Jo teigimu, toks sprendimas gautų NATO sąjungininkų paramą ir leistų efektyviau vadovauti oro erdvės kontrolei.
Rugsėjo pabaigoje Estijoje susitikę Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai Andrus Ansipas, Aigaras Kalvitis ir Algirdas Brazauskas pareiškė apie būtinybę sukurti oro gynybos sistemą ir padidinti bendras pastangas užtikrinant Baltijos oro erdvės saugumą.
Oro erdvės Vadovavimo ir informavimo centras (angl. Command and reporting center) dislokavimas Lietuvoje suteiktų galimybę greičiau išanalizuoti Karmėlavoje esančio Regioninio oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centro informaciją ir priimti sprendimus, pavyzdžiui, įsakyti oro erdvę patruliuojantiems naikintuvams pakilti.
Karinių radarų signalai perduodami į Lietuvos Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybą, Karmėlavoje esantį Regioninį oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centrą. Operatoriai stebi ir identifikuoja orlaivius, iškilus reikalui perduoda informaciją Vokietijoje esančiam Jungtiniam oro operacijų centrui, kuris įsako pakilti Zokniuose dislokuotiems NATO naikintuvams.
BNS žiniomis, diskusijos dėl VIC įsteigimo tarp Baltijos valstybių iki šiol neatnešė rezultatų. Latvija ir Estija pageidavo, kad po tokį centrą būtų įsteigta kiekvienoje Baltijos šalyje, o vadovavimas vyktų rotacijos būdu po keturis mėnesius. NATO ekspertai sukritikavo tokius siūlymus kaip "nelogiškus ir neproduktyvius".
Iki šiol Baltijos šalių bendradarbiavimas užtikrinant regiono oro erdvės apsaugą nebuvo vienodai intensyvus. Lietuva nemažai investavo į aviabazės Zokniuose infrastruktūros kūrimą ir gerinimą, tam panaudota ir nemažai NATO lėšų. Latvija ir Estija taip pat siekė, kad jų teritorijose būtų dislokuotos Aljanso sąjungininkų pajėgos, tačiau Lietuvos infrastruktūra tam buvo labiausiai pritaikyta.
Iki šiol visos trys Baltijos šalys įvykdė tik vieną bendrą pirkimą. Pernai gruodį iš Norvegijos buvo įsigyta prancūzų bendrovės "Thales group" pagaminta orlaivių valdymo įranga, kiekvienai Baltijos šalių atsiėjusi po maždaug 10,3 milijono litų. Įsigijimas įvykdytas remiantis 2004 metų rugsėjį Baltijos šalių gynybos ministrų pasirašytu susitarimu. Minėtoji įranga instaliuota Karmėlavoje, kur tarnauja trijų Baltijos valstybių ir kitų NATO sąjungininkų kariškiai.
Minėtoji įranga yra svarbi grandis valdant naikintuvus, patruliuojančius Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę. Įranga dirbantys operatoriai, gavę informaciją iš oro erdvę stebinčių budėtojų, užkoduoto ryšio priemonėmis perduoda komandas naikintuvų pilotams, koordinuoja jų veiksmus ir ginkluotės sistemų panaudojimą.
Rugsėjo 15-ąją įvykęs "Su-27" incidentas parodė, jog esama nemažai radiolokacinės sistemos spragų. Nuo virš Baltijos jūros neutralioje erdvėje skridusios 7 lėktuvų grupės atsiskyrus lėktuvui "Su-27", jam įskridus į Lietuvos oro erdvę buvo stebimas tai kariniuose, tai civiliniuose radaruose. Kai kurie civilinės aviacijos radarų duomenys paprasčiausiai nepasiekė kariškių centro Karmėlavoje, nes duomenų perdavimo šviesolaidžiai dėl lėšų stokos nenutiesti, nors jau seniai priimtas politinis sprendimas sujungti karinius ir civilinius radarus į vieną tinklą. Dėl informacijos stokos NATO Jungtinio oro operacijų centras Vokietijoje uždelsė apsispręsti, ar kelti Zokniuose dislokuotus NATO naikintuvus.
Tuomet oro policijos misiją atlikusio Vokitijos kontingento naikintuvai "Phantom F4", gavę įsakymą, startavo per aštuonias minutes - dukart greičiau negu privalo, tačiau Rusijos naikintuvas tuo metu jau buvo sudūžęs Šakių rajone, Plokščių žemės ūkio bendrovės laukuose.
Pilotas saugiai katapultavosi ir nusileido su parašiutu kaimyniniame Jurbarko rajone. Aukų išvengta, nes lėktuvas nukrito laukuose atokiau nuo gyvenviečių.
Lėktuvo pilotui buvo pateikti įtarimai dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo, kurie panaikinti po trijų savaičių, spalio 6-ąją, Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą.
Pora savaičių namų arešto sąlygomis viename Vilniaus viešbučių gyvenęs sudužusio naikintuvo pilotas Valerijus Trojanovas su žmona Olga ketvirtadienį išvyko į Rusiją.
Naikintuvo katastrofą tyrusi tarpžinybinė komisija konstatavo, jog "Su-27" įskridimą į Lietuvos oro erdvę ir sudužimą nulėmė "techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visuma".
