aA
Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius išvadino opozicijos vadovus Vakarų marionetėmis, po to kai šie organizavo streikus ir blokadas visoje šalyje, kad priverstų prezidentą pripažinti pralaimėjus pastaruosius rinkimus.
Slobodanas Miloševičius
Slobodanas Miloševičius
Masiškas pasipriešinimas S. Miloševičiaus valdymui pasiekė net jo gimtąjį Požarevaco miestelį. Pirmadienį daugeliui valstybinių darbuotojų pradėjus streiką, pagrindinėse miestelio gatvėse susirinko 20 tūkst. žmonių, kurie sustabdė visą transportą, pranešė naujienų agentūra "Beta".

Miesto televizijos stotis "Duga", kuri iki šiol tvirtai rėmė S. Miloševičių, pradėjo transliuoti opozicijos raginimus tęsti visuotinį streiką, teigiama pranešime. Visoje Serbijoje nutraukiamas darbas, išplito ir kitos protesto formos. Šios demonstracijos yra iki šiol rimčiausias iššūkis 13 metų trukusiam S. Miloševičiaus valdymui.

Į pietus ir šiaurę nuo Belgrado vyko dideli streikai ir blokados. Tačiau sostinėje Belgrade jų mastas buvo kur kas menkesnis. Čia valdžia neleidžia veikti nepriklausomai žiniasklaidai, trukdydama opozicijai koordinuoti veiksmus. Opozicija paragino žmones ketvirtadienį suvažiuoti į Belgradą. Šia akcija siekiama S. Miloševičių išstumti iš valdžios.

Dešimtys streikų vadovų pirmadienį buvo suimti, pranešė opozicijos atstovai. Vienas jų pranešė apie susirėmimus Surčine, už 20 km nuo sostinės, kurių metu buvo sužeisti keturi žmonės.

Antrame pagal dydį Novi Sado mieste demonstrantai įsilaužė į valstybinės televizijos pastatą ir nutraukė laidų transliavimą. Pietiniame Prokupljės miestelyje demonstrantai užėmė S. Miloševičiaus kontroliuojamą vietos televizijos stotį, kuriai valdžios įsakymu nustota tiekti elektrą.

Pirmadienį Belgrade, pasibaigus blokadoms ir studentų mitingui, miesto centre susirinko maždaug 10 tūkst. žmonių. Pasak pačių dalyvių, tai buvo spontaniška protesto demonstracija. Jos metu opozicijos vadovas Zoranas Džindžičius pašiepė S. Miloševičių.

"Aš laukiu čia, Belgrado gatvėse, kur jis net negali parodyti savo veido", šaukė Z. Džindžičius triukšmaujančiai miniai. Jis ragino policiją ir kariuomenę - tradicines S. Miloševičiaus rėmėjas - apsispręsti, "ar jos remia žmones, ar jį".

Pirmą kartą po rugsėjo 24 dienos rinkimų S. Miloševičius kreipėsi į šalį per televiziją. Jis kaltino oponentus, kad stumia šalį į chaosą ir siekia "užsienio okupacijos", o tai sukelsią neišvengiamą Jugoslavijos skilimą.

S. Miloševičius taip pat netiesiogiai išsakė grasinimą dešimtims tūkstančių streikininkų. "Serbija turi pareigą... gintis nuo invazijos, parengtos įvairiomis ardomosiomis priemonėmis", sakė prezidentas.

Opozicija apibūdino jo kalbą kaip į neviltį puolusio žmogaus gąsdinimus.

Tuo tarpu atsirado požymių, kad S. Miloševičiaus įtaka žiniasklaidai mažėja. 86 valstybinės Belgrado radijo stoties darbuotojai pareikalavo pakeisti jos politinę kryptį, palankią S. Miloševičiui.

Panašių peticijų susilaukė laikraščiai "Politika" ir "Večernije Novosti", pranešė oficiali naujienų agentūra "Tanjug" ir Serbijos televizijos tinklas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.