Aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai labiau akcentuoja modernesnių, profesionalesnių dėstytojų poreikį, vadovavimo kokybės aspektus, tuo tarpu mažesnių pajamų bei žemesnio išsimokslinimo atstovai dažniau mano, kad labiausiai aukštojo mokslo sistemai trūksta finansavimo.
| 1. Kaip vertinate aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje? (proc.) | |
|---|---|
| Labai gerai | 4,1 |
| Gerai | 32,9 |
| Patenkinamai | 43,1 |
| Blogai | 5,2 |
| Labai blogai | 1,8 |
| Nežino/ neatsakė | 12,9 |
| Iš viso: | 100 |
| 2. Kaip manote ar tai, kad Vyriausybė aukštajam mokslui skirs daugiau lėšų, padės išspręsti aukštojo mokslo problemas? (proc.) | |
|---|---|
| Taip | 36,5 |
| Ne | 18,2 |
| Nežino/ neatsakė | 45,3 |
| Iš viso: | 100 |
| 3. Jūsų nuomone, ko labiausiai trūksta šalies aukštojo mokslo sistemai? (proc.) | |
|---|---|
| Didesnio finansavimo | 33,7 |
| Modernesnių, profesionalesnių dėstytojų | 14,6 |
| Kompetentingų vadovų | 13,4 |
| Modernesnių, atnaujintų mokymo programų | 13,3 |
| Tolerantiškesnio požiūrio į studentus | 4,5 |
| Kita | 4,8 |
| Nežino/ neatsakė | 15,7 |
| Iš viso: | 100 |
Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2005 m. lapkričio 10–18 dienomis atliko šalies gyventojų viešosios nuomonės tyrimą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Respondentų pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18–65 metų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą ir tautybę.
Tyrimo rezultatai atspindi 18–65 metų šalies gyventojų nuomonę. Tyrimo rezultatų paklaida 3%.
