Anksčiau du dešimtmečius buvau „Windows“ fanas, bet gavęs darbui „Macbook“ kompiuterį į jokį kitokį net nebenoriu žiūrėti. Kodėl mesčiau „langus“ pro langus, plačiau savo patirtį aprašiau čia, nuo tada nuomonė tik dar labiau sustiprėjo.
Tikėjausi – ar panašus pokytis galėtų jaustis ir pakeitus išmanųjį telefoną? Man kaip ilgamečiam „Android“ vartotojui buvo įgrisusi ši betvarkė: tuntai programėlių ir nustatymų „laisvė“ arba „šiukšlynas“ dar ne tiek baisu kaip pojūtis, kad turi ne telefoną, o šnipą, kuris tave seka kiekvieną dieną, kad „iškištų“ reklamas kuo efektyviau, tikslingiau ir vis didesnėmis apimtimis.
Tad nutariau išsibandyti „iPhone“ savu kailiu. Perėjau į „iOS“ operacinę sistemą lyg šuoliu į šaltą vandenį – iškart ėmiau naudoti „Apple“ programas vietoje „Google“, įskaitant naršyklę „Safari“ vietoje „Chrome“.
„Eiliniam vartotojui“ – abu vienodai geri
Jau vien didelė „iPhone“ prietaisų kaina nulemia, kad jie prieinami ne visiems. Pigiausi nauji „i“ telefonai Lietuvoje prasideda nuo 500 eurų, o jie (pvz., SE modeliai) turės labai daug kompromisų. Tuo metu „Android“ telefonų yra aibė visose kainų kategorijose ir už 500 eurų gali turėti labai gerų parametrų prietaisą.
Pats bandymuose daugiau nei mėnesį naudojau „iPhone 12 Pro Max 256 GB“ modelį – ne naujausias, bet programinės įrangos skirtumų kaip ir nėra, o jie man ir buvo svarbiausi.
Tiesą sakant, pirmosiomis savaitėmis buvau ganėtinai nusivylęs – neradau aš jokio „magiško „Apple“ padažo“, kuris padarytų „iPhone“ „skanesnį“ naudoti, lyginant su „Android“.
Visi gamintojai kasmet atnaujina specifikacijas: kameros tampa raiškesnės, baterijos didesnės, kol tai patapo bereikšmiu triukšmu: vienas flagmanas per plauko storį geresnis už kitą atskirose savybėse. Kodėl man kaip vartotojui turėtų rūpėti, kad kažkuris telefonas turi daugiau pikselių, jei ir esamų priplojęs prie veido nebegaliu įžiūrėti. Nesvarbu, koks procesorius, jei telefonas naudojamas yra greitas ir nekaista kaip keptuvė. Net ir standartinės jo atminties aš neužpildyčiau, kadangi fotografuoju tik retkarčiais. Baterijos, žinoma, visada norisi daugiau, bet realybė tokia, kad susiformavęs įprotis krauti kiekvieną naktį, net jei telefonas atlaikytų dar ir antrą parą.
Dauguma parametrų bet kuriame telefone dažniausiai yra „pakankamai“ geri. Biudžetiniai „Android“ tikrai turės juos geresnius, nei pigiausi „Iphone“, bet vertinant 800 eurų ir brangesnius telefonus skirtumai nyksta. Tiesą sakant, pagalvoju, kad flagmanai yra gerokai per brangūs, lyginant su tuo, kokią pridėtinę vertę suteikia, lyginant su kartais pigesniais biudžetiniais modeliais.
Išvada – „iPhone“ visiškai niekuo iš aparatinės įrangos nenustebino. Fotografuoja puikiai, bet mačiau ir geresnių, ir blogesnių nuotraukų, baterija laiko ilgai, bet ne ilgiausiai, telefonas spartus tiek, kad realiai naudodamas jokių skirtumų neįžvelgi.
Tiesa, vienas aparatinis skirtumas vis tik yra. „iPhone“ iki šiol neevoliucionavo iki USB-C lizdo naudojimo. Negali naudoti to paties „Macbook Air“ pakrovėjo su USB-C, turi nešiotis du pakrovėjus. Ačiū Europos Sąjungai, kad atvedė „Apple“ į protą per prievartą, ir nauji telefonai jau privalės naudoti universalų prievadą.
Kreiva „iOS“ navigacija – po visą ekraną
Ko negalėjau pagalvoti, kad patirtis su operacine sistema nebus tokia jau ir sklandi. Juk „Apple“ yra vartotojo sąsajos „genijai“ ir viskas čia turėtų būti lyg per sviestą. Bet, pasirodo, ne.
Pagrindinės programėlės, tokios kaip socialiniai tinklai, ar ta pati naršyklė, atrodo panašiai ir prie jų nereikia pratintis.
Tačiau naviguoti su „iPhone“ viena ranka yra visiškai nepatogu.
Tarkime, „Android“ turi vieną mygtuką „atgal“ (angl. back), kuris tinka visais atvejais. Arba galima naudoti gestą – braukti pirštu iš kairės į dešinę nuo telefono krašto ir tai suveiks kaip „atgal“ mygtukas.
Tuo metu „iPhone“ vieno „atgal“ mygtuko neturi, o vietoje to, navigacijos mygtukai mėtosi po visą ekraną. Kai kuriose programėlėse veikia tas pats „braukimo“ gestas, pvz., „Safari“ naršyklėje. Tačiau toje pačioje naršyklėje atsidarius kažką kito, tarkime „Youtube“ įrašą ar žemėlapį, norėdamas grįžti atgal turėsi spausti specialų mažytį mygtuką ekrano viršuje kairėje. Kitose programėlėse apskritai nėra „gamyklinio“ būdo grįžti, ir turi ieškoti programėlės navigacijos priemonių, arba programėlę tiesiog uždaryti.
Net ir praėjus nemažai laiko, įpratus telefonu naudotis, toks negalėjimas telefonu naudotis viena ranka vis dar erzina.
Yra ir kitų vartotojo sąsajos dalykų, kurie mane erzina. Kad ir greitas kameros paleidimas – tam reikia paliesti ekrane esančią piktogramą. „Android“ kamerą gali paleisti paspausdamas fizinį mygtuką, ir tai yra greičiau, patogiau, jei esi su pirštinėmis.
Atrakinimas veidu „FaceID“ nesuveiks, jei bandai atrakinti „iPhone“ telefoną laikydamas horizontalioje padėtyje – reikia vesti PIN kodą, bet ir tai gali daryti tik grąžinęs telefoną į vertikalią padėtį. Sklandžiau viskas su piršto antspaudo nuskaitymu „Androiduose“.
„Android“ nustatymai atrodo painūs? „iPhone“ tikrai ne geriau. Visko daug ir neaiškiai. Iki šiol taip ir neradau būdo pasikeisti kai kurių reikiamų dalykų kaip DNS serveris naudojantis mobiliuoju internetu (regis tai apskritai negalima). Netgi standartinė klaviatūra „iOS“ gana nepatogi ir ribota.
Dar „Android“ leidžia uždaryti visas programėles vienu metu – „iOS“ jas reikia „tampyti“ po vieną. „Android“ leidžia ekrane sutalpinti dvi programėles vienu metu, tuo metu „iOS“ neturi vadinamosios „split screen“ funkcijos. Ką jau kalbėti apie atlenkiamus „Samsung Galaxy Fold“ telefonus, kurių vartotojo sąsaja leidžia vienu metu ekrane sutalpinti kad ir tris programas.
Kalba – dar vienas galimas lemiamas kriterijus. Aš įpratęs naudotis telefonu anglų k., tačiau jei kam svarbu naudotis telefonu lietuvių kalba – „iPhone“ tokios neturės.
Didžiausi „iOS“ pliusai išaiškėja neiškart
„Android“ giriama, kad tai atvira sistema, leidžianti daugiau pasirinkimų. Tačiau man tai yra veikiau trūkumas. Gauni telefoną, prigrūstą gamyklinio „šlamšto“, kurio dažnai negali ištrinti. Programėlių parduotuvėse čia kalnai niekinės vertės programėlių, kurių geriausiai veikianti funkcija – reklamos rodymas.
Dar daugiau, „Android“ atrodo lyg sukurtas taip, kad surinktų kuo daugiau informacijos apie vartotoją. Ir paaiškinimas galbūt yra tai, kad „Google“ pagrindinis pajamų šaltinis – reklamos pajamos.
Netikite? Galite patys pasižiūrėti, ką vien feisbukas apie jus žino ne iš paties feisbuko, o iš visur kitur aplinkui: ką ir kokiose programėlėse veikiate, kur važiuojate, kur naršote, ką perkate, ką valgote. Atsidarykite šią feisbuko skiltį „Off Facebook activity“, paspauskite „Recent activity“, ir pamatysite, kiek įvairiausių duomenų vien feisbukas susirenka iš jūsų naudojamų programėlių ar naršymo internete.
Tai čia dar feisbukas, kuris praeities skandalų sudrebintas dabar skaidriai atskleidžia, kaip tvarkosi su jūsų duomenimis. O kaip manote, ką su jūsų duomenimis daro kokio nors nemokamo žaidimo, kurį jūsų telefone žaidžia vaikas, kūrėjai?
Kiti sakys, kam ta paranoja, ką čia slėpti. Slėpti gal ir nėra ką, bet aš labai noriu saugoti savo smegenis nuo manipuliavimo, ar tai būtų „nekalta“ reklama, ar politinė propaganda, ar atrinktų naujienų skaitymas. Gyvename mašinų laikais, kurios mus ima pažinti geriau už mus pačius, ir žinos, ką parodžius kaip sureaguosite. Ir niekas neklausia, ar norime, kad mašinos iššauktų mūsų reakcijas taip, kaip nori jų savininkai, kiekvienam individualiai pritaikius toksišką turinį.
Tuo metu „iOS“ dėmesys privatumui tikrai pastebimas ir vartotojai saugomi gerokai stipriau.
Dar sakysite – juk ir „Android“ gali pasirinkti ir apriboti programėlėms leidimu, neleisti įrašyti slapukų. Iš vienos pusės gal ir taip – bet tai papildomi nustatymai ir pasirinkimai. Iš kitos pusės – ir tai bandžiau, tačiau čia programėlės tiesiog „įžūliai“ atsisako veikti, jei joms ko nors neleidi. o „Apple“ jos paklūsta – kitu atveju negaus prieigos prie vartotojo apskritai.
Pradėjus naudoti „iPhone“, netgi „Google“ nebemato, kur aš lankiausi, ką aš naršiau, nebegali pasinaudoti tais duomenimis, kad suprofiliuotų man reklamas ar kitą turinį, pvz., naujienas, pranešimus. Išsiugdžiau ir instinktą nesutikti su slapukais, nesutikti gauti personalizuotų reklamų, neleisti įrašyti trečiųjų šalių slapukų ir pan.
Džiugina integracija su kitais „Apple“ produktais
Kitas didelis pliusas yra visų prietaisų integracija „Apple“ ekosistemoje. Gavai SMS – gali ją atrašyti „Macbook“ kompiuteriu, čia pat gali ir atsiliepti, jei kas skambina. Nukopijavai nuotrauką telefone – paprastai įklijavai ją į dokumentą kompiuteryje. Ką pradėjai naršyti „Safari“ telefone – gali tęsti prisėdęs prie „Safari“ kompiuteryje. Tiesiog visiškai kitokios kokybės integracija, kurios „Android“ pasiūlyti negali.
Žinoma, norint šią naudą gauti, turi būti įsitraukęs į „Apple“ ekosistemą. Tai nulems, ir kokį išmanųjį laikrodį, kokius ausinukus ar kitus prietaisus teks rinktis. Ir už atitinkamą kainą.
Akivaizdu, kad ir programėlės „iOS“ sistemai dažnai tiesiog yra kokybiškesnės. Galbūt kūrėjai deda daugiau pastangų, o gal jų tiesiog mažiau reikia, norint viską pritaikyti tik keliems telefonų modeliams.
Kas man itin nepatikdavo „Androiduose“ – gamintojo ir operacinės sistemos siūlomų funkcijų dvilypumas. Turiu galvoje, gauni telefoną, kuriame tai pačiai funkcijai yra ir „Google“ programėlė, ir dar telefono gamintojo. Tarkim interneto naršyklė – „Chrome“ ir „Samsung“ ar kokia „Xiaomi“. Mokėjimams – „Google Pay“ ir dar koks nors kitoks „Pay“. Na kam man kelios programėlių parduotuvės, kai jose tas pats nemokamas brukalas, ar kelios slaptažodžių tvarkyklės, ar kelios telefonų knygos, kai noriu, kad viskas būtų vienoje vietoje. Jei trūks, parsisiųsiu.
Tai ką rinkčiausi?
Kaip ir minėjau, esu nustebęs – kiek nedaug skirtumų tarp geriausių telefonų, nepriklausomai nuo to, kokia jame operacinė sistema.
Vis tik pats prioritetą teikčiau tai bendrovei, kuri labiau rūpinasi privatumu, o ne duomenų rinkimu. Galbūt ir abi kompanijos mus seka, bet svarbu yra ir tai, kuri ne tik seka, bet dar ir parenka, kokias reklamas žiūrėsi, kokį turinį internete matysi.
„iPhone“ šiuo atžvilgiu, nepaisant savo trūkumų, yra akivaizdus pasirinkimas, kol „Google“ pasidarys atitinkamas išvadas, arba bus priversta jas padaryti Europos Komisijos. Kitas netikėtas apsisprendimas – leisti pasiilsėti ir „Chrome“ naršyklei, permastyti savo prioritetus, o tuo metu naudosiuosi „Safari“.
