Lietuvos Generalinė prokuratūra ne kartą užtikrino, kad lenkų AK veteranai apklausiami karo nusikaltimų ir genocido byloje kaip liudytojai, griežtai laikantis įstatymo ir nepažeidžiant jų teisių.
"Nowe kontrasty" teigimu, šia byla "lietuviai nori įrodyti Europos Tarybai, kad lenkų mažumos padėtis Lietuvoje nėra verta dėmesio, kadangi tai pilka masė žmonių, kuri pagimdė žmogžudžius ir neatsiskaitė iki šiol už savo nusikaltimus "prieš beginklę lietuvių tautą".
"Nepavyko Lietuvai priversti Lenkiją pasmerkti Želigowskį, tai dabar AK byla renka sau taškus", teigia žurnalas.
Rašinyje piešiamas "lietuvių fašistų" paveikslas, kurie "Antrojo pasaulinio karo metais, bendradarbiaudami su hitlerininkais, siekė išnaikinti Lietuvoje žydus ir lenkus".
"Būtent su jais kovojo Armija krajova, beatodairiškai likviduodma kolaborantus, o dabar lietuviai siekia paversti juos AK žudynių aukomis", teigia lenkų žurnalas.
Lenkai ypač jautriai reaguoja į AK veiklos tyrimą, nes Lenkijoje jos kovotojai laikomi didvyriais.
Lietuvoje jie vertinami visai priešingai, nes per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus krašte kovojo ne tik prieš nacių okupantus, bet ir prieš lietuvybę, laikydami Vilniją Lenkijos dalimi.
Byla dėl Lenkijos Armijos krajovos veiklos per Antrąjį pasaulinį karą, nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus, yra viena iš daugiau kaip 80-ties karo nusikaltimų ir genocido bylų, kurias yra iškėlusi ir tiria Generalinė prokuratūra.
