Seimas ketvirtadienį priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kurie sugriežtino kriptovaliutų keityklų ir kitų šioje srityje veikiančių įmonių veiklą.
Nuo lapkričio 1 dienos bus pradedama tikrinti tapatybė visų asmenų, kurie atlieka kriptovaliutų operacijas, jei jų vertė ar suma yra 700 eurų ir didesnė. Per parą anonimiškai nebus galima atlikti didesnių operacijų, nei 700 eurų.
Kiekvienas, norintis pirkti, parduoti ar kitaip keisti kriptovaliutas, tarpininkams privalės pateikti duomenis, kad būtų nustatyta jų tapatybė. Tarpininkai turės surinkti vardą, pavardę, operacijos kodą, mokėjimo sąskaitų ar piniginių identifikacinius kodus, tapatybę patvirtinančio dokumento rūšį ir kodą, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą. Netgi lėšų gavėjas privalės būti identifikuotas, nustatant tuos pačius paminėtus duomenis.
Verstis kriptovaliutų rinkoje galės tik tokios keityklos (virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veikla), kurios turės bent 125 tūkstančius eurų įstatinio kapitalo, o jei teisinė forma yra kita nei UAB ar AB, privalomai reikės drausti veiklą 500 tūkst. eurų suma galimoms klientų pretenzijoms, balsų dauguma nusprendė Seimas.
Siūlė nustatyti 0 eurų ribą
Seimas nepalaikė ketinimų kriptovaliutų keityklas dar labiau sugriežtinti, nepaliekant ir 700 eurų ribos, o įpareigojant tikrinti tapatybę nuo kiekvieno pervedamo cento. Tokį poreikį argumentavo Lietuvos bankas.
„Pirma, Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Pinigų plovimo prevenciujos centras laikosi griežtos pozicijos, kad neturėtų likti anoniminių kripto keitimų sandorių, jokių išimčių Lietuvos teritorijoje. Tokius sprendimus ką tik priėmė Latvija ir Estija“, – aiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tikino, kad įstatymas ir taip yra gana griežtas, ir jame yra bent 8 esamo sureguliavimo sugriežtinimai kriptokeitykloms, kurie ir taip reikšmingai sustiprins rizikų valdymą
„Tikėtina kad abejotinų kripto įmonių, kurios turi netvarius verslo modelius sumažės Lietuvoje. Transakcijos ribos klausimas nėra esminė rizikos valdymo priemonė, ji labai pablogintų ir apsunkintų Lietuvos konkurencingumą finansinių technologijų sektoriuje“, – argumentavo V. Mitalas.
Anot jo, didžioji dalis pavedimų šiuo metu siekia iki kelių šimtų eurų, todėl papildomas ribojimas labai paveiktų rinką.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad sugriežtinimai yra pakankami, kad būtų užtikrinamas sektoriaus skaidrumas, be to 700 eurų riba buvo aptarta su sektoriaus atstovais.
„Manome, kad būtų tikslinga palikti 700 eurų ribą, ir visi kiti sugriežtinimai yra užtektini, kad būtų galima užtikrinti sektoriaus skaidrumą“, – tikino ministrė.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas palaikė griežtesnį ribojimą.
„Mes diskutuojame ir šnekame apie konkurencingumą itin rizikingame sektoriuje, rizikingame ne pačioms kriptokeitykloms, bet jų klientams ir pačiai viešajai tvarkai. Geriau iš karto pratintis prie minties, jog kiekviena transakcija nebūtų anoniminė. Ir už tai būtų ir atskaitingi, ir atsakingi: ir kriptovaliutų keityklos, ir būtų ginamos klientų, vartotojų teisės. Iš tiesų, šnekant apie pačią technologiją, taip, ji labai moderni ir nešanti didelį gėrį, bet lygiai taip pat ji kelia papildomas rizikas, dėl pinigų plovimo, terorizmo, ir korupcijos“, – kalbėjo G. Paluckas.
Griežto kriptovaliutų keityklų reguliavimo imamasi pastebėjus masiškai augantį kriptovaliutų keityklų skaičių. Vien pernai atsidarė 188 naujos virtualiųjų valiutų keityklos ir panašių mokėjimų įmonės, šiemet jų taip pat atsidaro dešimtimis. Lietuvos banką ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetą tai gąsdina – kriptovaliutomis itin naudojasi sukčiai, nusikaltėliai, o jų pirkėjai dažnai net nesupranta, ką nusipirkę, ir patiria nuostolių.
