų ir dėl 5G technologijos, mat dar labiau padidės spinduliuotė, tačiau fizikas tai neigia.
„Siųstuvų galios yra panašios. Žinoma, tai yra nauja technologija, jai reikia papildomo dažnio. Visada stengiuosi pabrėžti faktą, kad dažniai, kurie naudojami 5G, neatsirado iš niekur. Visame pasaulyje naudojamos dvi dažnių juostos – 700 Mhz ir 3500 Mhz. 700 Mhz dažnių juosta seniau buvo naudojama televizijos tinklams, Vilniaus televizijos bokštas jau seniai spinduliuoja tas bangas, o televizijos bokštų galia yra žymiai didesnė nei mūsų stočių. Ar Lazdynų gyventojai dėl to labai serga?“, – šypsosi dr. E. Stankevičius.
Vis dėlto, pasak jo, yra nemažai žmonių, kurie priešingai – labai laukia antenų ir stočių, teiraujasi, kada jos bus pastatytos.
„Žmonių nuomonės tikrai išsiskiria, visi gyventojai yra skirtingi. Nuolat sulaukiame prašymų, nes žmonėms reikia geresnio ryšio. Tikrai nereikia baimintis naujų antenų ir stočių. Mes stebime savo stočių parametrus, jei matome, kad tam tikroje vietoje sumažėjo greitaveika, statome papildomą stotį. Tačiau galvoti, kad dvigubai, trigubai padaugės antenų, nėra poreikio. Juk mums stotys kainuoja, mes stengiamės jų turėti kuo mažiau, nes jos yra brangios, o ir klientai nenori dvigubai daugiau mokėti už mobiliojo ryšio paslaugas“, – pabrėžia dr. E. Stankevičius.
