Naujieji robotai gali rašyti, deklamuoti, parengti santraukas, praplėsti sąrašus, rengti sutartis, rašyti elektroninius laiškus, klausimynus ar paruoštukus pokalbiams. Jie gali sudėlioti skelbimą portalui, užpildyti formas, ar netgi pasidalinti patarimais, jei kamuoja kokia problema. Ne visuose darbuose to reikia, bet jei esate teisininkas, personalo, rinkodaros ir pan. sričių ekspertas, argi jums nepraverstų dar vieno kolegos itin greitos „rankos“, net jei to kolegos protas ir neprilygsta žmogui?
60 proc. to, ką sugebėtų parašyti žmogus, robotas jau daugmaž sugeba, pasakoja „Idea Link“ įkūrėjas R. Jurkėnas.
„Tai net nėra kažkas neįtikėtino, kad tai įvyko staiga vakar. Visos šitos technologijos kryptingai augo ir tobulėjo nuo seno, nuo pačių kompiuterių pradžios“, – dėsto jis.
Pirmosios programavimo kalbos vėliau virto lengvesnėmis ir lengviau suprantamomis, o naujausi dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys statistiniai modeliai jau leidžia tam tikrų veiksmų imtis be jokių programavimo žinių – tiesiog „paprašius roboto“ žmogiška kalba.
Tokie didieji kalbos modeliai kaip „ChatGPT“ itin ištobulėjo per pastaruosius metus, ir jie toliau tobulėja. Anot eksperto, tai nauja karta įrankių, kurie pagreitina darbus – tai visiems prieinama, visi gali tuo naudotis. Dauguma didžiųjų technologijų kompanijų tobulina nuosavus modelius ir įrankius, „Microsoft“ turi „Bing“, o „Google“ – „Bard“, ir kt.
Prašyti – lyg nepažįstamo gatvėje sutikto žmogaus
Prisijungus ir atsidarius „ChatGPT“ atsidaro pokalbių langas, kur kitoje pusėje jums atsakinėja ne žmogus, o mašina. Tačiau ko ir kaip jos prašyti? Kaip suformuoti vadinamąją užklausą (angl. prompt)?
„Naudotis šiais modeliais – tai nėra kažkas įgimto ar sudėtingo, tai yra tiesiog komunikacijos įgūdis. Kaip kalbame su žmonėmis, taip reikia išmokti ir kalbėtis su šiais įrankiais. Didelis kalbos modelis yra tiesiog dirbtinio intelekto sistema, kuri gali kurti kalbą, tekstus, programavimo kodą. Ji ištreniruota ant viso interneto duomenų – realiai, kas buvo internete prieinama viešai, ant to ji ir buvo treniruojama“, – pasakoja R. Jurkėnas.
Tačiau pati sistema negali suprasti nei to, ką pati parašo, nei to, kaip mąsto žmogus. „ChatGPT“ yra tiesiog statistinė mašina, kuri, gavusi užklausą, vertina statistinę tikimybę, koks kitas žodis turėtų sekti toliau. Dar ji prisimena kontekstą, kas buvo susirašinėjama anksčiau.
Jis paaiškina, kad dažnai naudotojai nusivilia kažko paprašę be konteksto, pvz., „Sugeneruok darbo sutartį“. Tokia užduotis galbūt būtų aiški įmonės administracijai, kuri turi reikiamą kontekstą, tačiau „ChatGPT“ ar kitas robotas jo neturi.
„Kuo daugiau informacijos ir konteksto pateikiama, tuo geresni bus rezultatai. Žmonės, kurie sako, kad neveikia – tikriausiai buvo duota per mažai konteksto. Rezultatai gali pasikeisti labai stipriai. Daugiausia vertės gaunama tada, kai tu iš tikrųjų žinai, apie ką yra kalbama. <...> Jei esi advokatas, gali nurodyti, kokių parametrų tau reikia sutartyje, įkelti ankstesnės sutarties pavyzdį ir paprašyti kažką pakeisti. Tokiu būdu gali sutaupyti 90 proc. mano darbo“, – sako R. Jurkėnas.
Jei esi rinkodaros specialistas, atitinkamai, gali paprašyti sugeneruoti 20 šūkių, iš kurių galima išsirinkti geriausią.
„Dar vienas principas – reikia bandyti iteruoti ir pastoviai keisti, jei gautas rezultatas netenkina. Paprašyti padaryti iš naujo paprašius kitaip, ar pateikus pavyzdį, kaip mums tinka. Jau šiuo metu yra duomenų bazių su tūkstančiais užklausų (angl. prompt), kurie padės. Turint kontekstą, labai paprasta adaptuoti savo užklausą, kuri pagelbėtų darbe“, – moko R. Jurkėnas.
Įspėjimas – pasitikėti „faktais“ nereikėtų, nes robotas patiria „haliucinacijas“
Pokalbių robotų savybė – jie neatskiria, kas yra tikra, kas netikra, jie nežino ir nesupranta faktų. Jie tiesiog lyg svėrimo mašina tikrina, kuris žodis tiktų geriausiai po prieš tai buvusio žodžio ir konteksto. Taip gaunamas tekstas gali būti ir nutolęs nuo realybės.
„Jei prašote pateikti faktų, siūlyčiau visada laikyti, kad pateiktas faktas yra netikras – tą faktą reikia pasitikrinti. Nes modeliui nesvarbu, teisingas ar ne, jam svarbu, kiek statistiškai reikšmingas kitas žodis. Jei internete nerandate panašios informacijos, galite beveik būti tikri, kad modelis haliucionuoja, arba įsivaizduoja“, – sako R. Jurkėnas.
Dėl to „ChatGPT“ nepakeis faktinės informacijos, ar tokių įrankių kaip „Google“, kur galima rasti pirminius šaltinius. Tačiau ir haliucinacijos gali būti naudingos – ypač, jei reikia naujų idėjų, atliekamas „smegenų šturmas“.
Dar viena problema – viskas, ką pateikiate robotams, gali tapti vieša.
„Vienas žymesnių įvykių buvo, kai „Samsung“ darbuotojai, kurie dirbo su mikro lustais, dalį kodo parašė „ChatGPT“ - jie paprašė sutrumpinti programinį kodą. Kas įvyko – „ChatGPT“ tuos duomenis paėmė ir inkorporavo. Tad kiti žmonės galėjo paklausti apie „Samsung“ mikro lustus ir „ChatGPT“ jiems teikė atsakymus“, – įspėja R. Jurkėnas.
Dabar jis patartų nustatymuose pasirinkti, kad duomenys nebūtų naudojami tolesniam robotų treniravimui, tačiau vis tiek kritinės ar jautrios informacijos robotams nepatikėtų.
Pokalbių robotų kūrėjai labai stengiasi išvengti šališkumo, neapykantos kurstymo, dezinformacijos, diskriminavimo ar bet kokių neetiškų atsakymų – robotas pagal diegiamą vertybių kompasą nesiims atsakinėti į kontroversiškas užklausas, tačiau modeliai dar nėra tobuli.
Gera užklausa – prašanti robotą būti tam tikru ekspertu, persona
Vienas iš „galingiausių patarimų“, anot R. Jurkėno – tai personos modelis.
„Galima paprašyti, parašyk man rinkodaros įrašą apie keto mitybą. Bet yra labai daug būdų, kaip tokį įrašą galima parašyti. Tačiau jei paprašytum – suvaidink, kad esi specialistas, kuris specializuojasi keto mityboje ir turi štai tokį sertifikatą, ir tada parašyk įrašą apie keto mitybą – robotas automatiškai ims informaciją iš tos sferos“, – dėsto R. Jurkėnas.
Elkis kaip advokatas (angl. act as lawyer), elkis kaip kulinaras ar bet koks kitas specialistas – išskyrus mediką, to verčiau nedaryti, – ir robotas prakalbės to specialisto balsu, taip galima išgauti geresnius atsakymus.
Dar vienas jo patarimas – jei rezultatas netenkina, paprašyti „ChatGPT“ atlikti užduotį etapais – žingsnis po žingsnio. Tokiu atveju galima pačiam pamatyti, kokia logika jis vadovaujasi, ir, atitinkamai, robotui pagelbėti.
„Kadangi tai statistinis algoritmas, jis labai gerai pratęsia sekas. Galima pradėti sakinį, paspausti „Enter“, ir jis pratęs“, – patikina R. Jurkėnas.
Jis pastebi, kad kažkada atliekant darbo pokalbį konkrečios specialybės ekspertui, jis paprašė „ChatGPT“ parengti klausimyną – gautas rezultatas visiškai atitiko lūkesčius.
Pokalbių robotai agnostiški kalbai
Didelis pokalbių robotų privalumas yra tas, kad jie gali užklausas apdoroti bet kuria kalba. Žinoma, atsakymų kokybė skirsis ir anglų kalba pateikiami rezultatai bus geriausi. Tačiau, pvz., „ChatGPT“ pateikus informaciją lietuviškai ar bet kuria kita kalba, o paprašius atsakymo angliškai – jis pateiks atsakymą angliškai.
Mokama „ChatGPT“ versija leidžia pasiekti gerokai pažangesnį 4.0 versijos modelį, kuris jau geriau „kalba lietuviškai“, tuo metu nemokamai prieinama 3.5 versija, anot R. Jurkėno, lietuviškai kalba gana ribotai. Ketvirtasis modelis yra galingesnis, prisimena ilgesnį prieš tai vykusio pokalbio kontekstą.
„Jei norite, kad pokalbių robotas nebevertintų buvusio pokalbio konteksto, reikėtų atidaryti naują pokalbių langą“, – pataria R. Jurkėnas.
Jis pasidalijo ir kam naudoja „ChatGPT“ pats. Pavyzdžiui, jei reikia interneto svetainei teksto tam tikra tema, pokalbių robotui galima pateikti kelis faktus, ir paprašyti juos praplėsti. Ir atvirkščiai – pateikus labai ilgą tekstą galima paprašyti sutrumpinti ir apibendrinti į, pvz., du sakinius. Galima paprašyti sudaryti lenteles, pvz., su karjeros pasiekimais, produktų sąrašais ar bet kokias kitas. Robotas gali išversti tekstą, sudaryti testą, parašyti kritiką ar nuomonę, kuri neatstos profesionalaus kritiko, bet galbūt prilygs 60-70 procentų jo. Roboto galima paprašyti atsakyti į elektroninį laišką.
„Paimu kelis „LinkedIn“ įrašus ir prašau – sugeneruok kelis kitus įrašus tuo pačiu stiliumi. Arba jei turiu kelis punktus, apie ką rašysiu „LinkedIn“ įrašą, prašau – praplėsk. Parašyk gerą įžangą, arba įdėk kabliuką, kuris vartotoją paskatintų paspausti“, – vardija R. Jurkėnas.
Robotas per kelias minutes gali „prikepti“ puslapius teksto ir jau telieka pačiam žmogui nuspręsti, ką su tuo daryti.
Naujovė – „Google Bard“
Kol kas Europoje nepasiekiama, tačiau gudresni vartotojai jau įsigudrino naudojant VPN paslaugas pasiekti ir dar vieną išmanųjį pagalbininką. Mat „Google“ pristatė konkurentą „Bard“, kuris jau gali naudotis ir internete pateikiama nauja informacija („ChatGPT“ nėra prijungtas prie interneto“.
„Visi jie klysta, visiems galioja tie patys principai. Pateikiama informacija nebus faktai. Didžiausia rizika, kad modeliai labai pasitiki savimi, jie kalba taip, lyg tai būtų tiesa. Tačiau progresas labai greitas, ir ilgainiui pateikiama informacija bus vis arčiau tiesos“, – pažymi R. Jurkėnas.
Jis mano, kad ilgainiui tokie dirbtinio intelekto modeliai veiks kiekviename kompiuteryje, jais naudosis praktiškai visi, kurie turi bent kokį išmanųjį prietaisą. Iš vienos pusės – tai gerai, bet iš kitos pusės – reikia ruoštis naujiems iššūkiams, kuriuos paprastai sukelia tokios transformacijos.
„Atviro kodo įrankiams nebėra jokių limitų, misinformacijos daugės nežmonišku greičiu, kadangi bus labai lengva sukurti botą, kuris masiškai ir nepagaunamai skleis dezinformaciją. Vis dažniau galvosime, kas tą parašė, ar žmogus, ar „ChatGPT“. Iš kitos pusės – tai suteikia labai daug galios mums patiems, ir būtų neracionalu ja nepasinaudoti gerinant savo veiklą“, – apibendrino R. Jurkėnas.
