Ko visuomenė tikėjosi po dvynių tragedijos JAV
„Visuomenė pasiskaldžiusi dar nuo kovido, o dabar šis reiškinys dar labiau didėja. Ir tai veikia kasdienybėje, nes nelaimingumas tvyro ore kaip kontekstas, bet viduje jaučiamas bejėgiškumas, kad asmeniškai aš nieko negaliu padaryti, arba nežinau nuo ko pradėti, tai va čia galime ir startuoti“, – pokalbį pradeda šių metų konferencijos LOGIN pranešėja, majorė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.
Vieno teisingo mąstymo būdo, įsitikinusi psichologė, nėra ir mes negalime jo susiorganizuoti racionaliu protu, sveriant aplinkybes ir argumentus, kai jaučiame nerimą, nežinomybę, neapibrėžtumą, o gyvenimą patiriame „išgyvenimo režime“. Tai sunku ir psichologiškai, ir fiziškai.
„Tiesa, taip mes gyvename tūkstančius metų, tik šiai dienai neturime pertraukų pailsėti. Mūsų gyvenimo kontekstas tapo ilgesys ramaus ir „anokio“ gyvenimo. Nuo JAV dvynių tragedijos mes tikimės gyventi kaip iki to, bet nežinomybės didėja, tam puikiai padeda technologijos ir informacijos „bombos“, prieinamos 24/7. O mūsų smegenys taip greitai nesikeičia“, – įsitikinusi R. Kanapeckaitė.
Kaip ruošiami kariai: komfortas – atsparumo priešas?
Šiemet į didžiausią ir bene drąsiausią Baltijos šalyse inovacijų ir progreso konferenciją LOGIN R. Kanapeckaitė ateis kalbėti apie karinę psichologiją ir atsparumą, kuris kiekvienam žmogui reikalingas toli gražu ne tik karo atveju.
Kalbant apie psichologinį atsparumą, kaip jo ugdomi kariai? Kokios taktikos taikomos ir kodėl apskritai tai svarbu, gal kartais net svarbiau už fizinę jėgą?
„Fizinis atsparumas tiesiogiai susijęs su psichologiniu, todėl kariai visais būdais patiria kasdienybėje daugiau diskomforto, bet to psichologinio atsparumo didėjimas akivaizdus bazinio kurso metu. Ir kariai turi sąlygas pasirinktinai ir ne visada būti ilgesnius tarpus diskomforte, ko pasekoje bendras psichologinis atsparumas didėja. Taip pat yra specialios programos, sukurtos kariams, daugelis jų paremtos dėmesingumu ir disciplina“, – karių kasdienybe dalinasi R. Kanapeckaitė.
Kaip didinti savo psichologinį atsparumą: arba stiprėji, arba nusiteiki pralaimėti
Psichologinis atsparumas reikalingas ne tik kariams ir ne tik karo atveju. Kaip jį ugdyti paprastam žmogui ir kaip „neperspausti“, nes kartais, regis, plėšiame save tiek, kad rizikuojame ir perdegimais, ir nerimo sutrikimais. Anot R. Kanapeckaitės, pirmiausia reikia apsispręsti jį ugdyti, o tada pasirinkti įrankius ir kas tave lydės tame kelyje, nes tai yra visą gyvenimą trunkantis įvykis ir visada jausi, kad galima dar geriau.
„Pasiryžus didinti savo psichologinį atsparumą, reikia ne kišti galvą į smėlį, o rinktis ruoštis sunkumams, nes ne tik karas yra sunkumas. Gyvenime yra daugybė, dalykų kur psichologinis atsparumas gali padėti. Čia kaip kompiuterinis žaidimas: net jeigu šįsyk jame nelaimėsi, bet gali tapti geresniu žaidėju. Lygiai taip su gyvenimu – gali tvarkytis geriau. Šių metų LOGIN konferencijoje mano kaip pranešėjos žinutė – gyvenimas pilnas iššūkių, kurių nesuplanuosi, bet reikia ruoštis, nes tie, kurie atsisako ruoštis – pasiruošia pralošti. Dvi svarbiausios kompetencijos, kurias galime ugdyti 21 a, – greitai mokytis naujų dalykų ir psichologinio atsparumo“, – įsitikinusi Karo akademijos psichologė-psichoterapeutė mjr. Rosita Kanapeckaitė.
Šiemet LOGIN festivalis įvyksta jau 18-tą kartą: gegužės 30 – 31 dienomis Litexpo erdvė Vilniuje bus sausakimša idėjų, progreso, pasaulinio garso pranešėjų. Šiemet pranešėjų gretose sutiksite puikiai žinomus Lietuvoje ir už jos ribų veidus: geriausi savo sričių specialistai, pasaulyje lyderiaujantys pažangos kūrėjai, mokslininkai, medicinos guru ir kiti, kurių pranešimų klauso pilnutėlės salės. Visa informacija apie šių metų konferenciją, pranešėjai ir bilietai kol kas palankiausia kaina ČIA.
