Kaip anksčiau rašė LOGIN, ieškinys iš pradžių buvo pateiktas 2020 m. ir jame buvo teigiama, kad „Google“ sekė naudotojų veiklą net tada, kai jie nustatė naršyklės „Google Chrome“ režimą „Incognito“, o kitose naršyklėse – „privatų režimą“, rašė BBC.
„Incognito“ režimas „Google Chrome“ naršyklėje suteikia naudotojams galimybę rinktis paiešką internete, kai jų veikla nėra išsaugoma naršyklėje ar įrenginyje. Tačiau lankomos svetainės gali naudotis tokiomis priemonėmis kaip „Google Analytics“, kad galėtų stebėti naudojimą.
Ieškinį pateikusi grupė teigė, kad tai pavertė „Google“ „neatskaitingu informacijos lobynu“ apie naudotojų pageidavimus ir „potencialiai nepatogius dalykus“.
Priduriama, kad „Google“ negalėjo „toliau užsiimti slaptu ir neleistinu duomenų rinkimu iš beveik kiekvieno amerikiečio, turinčio kompiuterį ar telefoną“.
„Google“ teigė, kad buvo iš anksto informavusi naudotojus apie duomenis, kuriuos rinko, kai jie naudojosi „privačiu režimu“, nors daugelis jų manė kitaip.
Remiantis pirmadienį San Francisko federaliniam teismui pateiktais teismo dokumentais, dabar „Google“ turės ištrinti „milijardus duomenų įrašų“, atspindinčių grupės ieškinyje nurodytų naudotojų privačią naršymo veiklą, rašo CNN.
„Google“ taip pat atnaujins informaciją, kad informuotų naudotojus apie tai, kokius duomenis ji renka kiekvieną kartą, kai naudotojas inicijuoja privačią naršymo sesiją. Bendrovė jau pradėjo įgyvendinti šiuos pakeitimus.
Per ateinančius penkerius metus „Google“ taip pat leis privataus naršymo naudotojams blokuoti trečiųjų šalių slapukus. Be to, ji nebeseks žmonių pasirinkimo naršyti internete privačiai.
Teismo dokumentuose teigiama, kad „Google“ pritaria galutiniam susitarimo patvirtinimui, tačiau nesutinka su ieškovų „teisiniais ir faktiniais apibūdinimais“, rašo „The Guardian“.
Ieškovų advokatas Davidas Boiesas pareiškime susitarimą pavadino „istoriniu žingsniu reikalaujant sąžiningumo ir atskaitomybės iš dominuojančių technologijų bendrovių“.
