"Mes nesulaikome teroristų, netardome jų ir nedarome su jais nieko kita", - interviu radijo stočiai "Zet" teigė Jerzy Szmajdzinskis, ėjęs Lenkijos gynybos ministro pareigas nuo 2001 metų iki šio pirmadienio, kai valdžios įgaliojimus perėmė naujoji konservatorių vyriausybė.
"Man susidaro įspūdis, kad šis reikalas su Lenkija nesusijęs", - sakė buvęs šalies užsienio reikalų ministras Adamas Rotfeldas, pirmadienį taip pat pasitraukęs iš posto.
Lenkų dienraštis "Gazeta Wyborcza" taip pat mini "šaltinius", sakiusius, kad slapti CŽV kalėjimai yra Lenkijoje ir Rumunijoje. Nurodoma, kad Lenkijos šiaurės rytuose esančiame Šymanų oro uoste 2003 metų rugpjūtį nutūpė CŽV kalinių lėktuvas "Boeing 737 N313P".
Tiek Lenkija, tiek Rumunija laikomos ištikimomis amerikiečių sąjungininkėmis ir parėmė Vašingtono karines operacijas Afganistane ir Irake.
Tačiau lenkų analitikas, generolas Stanislawas Koziejus sakė, kad Lenkijoje tokio objekto tikriausiai nėra, nurodo laikraštis "Rzeczpospolita".
"Lenkų žvalgyba taip nerizikuotų. Tai būtų neįmanoma nuslėpti", - sakė S.Koziejus. Jis ir saugumo ekspertas Andrzejus Wikas "Rzeczpospolita" sakė, kad labiau tikėtina CŽV tardymo centrų vieta yra centrinė Azija, kur amerikiečiai turi karinių bazių.
"Rumunijoje CŽV bazių nėra", - trečiadienį vakare žurnalistams pareiškė ir Rumunijos premjeras Calinas Tariceanu.
Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė Corina Vintan teigė, kad Jungtinės Valstijos Rumunijos nė neprašė leisti įkurti tokias bazes.
Trečiadienį laikraštyje "The Washington Post" išspausdintame straipsnyje rašoma, kad CŽV kalinius laiko ir tardo vadinamuosiuose juoduosiuose objektuose, kurie veikia aštuoniose šalyse, įskaitant Tailandą, Afganistaną ir kelias "demokratines Rytų Europos valstybes".
Apie slaptų CŽV sulaikymo centrų buvimą seniai sklandė gandai, tačiau "The Washington Post" pirmasis pranešė, jog tokių vietų esama ir Rytų Europos šalyse.
"Aukštų JAV pareigūnų prašymu" laikraštis neminėjo Rytų Europos šalių, kuriose tokie kalėjimai veikia. Pasak jų, tokios informacijos paviešinimas galėtų pakenkti kovai su terorizmui tose ir kitose šalyse.
Tačiau JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija "Human Rights Watch", remdamasi CŽV lėktuvų skrydžių duomenimis, nurodė, kad "juodieji objektai" yra Lenkijoje ir Rumunijoje.
"Esame giliai įsitikinę, kad tokie objektai egzistuoja bent jau Lenkijoje ir Rumunijoje", - tokius Tomo Malinowskio, vieno šios organizacijos vadovų, žodžius cituoja įtakingas britų verslo laikraštis "Financial Times".
Europos Sąjungos (ES) vykdomoji institucija - Europos Komisija - ketvirtadienį pranešė išnagrinėsianti šiuos pranešimus.
"Mes stengsimės techniniu lygiu išsiaiškinti, kokia yra tiesa, - ketvirtadienį Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovas. - Tai yra labai įdomi istorija, tačiau mes iki šiol nieko nežinome".
Lenkija yra viena ištikimiausių amerikiečių sąjungininkių Rytų Europos regione. Jos karių kontingentas, tarnaujantis JAV vadovaujamoje koalicijoje Irake, yra trečiasis pagal dydį. Rumunija JAV pajėgoms, 2001 metais nuvertusioms talibų režimą, tuomet leido naudotis savo oro bazėmis ir taip pat yra pasiuntusi karių į Iraką.
JAV valdžia nei neigia, nei patvirtina šiuos pranešimus, tačiau Čekijos vyriausybė pripažino gavusi JAV prašymą leisti įrengti stovyklą ir jį atmetusi.
"(Amerikiečiai) mėgino kažką tokio čia įkurti, bet jiems nepavyko", - naujienų tinklalapiui "aktualne.cz" trečiadienį sakė Čekijos vidaus reikalų ministras Frantiszekas Bublanas.
Pasak Čekijos saugumo tarnyboms artimo šaltinio, kurio žodžius taip pat cituoja ši interneto svetainė, Vašingtonas su panašiu prašymu kreipėsi į daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių.
"Mūsų žiniomis, kai kur jiems pavyko", - "itin patikimą" šaltinį cituoja "aktualne.cz".
Vengrijos žvalgybos vadovas Andrasas Tothas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Budapeštas tokio prašymo negavo.
Estija, Bulgarija ir Slovakija taip pat paneigė priglaudusios slaptus CŽV kalėjimus.
Lietuvos Teisingumo viceministras Gintaras Švedas taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra kalėjimų, kuriuose JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) kalintų ir tardytų teroristinės organizacijos "al Qaeda" narius.
"Mano žiniomis, jokių nelegalių slaptų kalėjimų Lietuvoje tikrai nėra", - BNS sakė viceministras.
Tailando premjeras Thaksinas Shinawatra ketvirtadienį irgi tvirtino, kad jo šalyje CŽV kalėjimų nėra ir šalyje neleidžiama laikyti įtariamų teroristų.
Žmogaus teises ginančios organizacijos seniai skundžiasi, kad CŽV turi slaptų kalėjimų užsienyje arba siunčia įtariamus teroristus tardyti į tas šalis, kurias JAV Valstybės departamentas kaltina kalinių kankinimu.
Žmogaus teisių priežiūros organizacija "Amnesty International" birželį pasmerkė kalėjimų "archipelagą" ir pavadino jį "mūsų laikų gulagu".
Pati JAV administracija atsisakė paneigti, kad Europoje yra slaptų CŽV kalėjimų.
Bet prezidento George'o W.Busho patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stephenas Hadley pareiškė, kad net jei tokie kalėjimai ir egzistuoja, juose taikomi tokie patys principai, kaip ir oficialiose įkalinimo įstaigose.
