Ar staiga ištuštėjusios taip pat valstybei priklausančios AB "Klaipėdos nafta" krantinės, kur naftos produktai atkeliauja dažniausiai iš kaimyninės Baltarusijos, nereiškia, jog verslininkai pasirinko kaimyninės Latvijos Ventspilio jūros uostą, "Ekstra" bandė teirautis šios bendrovės vadovų. Komercijos direktorius Ričardas Milvydas, patvirtinęs apie patylomis geležinkelininkų pakeltus tarifus, į kitus pasmalsavimus teatsakė vieninteliu retorišku klausimu: "O kaip jums atrodo, klientas rinksis pigesnę ar brangesnę tą pačią prekę?". Kadangi Latvijoje vežimo geležinkeliais tarifai pasidarė mažesni veik visu trečdaliu, traukinių sąstatai su naftos produktais suka Ventspilio link, kartu mūsų šalies biudžetas netenka milijoninių įplaukų.
Bet tai dar ne viskas: vienur padidinę tarifus, kitur "Lietuvos geležinkeliai juos sumažino. Kur sumažino? Tai pats įdomiausias klausimas.
Per Lietuvą iš Baltarusijos į Latviją eina geležinkelio atšaka Stasylos -Kena -Joniškis. Ji tapo aukso gysla - suprantama, ne Lietuvos valstybei, o "Lietuvos geležinkelių" vadovams, kurie, prieš padidindami tarifus kroviniams į Klaipėdą, šia transporto arterija besinaudojantiems verslininkams suteikė malonę: už toną vežamo mazuto buvo taikoma 2,4 lito nuolaida nustatant 12,6 lito vežimo įkainius. Be abejo, šios geležinkelio atšakos nepalietė saliamoniškas "Lietuvos geležinkelių" nutarimas nuo spalio mėnesio 8 procentais pakelti gabenimo tarifus.
Tokios "Lietuvos geležinkelių" vadovų pozicijos užveriant kelią krovinių gabenimui į Klaipėdą ir atveriant vartus į Ventspilį kitaip kaip diversija prieš valstybę nepavadinsi. Tačiau dosnus geležinkelininkų vadovybės mostas ir nuolaidos Ventspilio terminalui bei jūrų uostui kvepia ne tik korupcijos dūmais, bet gali būti siejama ir su slapta nedraugiška Lietuvos atžvilgiu Rusijos politika. Mat naftos produktų tranzitą iš Baltarusijos per Lietuvą į Latviją, Ventspilio jūros uostą šefuoja KGB generolas S.Zmitrovičius.
Šalies politikai seniai bandė malšinti asmeniškus "Lietuvos geležinkelių" vadovų interesus, priešiškus valstybės politikai. Kai prieš kelerius metus į viešumą iškilo faktai, jog Lietuva visų Krovinių gabenimo geležinkeliu tarifus pakėlė tiek, jog jie buvo didesni veik keturis kartus negu kaimyninėse valstybėse ir traukinių sąstatai Kaliningrado kryptimi ėmė vengti mūsų šalies, buvo išreklamuotas bendras Lietuvos ir Rusijos projektas "2K", turėjęs suvienodinti krovinių Gabenimo į Kaliningradą bei Klaipėdą tarifus. Tačiau išgarsintas projektas ir pasiektas susitarimas teliko dūmų uždanga, už kurios slepiasi Susisiekimo ministerijos valdininkų, "Lietuvos geležinkelių" vadovų ir juos globojančių politikų interesai.
Pirmadienio "Ekstroje" taip pat skaitykite:
„Mažeikių nafta“: skaidrumas ir grėsmės nacionaliniam saugumui
