2022 metais gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 2 kartus – 25 427 elektros vartotojų savo reikmėms įsirengė saulės elektrines savo namuose ar įmonėse, kurių bendra galia sudarė 310,5 MW. Metų pradžioje šalyje buvo 42 438 gaminantys vartotojai, o bendra galia 572,3 MW, praneša Energetikos ministerija.
D. Kreivys: paramą skirsime ir toliau
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad absoliuti dauguma savo reikmėms įsirengusių ar įsigijusių saulės elektrines gyventojų pasinaudojo valstybes skiriama parama.
„Vien pernai tam skyrėme 118,1 mln. eurų. Investicijos į atsinaujinančią energetiką ne tik tiesiogiai mažina gyventojų elektros sąskaitas, bet ir didina šalies energetinę nepriklausomybę, tad paramą skirsime ir toliau“, – komentavo D. Kreivys.
Anot jo, šiais metais gyventojams saulės, vėjo elektrinių, kaupimo įrenginių įrengimui namų ūkių poreikiams vien tik iš Energetikos ministerijos administruojamų 2021-2027 ES fondų investicijų numatyta skirti daugiau nei 60 mln. eurų.
„Taip pat labai mažoms, mažoms įmonėms, ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms saulės elektrinių įsirengimui suplanuota 67 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP)“, – teigia energetikos ministras.
R. Zabarauskas: saulės elektrinės tapo greitai atsiperkančia investicija
Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas komentuoja, kad saulės energetika yra viena iš trijų esminių energetikos sistemos dalių.
„Pirma – centralizuota konvencinė energetika – iškastinis kuras, atominė su perdavimo tinklu, antra – decentralizuota atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės elektrinės, šilumos siurbliai, ir trečia – elektros importas. Ateities energetika yra optimalus šių 3 komponentų derinys“, – aiškina R. Zabarauskas.
Anot jo, Lietuva yra vidutinio saulės intensyvumo platumoje, atitinkamas yra ir saulės spinduliuotės energijos išnaudojimo potencialas.
„Valstybė gana dosniai remia saulės energetiką ir, atsitikus elektros kainų šokui, saulės elektrinės tapo greitai atsiperkančia investicija. Taip prie 25 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros kainos (su PVM) 10 kilovatų (kW) saulės elektrinė atsiperka per vos kiek daugiau negu ketverius metus, ir yra ekvivalentiška ilgalaikiam terminuotam indėliui banke su 8,7 proc. palūkanų.
Tokie patrauklūs finansiniai rodikliai gaunami dėl valstybės paramos 323 eurai už kilovatą (kW). Be paramos tokia elektrinė atsiperka per šešerius su puse metų, o ekvivalentiškos palūkanos sumažėja iki 4.8 proc. metinių – taip pat priimtinas rezultatas“, – dėsto pašnekovas.
Verslas eina lengviausiu keliu
Vis dėlto, pasak energetikos eksperto, lemiančiu veiksniu čia yra elektros kaina, o investuojant į saulės elektrinę reikia prognozuoti elektros kainos tendenciją ateityje.
„Verslas aktyviai reagavo į palankią investavimo į saulės elektrines aplinką ir labai greitai išpirko visą valstybės nustatytą kvotą. Deja, verslas eina lengviausiu keliu ir investuoja į nutolusias saulės elektrines, kai geriausiu variantu yra tokių elektrinių įrengimas vartojimo vietose.
Čia tebelieka nemažai problemų – sudėtingas tokių elektrinių įrengimas ant plokščių daugiabučių stogų, trūksta inovacijų, nevertinama kompleksiškai su šilumos sektoriumi, mažai idėjų dėl energijos akumuliavimo vietose ir kt.“, – teigia R. Zabarauskas.
M. Marčiukaitis: sudėtinga prognozuoti tendencijas
Lietuvos energetikos instituto mokslininkas Mantas Marčiukaitis teigia, kad pastaruoju metu labai sudėtinga prognozuoti saulės energetikos tendencijas.
„Iš techninės-ekonominės pusės susirūpinimas teisingas – pingant elektros energijai ir kylant įrangos bei darbų kainoms, saulės elektrinių atsipirkimo laikas ilgėja, ir tik nuo kiekvieno pirkėjo investicijų grąžos lūkesčių priklauso sprendimas, įsirengti ar ne“, – komentuoja M. Marčiukaitis.
Nepaisant to, pasak pašnekovo, susidomėjimas saulės elektrinėmis toliau auga.
„Užsakymų ir gaminančių vartotojų skaičius toliau didėja, nes saulės elektrinės suteikia stabilumo kintančių elektros kainų ir nenuspėjamų geopolitinių įvykių kontekste.
Tačiau be atsipirkimo vis didesnį susirūpinimą kelia vis dažnesni ribojimai prisijungimui prie tinklo dėl didėjančios kintančios generacijos dalies tinkle ir tinklo stabilumo bei tiekimo patikimumo“, – teigia mokslininkas.
Saulės energetikos perspektyvas vertina palankiai
Anot jo, šalies mastu saulės energetikos perspektyvoms didžiausios įtakos turi politiniai sprendimai.
„Pavyzdžiui, prijungimo galios apribojimas iki 2 gigavatų (GW), strateginių energetikos krypčių laikymasis. Kadangi Lietuvos strateginė energetikos kryptis yra atsinaujinantys ištekliai, neabejotinai saulės energetika sudarys didelę dalį ateities elektros energijos gamybos.
Sprendžiant pagal stambių vystytojų planus ir vystomų projektų mastą, vyraus didelės galios pramoniniai saulės parkai (po 50-200 megavatų (MW)), o gaminantys vartotojai sudarys vis mažesnę galios dalį, nors jų skaičius sparčiai auga.
Taigi, nepaisant kainų svyravimų, saulės energetikos perspektyvas vertinčiau palankiai“, – prognozuoja M. Marčiukaitis.
