Išvyko jau pusė milijono
Labiausiai lietuvių gretas retina migracija – žmonės masiškai vyksta ieškoti laimės svetur.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą jau paliko pusė milijono žmonių. Apklausų duomenimis, dar maždaug 300 tūkst. lietuvių jau yra apsisprendę artimiausiu metu išvažiuoti gyventi į užsienį.
Šiuo metu vien Didžiojoje Britanijoje gyvena kone 150 tūkst. lietuvių. Per 50 tūkst. buvusių mūsų tautiečių įsikūrę Airijoje, apie 40 tūkst. – Ispanijoje.
Beje, svetur išvyksta geriausi, darbingiausi žmonės – nuo 20 iki 45 metų.
Šiurpi statistika
Šįmet Lietuvoje dar gyveno per 3 mln. 414 tūkst. asmenų. Tačiau kasmet lietuvių sumažėja maždaug 20 tūkst.
Tauta nyksta ne tik dėl migracijos, bet ir dėl demografinės padėties – mirtingumas gerokai viršija gimstamumą. Pagal šią šiurpią statistiką mes, žinoma, pirmaujame Europoje.
Prieš 15 metų viena moteris lietuvė vidutiniškai pagimdydavo 2 vaikus. Dabar vienai moteriai tenka vos po 1,27 kūdikio. Tam, kad tauta išlaikytų stabilų gyventojų skaičių, šis rodiklis turėtų būti bent 2,1.
Gresia ir ekonominė griūtis
Valdžia nuolat mėgina užmigdyti gyventojų budrumą, žongliruodama skaičiais apie mažėjantį nedarbą. Tačiau bedarbių Lietuvoje mažėja todėl, kad šalyje apskritai mažėja gyventojų.
Banko „Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis įspėjo: „Emigracija Lietuvoje pradeda kelti didžiulę grėsmę. Atsirandantis darbo jėgos trūkumas stabdo ūkio plėtrą. Dėl to Lietuva neįveiks ekonominio atsilikimo, o tai ir toliau skatins emigraciją ir po kelerių metų prives šalį prie ekonominės griūties!”
Tad nėra kuo džiaugtis, kad šių metų viduryje Lietuvoje buvo daugiau laisvų darbo vietų nei bedarbių.
Išvykstančiųjų vis daugėja
Kiek anksčiau analitikas R.Rudzkis yra skaičiavęs, kad per vienerius metus Lietuva netenka apie 3 proc. visos darbo jėgos, tai yra apie 50 tūkst. asmenų. Bėgant metams ir mažėjant bendram gyventojų skaičiui, šis procentas gali dar augti.
Remiantis statistika, 2004 metais iš Lietuvos išvyko apie pusantro karto daugiau žmonių nei 2003-iaisiais. Prognozuojama, kad ir šių metų statistika bus ne ką labiau džiuginanti.
Tiesa, dalis užsienyje uždirbtų pinigų grįžta į Lietuvą. R.Rudzkio skaičiavimais, šalyje per metus nusėda apie 5 milijardai svetur „užkaltų” litų.
Lietuviai vis dėlto atsparūs
Pilietinės visuomenės instituto atliktame tyrime apie lietuvių emigraciją ši problema įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių valstybei, ne ką mažiau pavojinga nei karas.
Pripažįstama, kad šiuolaikinėje Europoje, kur nebėra ribų, migracijos sustabdyti iš esmės neįmanoma.
Mokslininkai ir istorikai ramina, kad tauta nebūtinai pasiduos išmirimui, kaip rodo statistika. Juolab kad lietuvių tauta jau anksčiau buvo laidojama bent tris kartus – XIV ir dukart XIX amžiuje. Kitų tautų šviesuoliai net tyrinėdavo lietuvius kaip nykstančios nacijos egzempliorius.
Tuo tarpu emigracijos bangų būta dar daugiau – net keturių. Neskaitant to, kas vyksta dabar, lietuviai masiškai spruko iš savo gimtinės XIX amžiaus antrojoje pusėje, Tarpukariu bei baigiantis II Pasauliniam karui.
V.Landsbergis: „Išgelbės tiktai meilė!”
– Ko griebtis, kad per porą šimtmečių lietuviai neišmirtų? – vakar „Ekstra žinios” paklausė Lietuvos patriotą, europarlamentarą Vytautą Landsbergį.
– Išvažiavimo sustabdyti neįmanoma. Todėl turime galvoti apie šeimos vertę, žmonių tarpusavio meilę, meilę vaikams, gimstamumą. Visa kita – tuščios kalbos. Viskas prasideda nuo to, ar žmonės myli gyvenimą, ar myli vienas kitą. Jei to nėra – gali dėti kryžių!
– Ką daryti, kad subrendusi 20-metė, galinti pagimdyti Lietuvai 2–3 sūnus ar dukras, mieliau renkasi vykti į Londoną ir dirbti ten prostitute?
– Jei jinai jau nutarė ten važiuoti dirbti prostitute, ją jau yra labai sunku perkalbėti. Šeimos vertybės kuriamos nuo ankstyvos jaunystės. Kuriamos arba griaunamos. Dažnai tos vertybės griaunamos visais būdais ir viešai. Pateiksiu du nuostabius pavyzdžius.
Atvažiavęs rusų komikas tyčiojasi iš lietuvių, klausdamas, koks būna rezultatas, kai susituokia kvailas vyras ir kvaila žmona. Atsakymas – daugiavaikė lietuviška šeima! Pilna salė kažkokios publikos – žvengia. Mums atvežama ir skiepijama nuostata, kad tie yra kvailiai, kurie turi daug vaikų.
Kitas stulbinantis pavyzdys yra vietinis – kai siūlomos pigesnės skyrybų paslaugos Kalėdų proga. Toks siūlymas – pasityčiojimas iš visko, ir iš Kalėdų taip pat.
