Kartu jis pridūrė, jog būtina svarstyti, ar galima komentuoti neįsiteisėjusius teismų sprendimus ir kaip tai daroma. "Reikia labai aiškiai suvokti, ar šie komentarai gali padaryti įtaką vėlesniems nagrinėjimams, kitiems teisėjams, kurie svarstys tą bylą apeliacine, kasacine tvarka, ir kaip tas komentaras yra pasakomas", - kalbėjo Seimo pirmininkas.
"Reikia išanalizuoti patirtį, kuri yra, ir tuos pareiškimus daryti labai santūriai, bet apskritai kelti klausimą, kad teismų sistema yra virš kritikos arba nekritikuotina, aš manau, toks teiginys yra neteisingas", - pridūrė A.Paulauskas.
Šią savaitę Lietuvos teismų pirmininkai paragino politikus nekomentuoti dar neįsiteisėjusių teismų sprendimų, nes tarptautiniai teismai tai gali traktuoti kaip spaudimą vykdant teisingumą Lietuvoje.
Pirmadienį išplatintame pareiškime, kurį pasirašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius bei Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, teigiama, kad pastaruoju metu viešumoje pasirodė įvairių pasisakymų, taip pat ir politizuotų, dėl neįsiteisėjusių teismų sprendimų, nesulaukus jų instancinio peržiūrėjimo rezultatų, t.y. įvertinimo aukštesniame teisme.
Teismų pirmininkų manymu, reikalavimas dėl priimtų sprendimų pasiaiškinti teisėjams ir teismų vadovams - ydinga ir labai pavojinga tendencija, kuri galėtų būti prilyginama bandymui daryti teismams įtaką, siekiui politiškai juos paveikti.
"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtina paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 114 straipsnių, Teismų įstatymo 2, 3, 46 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kitų tarptautiniais standartais tapusių nuostatų. Jose pabrėžiama, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų, ir draudžiama šiems kištis į teisėjo ar teismo veiklą", - rašoma teisėjų pareiškime.
Jame taip pat pažymima, kad niekas neturi teisės reikalauti, jog teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, o kiekvienam žmogui valstybė privalo užtikrinti teisę į teisingą teismą, nekeliantį abejonių dėl nešališkumo. Priešingu atveju tai ateityje galėtų tapti pagrindu Lietuvos valstybės atsakomybei net ir teisingai išnagrinėtoje byloje. Bet kokias panašias apraiškas yra pasmerkęs Europos žmogaus teisių teismas.
Nemažai Lietuvos politikų ir visuomenės atstovų komentarų sukėlė praėjusią savaitę V.Greičiaus vadovaujamo Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriuo per apkaltą dėl Konstitucijos pažeidimų ir priesaikos sulaužymo nuo prezidento posto nušalintas Rolandas Paksas išteisintas dėl kriminalinių kaltinimų išdavus valstybės paslaptį. Konstitucinės teisės ekspertai pabrėžė, kad šis teismo sprendimas nepanaikina R.Pakso konstitucinės-politinės atsakomybės ir nepaneigia apkaltos rezultatų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį paskelbė nutartį, kuria įpareigojo Migracijos departamentą išduoti Rusijos piliečiui, eksprezidento R.Pakso buvusiam finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, kuris pripažintas kaltu grasinęs R.Paksui leidimą gyventi Lietuvoje.
