2022 m. birželio 30 d. 10:38

Kriptovaliutos skelia nesutarimą tarp Seimo valdančiųjų – ar nuo kiekvieno cento reikės patvirtinti tapatybę

  • Ernestas Naprys
Kriptovaliutos reguliuojamos griežčiau
Kriptovaliutos reguliuojamos griežčiau

Skubos tvarka Seime stumiasi nauji kriptovaliutų ribojimai Lietuvoje, kurie pakeliui vis griežtėja. Dabartinis variantas – norint kriptovaliutas keisti per tarpininkus, tektų tapatybę patvirtinti nuo kiekvieno cento. Griežtam Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui nepritaria netgi dalis valdančiųjų: premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės ir Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlo palikti 700 eurų ribą, nuo kada reikėtų identifikuoti. Galutinis kriptovaliutų reguliavimas, tikėtina, priklausys nuo Seimo opozicijos balsų.

Seime skubos tvarka ketvirtadienį bus apsispręsta, kiek riboti kriptovaliutas – tai įskėlė pleištą netgi tarp valdančiųjų.

Premjerė Ingrida Šimonytė, Finansų ministrė Gintarė Skaistė, liberalai, Laisvės frakcija siūlo palikti kriptovaliutų keitykloms laisvės „kvėpuoti“ nepatvirtinant visų klientų tapatybės – iki 700 eurų sumos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paliktų ir dar didesnę sumą – bent 1000 eurų ribą netvirtinant tapatybės.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė dėl kriptovaliutų įmonių, pvz., keityklų, veiklos sugriežtinimo, skiriasi kardinaliai. Trečiadienį komitete pritarta, kad nuo kiekvieno cento būtų privaloma nustatyti klientų, norinčių pirkti ar parduoti kriptovaliutas per tarpininkus, tapatybes. Tam pritaria ir Lietuvos bankas.

Griežto reguliavimo imamasi pastebėjus masiškai augantį kriptovaliutų keityklų skaičių. Vien pernai atsidarė 188 naujos virtualiųjų valiutų keityklos ir panašių mokėjimų įmonės, šiemet jų taip pat atsidaro dešimtimis. Lietuvos banką ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetą tai gąsdina – kriptovaliutomis itin naudojasi sukčiai, nusikaltėliai, o jų pirkėjai dažnai net nesupranta, ką nusipirkę, ir patiria nuostolių.

Dabar panašu, kad valdantieji ketvirtadienio popietę balsuos skirtingai, ir kriptovaliutų reguliavimo griežtumas gali priklausyti nuo opozicijos balsų. 0 ar 700 eurų – Seimui priėmus sprendimą, jis įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos, nebent projektas būtų dar pakeistas.

Tuo pat metu Europos parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl to, kad kriptovaliutų rinkos dalyviai privalėtų identifikuoti klientus ir tai apimtų visas skaitmeniniu turtu atliekamas operacijas. Taip siekiama kovoti su pinigų plovimu, norima, kad visi pavedimai būtų atsekami, o įtartinos operacijos – blokuojamos, rašo „Bloomberg“.

Bagdoną stebina Majausko ir Lietuvos banko pozicija: reikia laisvės verslui

Liberalų sąjūdžio narys Andrius Bagdonas tikina, kad kriptovaliutų verslai negali būti nurašyti vienu sprendimu skubos tvarka – anksčiau buvo pasiektas kitoks sutarimas.

„Tai buvo ilgas procesas, jame dalyvavo ir Lietuvos bankas, ir kontroliuojančios institucijos, ir verslo atstovai, ir verslo atstovai, ir buvo pasiektas sutarimas, kad būtų nustatoma suma 700 eurų, kuomet reikia identifikuoti klientą. Tam tikri reikalavimai taip pat buvo pakeisti, kad na būtų skaidriau vykdoma veikla, kad nebūtų sąskaitų, kurios nebūtų identifikuojamos, įvesta įstatinio kapitalo riba nebe 2,5 tūkst. eurų, o 125 tūkst. eurų. Toks pasiūlymas atkeliavo į Seimą, jį pristatė finansų ministrė ir paprašė skubos, kadangi visas puses siūlymas tenkino. Tačiau Biudžeto ir finansų komitete, pirmininko iniciatyva, šis projektas buvo pakeistas“, – stebisi A. Bagdonas.

Nulinė riba, anot jo, tikrai nebėra ta, dėl kurios sutartų visos pusės, dėl to projektas nebeturėtų būti ir svarstomas skubos tvarka.

„Toks siūlymas reikštų, kad kiekvienas, net neplanuojantis keisti kriptovaliutos, jau prisijungęs turėtų būti identifikuojamas, kas apkrautų verslą nepagrįsta biurokratine našta, ir manydami, kad tokio perteklinio reguliavimo bent šiuo metu tikrai nereikia, pasirašėme penkiese siūlymą, kurį BFK trečiadienį svarstė“, – aiškino A. Bagdonas.

Andrius Bagdonas
Andrius Bagdonas
© LRS

Jis argumentuoja, kad negalima apsunkinti sėkmingai Lietuvoje veikiančių verslų, kurių gali būti apie 400, kadangi Europos Sąjungoje prievolė nustatyti visų tapatybes įsigaliotų nebent 2025 metais.

„Mes turėtume ne kaip Algirdas Butkevičius įžvelgti grėsmę ir negerumą, o pasidžiaugti, kad tie verslai registruojami Lietuvoje ir jie sumoka gan didelius mokesčius į valstybės biudžetą. Viena iš įmonių sumoka net 27 mln. eurų, mano duomenis. Tai tikrai ženkliai padidinamas valstybės biudžetas, ir reikia džiaugtis, kad tos įmonės registruojasi Lietuvoje. O kontrolė jų ir taip bus šiek tiek sugriežtinta, tam pritaria ir verslo atstovai. Tikiuosi kad Seime bus palaikytas kompromisinis variantas“, – tikina A. Bagdonas.

Jis baiminasi, kad griežčiau nei visa Europa sektorių sureguliavusi Lietuva išvys verslą į kitas valstybes. Siūlomą reguliavimą jis vadino pertekliniu, biurokratiniu, minėjo, jog svarbu palikti pereinamąjį laikotarpį patvirtinti, kad verslas galėtų pasiruošti.

„Nesutarimas atsiradęs todėl, kad Lietuvos bankas labiausiai per komiteto pirmininką spaudžia, kad nulinė riba būtų patvirtinta, nors Europos Komisijoje yra siūlymas tokį reguliavimą nustatyti tik nuo 2025 metų. Tai kodėl mes norime apsunkinti jau dabar tuos verslus, kurie sėkmingai veikia Lietuvoje? Man sunku pasakyti. Man atrodo, kad sulaukime 2025 m., ir jei visoje ES bus įvestas toks reguliavimas, tuomet tikrai sutinku, kad ir Lietuvoje turėtų būti įvestas ir toje srityje dirbantys verslai turėtų turėti vienodas konkurencines sąlygas“, – dėsto A. Bagdonas.

Laisvės frakcija palaikys nuosaikesnį reguliavimą

Laisvės partijos pirmininkė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė LOGIN.LT patvirtino, kad Laisvės frakcija Seime taipogi balsuos už pasiūlymą palikti 700 eurų ribą. Ji priminė, kad frakcija siūlė palikti netgi didesnę, 1000 eurų ribą.

Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė
© DELFI / Julius Kalinskas

Naują siūlymą palikti 700 eurų ribą be premjerės ir finansų ministrės, A. Bagodono, taip pat pasirašė Vytautas Mitalas ir Matas Maldeikis.

„Nesutinkame, kad būtų nustatytas reikalavimas nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę nuo 0 eurų ribos, kadangi tai gali sumažinti Lietuvoje įsisteigusių ūkio subjektų konkurencingumą lyginant su kituose šalyse įsisteigusiais ūkio subjektais, kuriems toks reikalavimas nebus taikomas“, – buvo teigiama ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicijoje, pažymint, kad reguliavimas turėtų atsirasti vienu metu visose ES šalyse.

Jei Seimas tokiam siūlymui pritartų, prieš atliekant operacijas kriptovaliutomis, kurių suma lygi ar viršija 700 eurų, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas, kliento ir naudos gavėjo tapatybę reikėtų nustatyti. Taip pat ją reikėtų nustatyti ir vienam klientui atliekant kelias operacijas, kurių suma per parą viršija 700 eurų.

Majauskas: komitetas laikosi nuoseklios pozicijos

Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas paaiškina, kad komitetas visą laiką nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos.

„Esu tikras, jog Ministrės pirmininkės ir finansų ministrės registruotas siūlymas sulauks plataus palaikymo Seimo salėje ir bus patvirtintas. O Seimo BFK nuosekliai laikosi pozicijos, jog neturėtų likti išimčių kriptovaliutų keitimo sandoriams. Vadovaudamasis finansų priežiūros institucijų rekomendacijomis, BFK dar prieš savaitę konstatavo, jog anoniminių kripto valiutų sandoriams Lietuvoje ne vieta. Atsižvelgiant į tai, jog registruoto pasiūlymo autoriai nepateikė naujų argumentų, komitetas pakartojo savo poziciją nepalikti jokių išimčių“, – paaiškina jis.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Josvydas Elinskas

BFK tik trys komiteto nariai palaikė 700 eurų ribą, o 8 balsavo prieš.

Komitetas išdėstė plačią poziciją, kodėl sandoriai kriptoturtu neturėtų likti anoniminiai. Pirmiausia, klientai kriptovaliutas gali labai dideliu greičiu ir dideliu mastu perkelti tarp valstybių ir skirtingų piniginių. Tai kelia riziką, kad Lietuvos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis.„Pervedimus, išvengiant aptikimo, galima suskirstyti į mažesnes sumas, naudojant kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus“, – paaiškina BFK.

Kriptovaliutų vertė gerokai svyruoja trumpu laikotarpiu ir netgi neįmanoma kontroliuoti, ar kriptoturto pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais. Skirtingas vertinimas gali lemti skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą.

Šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Reglamentas, kurio dabartiniame variante traktuojama, kad kriptoturto pervedimai savo esme, keliamomis rizikomis ir techniškai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų, todėl ir reikalavimai, taikomi kriptoturto pavedimams, turi būti griežtesni;

„Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas jau taikomas Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre“, – dėstė BFK savo išvadoje ir apibendrinta, kad į Lietuvą kriptovaliutų keityklos ėmė keltis po to, kai nepalanki situacija susiklostė kaimyninėse valstybėse.

Savickas nemato vienos nuomonės opozicijoje

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Lukas Savickas vertina, kad jei reikėtų rinktis, rinktųsi Vyriausybės teiktą pasiūlymą dėl 700 eurų ribos. Tačiau jam rūpestį labiau kelia tai, kad praėjusios kadencijos metu padarytas proveržis finansinių technologijų srityje, įtvirtinęs Lietuvos vardą Europos žemėlapyje, šiuo metu nyksta.

„Kas vyksta per pastaruosius metus, susidaro bendras jausmas, kad proveržio burėse vėjo vis mažiau ir mažiau, ir judame link konservatyvesnio reglamentavimo, kuris jau galbūt nebėra tiek smarkiai patrauklus“, – kalbėjo L. Savickas.

Jis teigė suprantąs – rizikas reikia valdyti ir ieškoti sprendinių. Tačiau laikėsi pozicijos, kad beieškant būdų, kaip valdyti rizikas, stiprinti institucijas, griežtinti reglamentavimą, neturėtų būti apleista Lietuvos kaip finansinių technologijų centro vizija.

Balsuojant dėl 700 eurų ribos, L. Savickas mano, kad opozicijoje, kaip ir tarp valdančiųjų, šiuo klausimu taipogi bus įvairiausių nuomonių.

Lukas Savickas
Lukas Savickas

„Aš galbūt pats laikyčiausi tokios atsargesnės pozicijos, Vyriausybės pritarimas, kad reikėtų griežtinti, bet ne iki pačių mažiausių sumų, manau, būtų racionaliausias būdas judėti į priekį“, – teigė L. Savickas.

2020 ir 2021 metais pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją itin sugriežtino Estijos institucijos.

Šiuo metu kriptovaliutų rinkoje tebesitęsia išpardavimas – pirkėjai kratosi bitkoinų, jų kaina krito žemiau 20 tūkstančių JAV dolerių, nors dar pernai kaina siekė aukštumas ties 68 tūkst. dolerių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(2 žmonės įvertino)
4.5000

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!